Sausio 18 d. Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius susitiko su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) jaunimo rinktinių vyriausiuoju treneriu Rolandu Radvila. Per susitikimą aptarti federacijos pasiūlymai rajonui bei problemos, dėl kurių į Jurbarką sudėtinga prisikviesti aukšto lygio sportininkus ir rengti varžybas.
Mero iniciatyva surengtame susitikime dalyvavo Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Karolis Bauža, krepšinio komandos „Jurbarkas“, žaidžiančios Regionų krepšinio lygoje, vadovas Darius Kalinauskas.
Susitikime kalbėta apie galimybę atgaivinti jaunųjų krepšininkų rengimą Jurbarke, ypač skatinant mergaičių krepšinį. Taip pat aptarta galimybė atnaujinti vieną iš mieste esančių krepšinio aikštelių. Paliesta ir kol kas net sprendimo prošvaisčių nematanti sportininkų apgyvendinimo problema.
Ieškos mergaičių
Pokalbis apie krepšinio populiarinimą ir šios sporto šakos plėtros galimybes rajone prasidėjo nuo federacijos noro mieste ugdyti krepšininkes. Pasak R. Radvilos, ne vienas Lietuvos miestas ir miestelis nuolat išugdo po vieną ar net keletą pajėgių krepšininkių, tačiau sėkmės istorijų nebūtina ieškoti toli. Kaip pavyzdį iš Jurbarko jis paminėjo pretendentę į šalies moterų rinktinę Daugilę Šarauskaitę.
„Daugilė yra puikus pavyzdys, ko galima pasiekti, net jei nėra tinkamų sąlygų treniruotėms. Jei Jurbarke dirbtų tinkamas treneris, kuris sugebėtų paskatinti mergaites žaisti krepšinį, esu tikras, kad bėgant laikui atsirastų talentingų žaidėjų. Tegul ne kasmet po vieną, tegul kas keletą metų, bet tai būtų rimtas žingsnis pirmyn“, – sakė R. Radvila.
Tačiau mergaičių ugdymui reikia tinkamų sąlygų. Pasak R. Radvilos, greičiausiai tektų specialiai ruošti trenerį arba jį prisivilioti iš kito miesto.
„Mes labiau norėtume vietinio. Galėtume paremti jo studijas aukštojoje mokykloje, pasirūpinti gera praktika aukšto lygio krepšinio klube. Tiesa, reiktų iškart susitarti, kad mažiausiai trejus metus po studijų baigimo tas žmogus dirbtų Jurbarke“, – sakė R. Radvila.
Kitas variantas – ieškoti kitur jau dirbančio trenerio, pasiūlyti tokias sąlygas, kad atvažiuotų didmiesčiuose po studijų planavęs dirbti jaunimas. Tačiau tam greičiausiai reiktų ne tik solidžios algos, bet ir tarnybinio buto.
Svečio manymu, kad kol kas Jurbarke mergaitės nežaidžia krepšinio, lemia ir tai, kaip pedagogai moko vaikus. Esą dažnai mokytojas vaikams tiesiog numeta kamuolį ir tikisi, kad jie patys susiras užsiėmimą.
Todėl R. Radvila merui ir sporto vadovams pažadėjo atvykti ir mokyklose pravesti vaikams kelis užsiėmimus. „Norėtume pradėti dirbti su antros klasės mergaitėmis. Su jomis darbas kitoks, nei su berniukais, sunkesnis“, – įsitikinęs R. Radvila.
Tiesa, kas nuo rudens perims pavasarį galimai prasidėsiančius užsiėmimus – neaišku. Nė vienas iš trijų Kūno kultūros ir sporto centre dirbančių trenerių mažoms mergaitėms užsiėmimų neveda. Treniruotės vyksta vyresniems berniukams ir paaugliams. Be to, centro vadovas K. Bauža ne kartą yra minėjęs, kad visiškai užtenka dviejų trenerių, ir derėtų orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę.
Iškėlus kvalifikacijos kartelę aukštyn, kadrų surasti darosi itin sudėtinga. Kūno kultūros ir sporto centras kol kas niekaip negali pasamdyti futbolo trenerio. Anksčiau daugybę vaikų suburdavusios treniruotės realiai nevyksta jau metus.
Negali kviesti sportininkų
Tačiau mergaičių ugdymas ir trenerio paieška – palyginus menka problema. Ir ne pirmą kartą Jurbarke besilankantis R. Radvila, ir kitų sporto šakų ir federacijų atstovai sutartinai kartoja tą patį – Jurbarke sportuoti sąlygos yra, tačiau nėra kur apgyvendinti sportininkų.
„Net Arvydas Sabonis anksčiau buvo atvažiavęs į Jurbarką, apžiūrėjo gimnazijos sporto kompleksą. Jis jam paliko labai gerą įspūdį. Čia tikrai galėtų važiuoti jaunimo rinktinės treniruotis. Galėtų vykti aukšto lygio turnyrai. Tačiau rankos nusviro, kai pamatėme, kur jiems reiktų gyventi. Geros gyvenimo sąlygos – vienas iš dalykų, kuriais mes motyvuojame krepšininkus. O nei Jurbarko viešbutis, nei kitos vietos tam paprasčiausiai netinka“, – sakė R. Radvila.
Vyras kaip pavyzdį pateikė Anykščius – ten sporto bazė kur kas prastesnė nei Jurbarke, tačiau apgyvendinimą vietiniai verslininkai siūlo maždaug dviems šimtams sportininkų ir trenerių.
„Įsivaizduokite, kokie tai pinigai kraštui, kokia reklama. Į Anykščius dabar treniruotis atvažiuoja net Skandinavijos komandos. O jūsų sporto kompleksas daug kartų geresnis“, – tikino R. Radvila.
Šią problemą yra minėjęs ir dabar jau iširusio futbolo klubo „Vulkanas“ prezidentas Gediminas Eiza.
Apie apgyvendinimo problemas, dėl kurių negalima pasikviesti sportininkų, kalbėjo ir Kūno kultūros ir sporto centro direktorius K. Bauža. Tiesa, jis kelia mažesnius reikalavimus nei krepšinio federacija. „Manau, kad būtų galima gimnazijos bendrabutį šiek tiek patvarkyti. Padažyti sienas, pakeisti dalį baldų. Tai nebūtų labai didelės investicijos, bet jos bent iš dalies išspręstų problemą“, – sakė K. Bauža.
Tačiau meras S. Mockevičius iliuzijų, kad bėdos galėtų būti išspręstos greitai, neturi. Pasak rajono vadovo, šiuo metu nėra jokių Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamų projektų, kurių lėšas panaudojus būtų galima įrengti gyvenamąsias patalpas. „Turbūt vienintelė išeitis būtų, jei į tokias paslaugas nuspręstų investuoti verslas“, – sakė S. Mockevičius.
Siūlo aikštelę
R. Radvila patarė pasinaudoti LKF pagalba įrengti krepšinio aikštelę. Tiesa, ne naują ir ne visą. Federacija finansuoja tik įrangos – krepšinio stovų, lankų ir lentų įrengimą. Atnaujinamos aikštelės danga ir tvora turi pasirūpinti pati savivaldybė ir privatūs rėmėjai.
Per susitikimą buvo aptartos trys galimos aikštelės – prie Imsrės, „Susivienijime“ ir „Miškų ūkyje“. Diskusijų sukėlė, kad prie Imsrės esanti aikštelė neabejotinai būtų populiariausia iš minėtų trijų, tačiau visai šalia yra Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos stadionas ir aikštelė prie miesto turgaus. Abiejose vietose galima žaisti krepšinį.
„Susivienijime“ ir „Miškų ūkyje“ esančios aikštelės nuošaliau miesto. Jų abiejų būklė prasta, o arti nėra jokios krepšiniui skirtos vietos.
Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus K. Baužos nuomone, pirmiausia reikėtų pasikalbėti su galimais rėmėjais, išklausyti jų nuomones dėl vietos ir sporto šakos, kurios aikštelės įrengimą jie sutiktų remti.
Apie aikštelės prie Imsrės pritaikymą savo sporto šakai anksčiau yra svarsčiusi ir futbolo bendruomenė, bet jos balsas uždarius „Vulkano“ klubą nutilo.
Savo skaitytojų www.jurbarkosviesa.lt klausėme, kurią aikštelę reikėtų atnaujinti? 63 proc. balsavo už aikštelę prie Imsrės.
Lukas PILECKAS
Jurbarke per brangu,o kodel Sakiuose Silaleje nebrangu baseinai stovi slidinejimo trasa Silaleje,koks krepsinio lygis Sakiuose,Raseiniuose 70 euru didesne suma skirta sportuojanciam moksleiviui sporto centre nei Jurbarko sporto centre,lauko treniruokliu aiksteles irengtos,Sakiuose ir Slaleje dvigubai maziau gyventoju nei Jurbarke .Cia nebrangu o galvose valdininkams netelpa kad reikia investuoti i vaikus i ateiti ,sveikatinti visuomene.