Pirmajame šių metų Jurbarko r. savivaldybės tarybos posėdyje buvo derinamas akcinės bendrovės „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklų 2017-2020 m. investicijų planas. Šis, kaip ir kiti 17 posėdyje svarstytų klausimų, diskusijų nesukėlė, juolab kad prieš tai tarybos nariai buvo pakviesti į Jurbarko šilumos tinklus pasižvalgyti ir savo akimis įvertinti įmonės veiklą.
Šildo biokuru
Į 2017-2020 m. investicijų planą AB „Kauno energija“ įtraukė 2,526 mln. Eur vertės investicijas Jurbarke. Dar 2015 m. vasarį savivaldybės taryba pritarė daliai šių investicijų, dabar, kaip reikalauja įstatymas, reikia patvirtinti likusias investicijas.
Pernai Jurbarko šilumos tinkluose už 1,213 mln. eurų buvo įrengtas 5 MW galios biokuro katilas. Darbus atliko „Enerstenos“ įmonių grupė – ne tik įrengė pačių pagamintą, biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su pakura bei pagalbiniais įrenginiais, taip pat biokuro sandėlį su transportavimo įrenginiais ir kitais priklausiniais. Nors buvo kuo naudingiau pritaikoma sukurta infrastruktūra, teko atlikti nemažai statybos darbų, išardyti ir vėl įrengti katilinės stogą.
Rudenį šildymo sezoną Jurbarko šilumos tinklai pasitiko pasiruošę – pradėtas kūrenti biokuras. Netrukus buvo įvertinta naujojo katilo nauda – įmonė pradėjo lipti iš duobės ir dirbti nebe nuostolingai.
Atsikratė nuostolių
Sausio viduryje Jurbarko šilumos tinkluose apsilankė beveik visi tarybos nariai. Pasak jau kojas spėjusio apšilti naujojo Jurbarko šilumos tinklų direktoriaus Dariaus Virvilo, jis iš tarybos narių sulaukdavo įvairių klausimų apie įmonės veiklą, todėl nusprendė juos pasikviesti į svečius, kad patys viską pamatytų. Pristatyti atliktus ir būsimus darbus ėmėsi Jurbarko šilumos tinklų ilgametis technikos direktorius Antanas Tamošaitis.
Pasak specialisto, dabar Jurbarko katilinė šilumą gamina naudodama 67 proc. biokuro ir 33 proc. dujų. Iki Kauno rodiklių, kur biokuras sudaro 77 proc. viso naudojamo kuro, dar yra kur temptis, bet nauda jau akivaizdi – įmonė gauna pelno.
Didžiausius praėjusių metų nuostolius atnešė vasara, kai karštam vandeniui ruošti teko naudoti dujas. Dujos katilinei kainavo po 6,5 ct už 1 kWh, o gyventojai mokėjo tik 4 ct. Paskutiniais metų mėnesiais situacija gerokai pakito – dujos atpigo iki 4,5 ct už 1 kWh, biokuras kainavo 1,356, tad vidurkis už 1 kWh išėjo 1,98 ct. Gyventojai už šilumą metų pabaigoje mokėjo apie 5 ct už 1 kWh.
Kaina gyventojams turi būti pagrįsta būtinosiomis šilumos tiekėjo sąnaudomis. Į jas įtraukiamos ne tik išlaidos kurui, bet ir eksploatavimo, remonto išlaidos, investicijos, darbuotojų darbo užmokestis, mokesčiai ir kitos būtinosios sąnaudos. „Žmonės vis klausia, kada pigs šiluma. Ji nepigs, reikia džiaugtis, kad nebrangs“, – teigė A. Tamošaitis. Kad įmonė dirbtų stabiliai visus metus, reikia dar vieno biokiuro katilo.
Statys katilą
„Kauno energijos“ pateiktame tvirtinti investicijų plane numatyta per ketverius metus į Jurbarko šilumos tinklus investuoti dar 1,352 mln. eurų. Šiais ir ateinančiais metais planuojamos didžiausios investicijos – numatyta pastatyti 3 MW galios katilą ir kondensacinį ekonomaizerį, statinių remontas kainuos 468 tūkst. eurų.
Pasak D. Virvilo, dabar veikiantis katilas generuoja 5,5–5,8 MW galią, o poreikis – 8 MW. Reikalingi 3 MW gaunami kūrenant dujas, o pastačius dar vieną biokuro katilą dujų reikės minimaliai.
Visai atsisakyti dujų nepavyks – jos reikalingos, kai oro temperatūra itin žema. Dabar esant 0 laipsnių jau reikia naudoti dujas, o pastačius dar vieną katilą galima bus šildyti biokuru iki žemesnės temperatūros. „Dar 20 proc. šilumos bus galima sutaupyti įrengus ekonomaizerį, tada be dujų išsiversime temperatūrai pažemėjus iki -5 ar net -10“, – sakė technikos direktorius. Ekonomaizeris – vandens ir dūmų aušintuvas, kurį įrengus atgaunama šilumos energija iš pro kaminą išleidžiamo dūmų ir garų mišinio. Šis įrenginys bus statomas rekonstruojant katilinę.
Pusę katilui statyti reikalingų lėšų AB „Kauno energija“ tikisi gauti iš Europos Sąjungos fondų, kitą pusę – skolinsis. Investicijos į rekonstrukciją – iš amortizacijos lėšų. Įmonė kasmet numato po 100 tūkst. eurų skirti tinklų būtinajam remontui po hidraulinių bandymų, avariniams ir kitiems smulkiems darbams, apskaitos prietaisams bei kompiuteriams įsigyti.
Perka biržoje
Kurą bendrovė „Kauno energija“ perka energijos išteklių biržoje. Jurbarkiečiams kurą tiekia gamintojai iš Tauragės, Telšių, Šakių, Kelmės rajono. Vietiniai biokuro gamintojai konkursuose laimi retai, nors jiems atvežimo išlaidos turėtų būti mažesnės, jų kaina vis tik dažnai būna nekonkurencinga.
Šilumos gamintojams svarbu ne tik kaina, bet ir kokybė. Pagal katilo naudojimo instrukciją, jame kūrenti galima kirtimo atliekas be žalių spyglių ir lapų, smulkmės gali būti iki 5 proc., o drėgnumas 35-55 proc.
Kad ir kokios kokybės bei rūšies kuras būtų deginamas, įmonės atstovai tvirtina, kad aplinkos neteršia. Baimių kėlė biokuro naudojimas ir iš kamino besiveržiantis baltas šleifas. Įmonė pati nuolat ima mėginius, atvyksta nepriklausomi tyrėjai. Išvada visada vienoda – katilinė aplinkos neteršia, kietųjų dalelių koncentracija siekia pusę leistinos normos.
Tvarkys trasas
Pasak A. Tamošaičio, šiuo metu atnaujinta apie 60 proc. miesto trasų. Pasibaigus šildymo sezonui darbai bus tęsiami. Pernai baigtos tvarkyti trasos prie bibliotekos, ir darbininkai suks Kauno gatvės link. Yra keletas vietų, kuriose trasos labai senos ir reikalaujančios atnaujinimo. Tai Kęstučio g., Dariaus ir Girėno g. kvartale aplink būsimą naują „Norfą“, bijoma avarijų Kauno g., po aikštės danga.
Visą trasą sutvarkyti galėtų kainuoti ir 10 mln. Eur. Todėl darbai atliekami po truputį, atsižvelgiant į tam skirtas lėšas bei tikintis išvengti rimtų avarijų. Atnaujinti visas trasas gali užtrukti dar 10 metų.
Gyventojai vis baiminasi vasarą likti be karšto vandens, tačiau Jurbarko šilumos tinklų vadovai patikino, kad praktikos mėnesį netiekti karšto vandens jau atsisakyta, ir dėl trasų remonto jo tiekimas gali sutrikti tik kelioms dienoms.
Ragina taupyti
Jurbarko šilumos tinklų technikos direktorius A. Tamošaitis sakė nesitikėjęs sulaukti tiek investicijų. Kol įmonės darbuotojai džiaugiasi, kai kurie savivaldybės tarybos nariai mano, kad tai nėra dideli pinigai, tačiau investicijų naudos nenuneigsi.
Tarybos nariai ne tik išgirdo apie šilumos gamintojų darbo rezultatus, bet ir pamatė darbo procesą, apžiūrėjo naują katilą, domėjosi jo veikimu, stebėjo kuro pristatymą, aptarė numatomus darbus, smalsavo, ar talpyklose vis dar laikomas mazutas.
Sausio 26 d. rajono tarybos posėdyje Jurbarko šilumos tinklų investicijų planui pritarta, ir dabar belieka sulaukti naujų darbų pradžios katilinėje. Kaip teigia AB „Kauno energija“ specialistai, nuo 2012 metų, kai buvo pradėti diegti biokuro deginimo įrenginiai bei rinkoje atsirado nepriklausomų šilumos gamintojų, vidutinė metinė šilumos kaina vartotojams sumažėjo 45 proc.
Šiluma yra vienas iš nedaugelio produktų, kurio kainą privalu perskaičiuoti kas mėnesį, ir ji gali ne tik mažėti – šaltuoju sezonu kaina šiek tiek kyla. Pasak „Kauno energijos“, Kaune kaina pasiekė tokį lygį, kad didesnio sumažėjimo galima tikėtis tik itin atpigus kurui ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainai.
Gavę sąskaitą gyventojai mato sumą, kurią turi mokėti už šilumą, o į jos kainą nelabai kreipia dėmesį. Jie moka už suvartotą šilumos kiekį, todėl nebelikus galimybių mažinti šilumos kainą, visada lieka galimybės mažinti sunaudojamos šilumos kiekį. Tam reikia žmonių iniciatyvos atnaujinti namus, taupiai naudoti karštą vandenį, taupyti šilumą, o tuo pačiu ir savo pinigus.
Jūratė Stanaitienė
