Pirmadienį Jurbarke lankėsi Seimo kontrolierius Raimondas Šukys. Jis susitiko su savivaldybės vadovais, skyrių vedėjais ir seniūnais, priėmė iš anksto už- siregistravusius gyventojus. Susitikime R. Šukys pristatė Seimo kontrolieriaus įstaigos veiklą, aptarė dažniausius pareigūnų ir tarnautojų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejus.
Tiria skundus
Seimo kontrolierių įstaiga įsteigta 1994 m. Priešingai nei mano daugelis gyventojų, Seimo kontrolieriai netiria Seimo narių darbo, jų veiklos sritis – gyventojų skundai. Gyventojai į Seimo kontrolierius gali kreiptis dėl pareigūnų, valstybės ir savivaldybių tarnautojų piktnaudžiavimo, netinkamo veikimo ar neveikimo, biurokratizmo.
„Jei žmogus mano, kad jo teisės pažeidžiamos, netinkamai suteikiamos viešojo administravimo paslaugos, nesprendžiamos problemos, negauna laiku atsakymo, neatliekami veiksmai arba tai daroma netinkamai, jis gali kreiptis į Seimo kontrolierius“, – sakė R. Šukys.
Ši įstaiga netiria teismų, Seimo, savivaldybių tarybų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kol jie vykdo tyrimą, veiklos, tačiau gyventojai gali kreiptis dėl bet kurio kito pareigūno, departamento ar skyriaus vedėjo, administracijos direktoriaus, viešosios įstaigos vadovo ar kito tarnautojo veiksmų.
Įstaigoje dirba du Seimo kontrolieriai – R. Šukys tiria savivaldybių pareigūnų, o Augustinas Normantas – valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje atvejus.
Pernai Seimo kontrolierių įstaiga gavo 1713 skundų, panašiai – 1786 asmenys kreipėsi ir 2015 metais. Didžioji dalis skundų buvo dėl valstybinių institucijų darbo, dėl savivaldybių pareigūnų ir tarnautojų veiklos sulaukta 571 skundo. Skundų padaugėja po rinkimų – gyventojai mano, kad naujoji valdžia turėtų jų problemas išspręsti, nors ankstesnioji to negalėjo padaryti.
Pasak R. Šukio, 30 proc. skundų yra iš kalinių ir tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų. Šie asmenys raštais užverčia įvairias institucijas, kreipiasi į teismus.
Lietuvos įkalinimo įstaigos vis dar neatitinka Europoje priimtų žmogaus teisių normų, todėl teismai priversti tenkinti nuteistųjų reikalavimus atlyginti žalą už žmogaus teisių pažeidimus. Pernai tokiems asmenims buvo priteista per 1 mln. eurų. To nepadarius Lietuvos teismams, neišvengiamai žalą priteistų Europos žmogaus teisių teismai.
„Mes privalome susitvarkyti taip, kad žmogaus teisės nebūtų pažeidžiamos net įkalinimo įstaigose“, – tvirtina Seimo kontrolierius.
Rūpinasi teisėmis
Seimo kontrolierių įstaiga 2013 metais pradėjo vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją pagal Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.
Seimo kontrolieriai, vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją, turi teisę nuolat tikrinti, kaip elgiamasi su asmenimis laisvės apribojimo vietose, patekti į visas laisvės apribojimo vietas ir atlikti patikrinimus.
Pasak R. Šukio, kankinimų prevencija apima ne tik įkalinimo įstaigas, bet ir kitas vietas, kuriose vienaip ar kitaip apribojamos žmonių teisės – pataisos įstaigas, areštines, psichiatrijos ir užkrečiamųjų ligų gydymo įstaigas, globos įstaigas, pasienio kontrolės punktus, užsieniečių registracijos centrus. Tokių įstaigų Lietuvoje yra apie 450.
Seimo kontrolieriai yra įgalioti teikti atitinkamoms valdžios įstaigoms siūlymus, kaip pagerinti elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, ir jų laikymo sąlygas, užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui.
Nuo kovo Seimo kontrolierių įstaiga Jungtinėse Tautose bus akredituota kaip nacionalinių žmogaus teisių institucija ir vykdys stebėseną visoje šalyje.
Jurbarkas – ne išskirtinis
Viena iš žmogaus teisių – gauti kokybiškas viešojo administravimo paslaugas. Sužinoti, kaip tai įgyvendinama savivaldybėse – vienas iš Seimo kontrolieriaus vizito Jurbarke tikslų.
Pasak R. Šukio, tokie vizitai planiniai. Ketverius metus šias pareigas užimantis R. Šukys jau aplankė daugiau kaip pusę savivaldybių. Pernai dažniau buvo pasirenkamos tokios savivaldybės, iš kurių Seimo kontrolierių įstaiga negaudavo nė vieno ar vos vieną kitą skundą. Tauragės apskrityje tokios buvo Šilalės ir Pagėgių savivaldybės.
„Visada pabrėžiu, kad skundų skaičius – ne rodiklis. Juos visus gali surašyti ir vienas žmogus. Svarbiau, kiek yra pagrįstų skundų. Tokių būna apie 40 proc.“, – sakė Seimo kontrolierius.
Pernai iš Jurbarko r. savivaldybės įstaiga gavo 5 skundus. Iš jų tris atsisakyta nagrinėti, du buvo persiųsti savivaldybės administracijai su tarpininkavimo raštu. Tarpininkavimas – tai taip pat atsisakymas tirti skundą, tačiau atsakingoms institucijoms suformuojamas Seimo kontrolieriaus požiūris į problemą ir nurodoma kryptis, į kurią reikėtų orientuotis.
Seimo kontrolierius pabrėžė, kad pirmiausia reikia kreiptis į problemą turinčią spręsti instituciją, o tik nepavykus jos išspręsti – į Seimo kontrolierių. Išsiuntus tarpininkavimo raštus stebima, kaip priimami sprendimai.
Pernai vienas skundas pripažintas pagrįstu. Juo buvo skundžiami Jurbarko r. savivaldybės tarnautojų veiksmai – pareiškėjas teigė, kad į jo pareiškimą buvo reaguota netinkamai.
Jurbarko r. savivaldybei anksčiau buvo teikta 13 rekomendacijų – dėl neįgaliųjų rėmimo ir jų socialinės integracijos, dėl leidimų, licencijų ir pažymėjimų išdavimo, teritorijų planavimo, žemės pirkimo ir pardavimo. „Visos rekomendacijos buvo įvykdytos“, – tvirtino R. Šukys.
Šiuo metu priimtas tirti dar vienas skundas – dėl keleivių pervežimo Nemunu konkurso bei paslaugų teikimo aspektų.
Priėmė gyventojus
Pasak Seimo kontrolieriaus, vienas vizito į savivaldybę tikslų – skleisti žinias apie įstaigą bei susitikti su gyventojais. „Gyventojams kartais sunku pasiekti mūsų įstaigą, todėl sudarome sąlygas lengviau pateikti skundus ar pasikonsultuoti dėl tarnautojų galimo piktnaudžiavimo“, – teigė R. Šukys.
Tokiuose priėmimuose, pasak Seimo kontrolieriaus, dažnai sulaukiama tiek nusiskundimų, kiek iš savivaldybės į Seimo kontrolieriaus įstaigą kreipiamasi per visus metus. Iš anksto į susitikimą su R. Šukiu užsiregistravo septyni gyventojai.
Pasak su Seimo kontrolieriumi Jurbarke viešėjusio įstaigos vyr. specialisto (komunikacijai), atstovo viešiesiems ryšiams Vytauto Valentinavičiaus, daugiausia gyventojai skundėsi Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybės Švietimo skyriaus veikla, taip pat „Sodros“ pareigūnų veiksmais. „Buvo gyventojų, kurie buvo nepatenkinti savivaldybės gyventojų aptarnavimo kokybe“, – teigė V. Valentinavičius.
Seimo kontrolierius susitikime su gyventojais priėmė keturis skundus, dar porą skundų gyventojai Seimo kontrolieriui surašys namuose ir atsiųs paštu, pirmiausia jie norėjo išsiaiškinti, kaip surašyti skundą, kokių dokumentų reikia. Seimo kontrolierius žada įvertinti skundus, surinks papildomą informaciją ir stengsis kiekvieną skundą išnagrinėti nuodugniai, ir, esant reikalui, siūlys savivaldybės ar valstybės pareigūnams imtis priemonių, kad žmogaus teisės nebūtų pažeistos.
„Veiksmas gali būti teisėtas, tačiau biurokratinis“, – susitikime su savivaldybės tarnautojais sakė R. Šukys ir ragino į gyventojų problemas žvelgti žmogiškai, nesiremti vien tik įstatymais, o matant įstatymų netobulumą kreiptis į ministerijas, kitas valstybės institucijas ir bandyti keisti padėtį.
„Nebijokite iniciatyvos, rašykite raštus. Mes turime turėti bendrą tikslą – kad valdžios įstaigos tarnautų žmonėms“, – ragino Seimo kontrolierius. Gyventojams turi būti suteiktos kokybiškos paslaugos – ir ne tik išsamiai paaiškinta, kur ir kaip kreiptis, jei problemos negalima išspręsti, bet ir stengiamasi tai padaryti kuo greičiau ir žmogui naudingiau.
Jūratė Stanaitienė
