Veliuonos kultūros centrą pra- ėjusių metų pabaigoje sukrėtė skandalas – darbuotojai susivienijo ir nuvertė direktorę. Galima būtų ir neprisiminti šios istorijos, juolab kad buvusi direktorė atleista pačiai prašant, tačiau veliuoniškiai mano kitaip.
Susivienijo prieš direktorę
Pasidomėti šia istorija paskatino „Šviesos“ skaitytojai. Jie mano, kad nereikėtų to užmiršti. Ir dar daugiau – kad buvusi Veliuonos kultūros centro direktorė Irma Svetlauskienė negalėjo būti atleista iš pareigų pačiai prašant. „Jurbarko rajono valdžia nori nuglaistyti tą reikalą. Bet kultūra yra labai biedna, o šnekų sklinda visokių, nes daug žmonių yra su kultūra susiję“, – sakė „Šviesai“ skambinusi moteris (pavardė redakcijai žinoma).
Šnekos šnekomis, tačiau yra Veliuonos kultūros centro darbuotojų visuotinio susirinkimo, po kurio I. Svetlauskienė apleido pareigas, protokolas. Susirinkimą praėjusių metų lapkričio 14 d. inicijavo centro darbuotojai, kvietė dalyvauti ir miestelio bendruomenę.
Veliuonos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė- administratorė Jolanta Mašiotienė mūsų klausiama papasakojo tą patį, ką išdėstė ir susirinkime.
Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę ir paskatinęs darbuotojus susivienyti prieš direktorę, buvo jos nesutarimas su meno vadove Gintare Malinauskaite.
„Direktorės ambicijos šoktelėjo aukščiausiai, pradėjo reikalauti ypatingos kokybės. O juk kaime profesionalios kokybės pasiekti neįmanoma, svarbiausia pritraukti žmones, suteikti jiems užimtumo galimybę“, – sakė J. Mašiotienė. Meno vadovė dėl nesutarimų su direktore ruošėsi išeiti iš darbo, o tėvai vaikų, kuriuos ji moko šokti, pasišovė vadovę samdyti ir patys nuomoti repeticijoms salę. „Ji jauna, drąsi, ir čia ne vienintelė vieta, kurioje ji gali dirbti“, – sakė J. Mašiotienė apie iš Kauno atvažiuojančią meno vadovę G. Malinauskaitę, kuri pirmoji ryžosi sukilti prieš netinkamai, jos manymu, vadovaujančią direktorę.
Meno vadovė dėl nesutarimų su direktore ruošėsi išeiti iš darbo, o tėvai vaikų, kuriuos ji moko šokti, pasišovė vadovę samdyti ir patys nuomoti repeticijoms salę.
„Ji jauna, drąsi, ir čia ne vienintelė vieta, kurioje ji gali dirbti“, – sakė J. Mašiotienė apie iš Kauno atvažiuojančią meno vadovę G. Malinauskaitę, kuri pirmoji ryžosi sukilti prieš netinkamai, jos manymu, vadovaujančią direktorę.
Kitokia padėtis, pasak J. Mašiotienės, tų, kurie čia gyvena ir nori čia dirbti, be to, darbuotojams rūpi ir kultūros centro likimas.
„Nenorėjome, kad dėl netinkamų vadovavimo metodų iširtų kolektyvai ir vienas po kito tyliai iš darbo išeitų ir kiti darbuotojai“, – J. Mašiotienė pakartojo tai, kas įrašyta ir susirinkimo protokole.
Beje, dar prieš kviesdami susirinkimą Veliuonos kultūros centro darbuotojai raštu kreipėsi į Jurbarko r. savivaldybės administraciją prašydami išnagrinėti nesutarimus su direktore ir padėti išspręsti problemą. Tad susirinkime dalyvavusi tuometinė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Goda Vilkelienė ragino žmones drąsiai išsakyti, kas neramina, baugina, kuo patenkinti ir nepatenkinti, nes „pribrendo klausimai, kuriuos reikia spręsti“.
Nuomonių neklausė
Ir žmonės kalbėjo – ir kultūros centro darbuotojai, ir meno mėgėjų kolektyvų dalyviai, ir Veliuonos bendruomenės atstovai. Kalbėjo apie direktorės I. Svetlauskienės kategoriškumą, nenorą bendrauti ir suprasti, nepagarbą žmogui ir jo darbams, minėjo negražias, negarbingas istorijas.
„Veliuoniečio“ vadovės susirinkime nedalyvavo, tačiau pakalbintos akcentavo tą patį, ką ir kiti. Choreografė Ada Baublienė sakė: „Savybės būti su žmonėmis Irma neturi. Nuo pat pradžių jaučiau direktorės nemeilę mūsų kolektyvui.“ O vokalinės grupės vadovė Jadvyga Žemliauskienė patikino, kad konfliktas kultūros centre brendo jau seniai, o pagrindinė priežastis – direktorės nebendravimas.
„Ji gabi, kūrybinga, bet tam darbui netinkama, nemoka bendrauti. Kartais išlįsdavo ir nenusimanymas, bet svarbiausia, kad kitų nuomonės ji negirdėdavo. Dingo bendravimas su seniūnija, mokykla, į kultūros centro renginius mažai kas eidavo“, – pasakojo J. Žemliauskienė. Pasak jos, užuot atėjusi pasišnekėti su už sienos repetuojančiais žmonėmis, direktorė, kai jai ko prireikdavo, rašydavo „Facebook“ žinutes ir kartais net svarbią informaciją pranešdavo elektroniniu laišku. „Bet aš bendrauju su žmonėmis, o ne su kompiuteriu“, – piktinosi moteris ir turbūt pagrįstai, nes vadovas turėtų suprasti, kur kas tinka, ir kai žmogus šalia, argi reikia bendrauti raštu?
O „Veliuoniečio“ dainininkė Daiva Stankūnienė apibendrino taip: „Per mažai dėmesio bendruomenei ir žmonėms, kurie dirba kultūros centre ir dalyvauja saviveiklos kolektyvuose – tai ir pakišo direktorei koją.“
Po visų kalbų, dalyvių teigimu, kai kurių net labai emocingų, susirinkime žodis buvo suteiktas Veliuonos seniūnui Egidijui Mikštai ir jis neslėpė, kad „ateina žmonės pas mane, skundžiasi dėl kultūros“ (cituojamas susirinkimo protokolas). Seniūnas pritarė, kad kultūros centro direktorei I. Svetlauskienei „reikia nusiimti karūną“, ir papasakojo tokį epizodą: „Atėjau pas ją žmogiškai pasišnekėti, paprašyti dėl „Veliuoniečio“ kolektyvo noro organizuotis Kadrilį (šokių festivalį „Veliuonos kadrilis“ – red. pastaba) pagal paprotį. Man buvo pasakyta paprastai – „Veliuonietis“ yra kultūros centro, o jam vadovauju aš.“
Rengiant straipsnį kalbintas seniūnas E. Mikšta patvirtino, kad direktoriaujant I. Svetlauskienei kultūros centro ryšiai su kitomis įstaigomis ir bendruomene trūkinėjo, į renginius eidavo mažai žmonių. „Niekas nenori konflikto, todėl niekas nenorėjo ir susitikimo. Dabar viskas pasikeitė. Matytumėt, kiek žmonių buvo eglutės įžiebimo šventėje – pilna salė“, – džiaugsmo pokyčiais neslėpė seniūnas.
Kyla įtarimų
Į redakciją skambinę žmonės sakė, kad kyla įvairių įtarimų: „Labiausiai visi sukruto dėl piniginių reikalų. Pinigai kultūros centrui skirti, bet kur jie nueina – neaišku. Projektų daug, bet pinigų nėra niekam.“
Susirinkime darbuotojai klausė, ar direktorė neturėtų informuoti, kaip skirstomos lėšos. Raudonės kaimo kapelos vadovas Jonas Apolius Grygartas skundėsi neišprendžiamu kapelos repeticijų įgarsinimo klausimu: „Aš esu materialiai atsakingas už aparatūrą, bet jos negaunu ir nežinau, kur ji šiuo metu yra.“ G. Malinauskaitė sakė: „Mano šokių studija yra apmokestinta, bet pinigų renginiams gaunu labai mažai.“ Buvo replikuota, kad į kultūros centrą mamos neša tualetinio popieriaus ir sukneles šokėjoms tėvai siuva už savo pinigus. Meno kolektyvų dalyviai klausė, ar patys turi mokėti už koncertines keliones.
Darbuotojams kildavo įtarimų ir dėl kultūros centre šviesos ir garso inžinieriumi bei dailininku dekoratoriumi įdarbinto direktorės vyro Airido Svetlausko, kuris tuo pat metu neva turėjęs ir kitą darbą kitame mieste.
Kai trūksta bendravimo, kyla visokių klausimų.
Pasiūlė išeiti
Problemą spręsti ėmėsi Jurbarko r. savivaldybės administracija. Ir paprasčiausiu būdu – pasiūlė I. Svetlauskienei išeiti iš darbo.
„Mes ją pasikvietėm ir klausėm, ar ji galėtų vadovauti, kai žmonės nepasitiki. Ji sakė: pagalvosiu ir parašysiu pati prašymą. Tai taip buvo, taip ji ir padarė. Nepjaustėme pjūvių ir akistatų nedarėme, kas ten ne taip, vengiant dar didesnio konflikto“, – sakė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Meras pripažino seniai žinojęs apie problemas Veliuonos kultūros centre. „Tam tikras bendruomenės nepasitenkinimas buvo visą laiką, gal tik jie neišreikšdavo viešai. Nepasitenkinimas būna dažnai subjektyvus, bet, kaip teigia jie, priėjo tas momentas, kada kažkas turėjo prakalbėti, buvo sukviestas susirinkimas. Pagrindinė priežastis ir buvo nekontaktavimas arba netinkamas kontaktavimas su bendruomene, su meno vadovais, su seniūnija. Nes kaip projektų rašytoja, kas irgi yra sudėtinė dalis kultūros centro, viskas tvarkoj“, – sakė S. Mockevičius.
Apie galbūt neskaidrius finansinius reikalus meras sakė negirdėjęs. „Niekas nieko neglaisto, nes bet kada galima patikrinti. Antras dalykas, ten tikrai apie tai nebuvo kalbėta. Priekaištai buvo dėl nesutarimo“, – sakė susirinkime nedalyvavęs, bet jo protokolą perskaitęs meras.
Bet kontrolierių į Veliuonos kultūros centrą siųsti nesirengiama. Nors mero siekis būtų patikrinti visas savivaldybės įmones ir biudžetines įstaigas, savivaldybės kontrolierius pats renkasi, ką tikrinti, ir metų planas jau sudarytas. „Jei meras nori inicijuoti, kad kas nors būtų patikrinta, yra didžiulė procedūra. Kol yra vienas kontrolierius, tikrina ten, kur didžiausia pažeidimų rizika. Šiuo atveju kontroliuoja finansų skyrius, kuriam teikiamos ataskaitos, nežinau, kas ten galėtų būti, nelabai yra galimybių švaistyti iš biudžeto darbo užmokesčiui, ūkinėms ir kultūrinėms reikmėms skiriamus pinigus“, – sakė meras.
Viskas gerai?
Pati I. Svetlauskienė direktorės pareigų atsisakymo nesieja su minėtu susirinkimu: „Ne, aš tiesiog pavargau, ir viskas. Tų susirinkimų, tai čia, žinot… Visokių priekaištų kiekvienam darbe yra. Pavargau kaip žmogus, ir viskas. O priekaištų, išsisakymų, nuomonių visada yra ir buvo. Niekada visiems geras nebūsi.“
O mero pasiūlymas rašyti prašymą? „Tai mes bendru sutarimu, ir viskas.“
Kodėl išeidama atleidote ir savo vyrą? „Tai jo apsisprendimas buvo, jis išėjo savo noru. Bet jis tikrai dirbo. Ketvirtis etato – nedideli pinigai, dirbo iš idėjos.“
Nepriimate darbuotojų priekaišto dėl nebendravimo? „Na, tai yra žmonių nuomonė. Pasitraukiau savo noru, ir viskas. Dirbam bendruomenėj, man svarbi ta nuomonė, tai nebuvo visos bendruomenės išsakyta, tai tiesiog buvo galbūt kryptingai tas susirinkimas darytas. Įvairių nuomonių buvo. Bet tiesiog tai buvo mano apsisprendimas. Tą nuomonę išgirdau, ir viskas.“
O jei nebūtų buvę to susirinkimo, irgi būtumėt išėjusi? „Aš sakau, gyvenimas viską sudėlioja. Nieko negaliu dabar atsakyti, kaip ten būtų kas buvę.“
Atsisakiusi direktorės pareigų I. Svetlauskienė liko meno vadove ir pavaduotoja kultūrinei veiklai – iš viso 0,75 etato. „Kol kas, nes negali žinoti, kaip toliau viskas vyks. Viskas gerai, dirbam toliau, su kolektyvu bendraujam, planuojam renginius“, – sakė pašnekovė ir dar kartą užtikrino, kad viskas yra gerai.
Panašiai padėtį vertina ir meras, sakęs, kad bendruomenė daug pasiekė. Taip mano ir Veliuonos kultūros centro darbuotojai, nes, anot jų, nėra taip paprasta atstatydinti vadovą.
Darbai juda į priekį – vyksta ir planuojami renginiai, ketvirčiu etato įdarbintas darbininkas griebėsi nepadarytų ūkinių darbų, o susigaudyti įstaigos dokumentuose naujai, laikinai paskirtajai, direktorei padeda buvusioji.
Beje, laikinai pareigas einanti direktorė Birutė Jurkšienė jau antras mėnuo negali gauti įstaigai priklausančio vadinamojo valdiško telefono. Tuo numeriu, kuriuo turėtų atsiliepti įstaigos vadovas, dar ir trečiadienį atsiliepė I. Svetlauskienė. Pareigų atsisakė, bet įpročio būti direktore ne taip lengva išsižadėti?
Danutė Karopčikienė
Jei tai būtų nesutarimai su senaisias kolektyvų vdaovais tai gal amžiaus problemos, bet jei ir nuajų kolektyvų vadovai nepasitenkinę, problema didelė! Bet nesutraimai gi neatsirado per dieną? Kur kultūros skyrius buvo? Krizė kultūroje?!