Gyventojų nepaliauja mažėti. Remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, tenka konstatuoti drastišką faktą – 2016 metais Jurbarko rajonas neteko 1206 žmonių, tai daugiau negu dvigubai palyginus su 2015-aisiais.
Gyventojų sumažėjo tiek, tarsi per metus būtų išnykusi visa Girdžių seniūnija ir dar truputį. Nors tebėra ir Girdžiai, ir kiti miesteliai, bet akivaizdu, kad mūsų mažiau: kone kiekvieno kaimynystėje yra negyvenamų sodybų ir butų, tamsiais langais spokso uždarytos mokyklos. Beje, Satatistikos departamentas pateikia dar mažesnius skaičius.
Bendruomenės mažėja ir sensta
2017 m. sausio 1 d. duomenimis, gyvenamąją vietą Jurbarko rajone buvo deklaravę 30379 gyventojai, o prieš metus – 2016 m. sausio 1 d. – 31585.
Gyventojų sumažėjo visose seniūnijose, tik Jurbarkas 2017-uosius sutiko šiek tiek didesnis – su 11159 gyventojais, kai prieš metus jų buvo 11132.
Iš Jurbarkų seniūnijos išvyko 85 gyventojai ir liko 3079. Iš kaimiškųjų didžiausios Eržvilko – 2371 ir Seredžiaus – 2344, o mažiausia – Juodaičių – ji neteko 12 gyventojų ir beturi tik 414.
Rajono gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo reikalus tvarkanti savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Kravčenkienė konstatuoja, kad labai sumažėjo gyventojų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2016 m. pradžioje apskaitoje buvo 843, o dabar tik 578 asmenys. Dar prieš metus – 2015-aisiais gauti 64 prašymai įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o praėjusiais metais dėl to kreipėsi tik 3 asmenys. Tam įtakos turėjo 2016 metais įsigaliojęs Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
Pagal amžiaus grupes daugiausia rajone gyvena 45-65 metų žmonių. O gyventojai iki 45 metų ir mieste, ir kaimiškose seniūnijose tesudaro mažesniąją dalį.
Žmonės iškeliauja
Natūralusis gyventojų prieaugis rajone, kaip ir visoje šalyje – jau seniai neigiamas. 2016-aisiais Jurbarko r. savivaldybėje naujagimių įregistruota tik 281, 50 jų gimę užsienyje. Amžinybėn iškeliavo 473 rajono gyventojai.
Kita gyventojų mažėjimo priežastis – emigracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 397 gyventojai, sugrįžimą – tik 9 asmenys. Palyginimui: 2015 m. emigrantų buvo 276, sugrįžusių iš emigracijos – 19.
2016-aisiais į užsienį gyventi išvyko 164 jurbarkiečiai ir 38 Jurbarkų seniūnijos gyventojai. Iš kaimiškųjų seniūnijų daugiausia neteko Seredžius – 30, Skirsnemunė – 25, Raudonė ir Smalininkai – po 17.
Savivaldybės vyresnioji specialistė J. Kravčenkienė pastebi, kad emigrantai drąsiau naudojasi elektroninio deklaravimo galimybe – tokiu būdu išvykimą deklaravo 107 piliečiai.
Mūsų kraštiečių emigracijos keliai pernai nusidriekė į 26 valstybes. Daugiausia žmonių, kaip ir 2015-aisiais, išvyko į Jungtinę Karalystę – 153, į Vokietiją – 88, į Norvegiją – 42, į Airiją – 31.
Vestuvės ir krikštynos
Pernai gimė 151 berniukas ir 130 mergaičių.
Pagal gyventojų amžiaus grupes iki 45 metų vyrų yra daugiau, o nuo 45-erių – daugiau moterų. Ypač ryškus skirtumas 65-85 metų amžiaus grupėje: vyrų 1848, moterų 3446. Vyresnių negu 85 metų vyrų sausio 1 d. buvo 163, o moterų – 625.
Daugiausia krikštynų pernai buvo Jurbarke – čia įregistruotas 101 naujagimis, Jurbarkų seniūnijoje – 32. Iš kaimiškųjų seniūnijų Šimkaičiuose – 23, Eržvilke – 22, Seredžiuje – 19, Girdžiuose – 17, Skirsnemunėje – 13, Smalininkuose – 11, Viešvilėje – 10, Veliuonoje – 9, Raudonėje – 8, Juodaičiuose – 2. Dar 14 naujagimių nepriskirti jokiai seniūnijai, nes jų tėvai deklaravę išvykimą į užsienį.
Populiariausi berniukų vardai – Kajus, Nojus, Jokūbas, Emilis, mergaičių – Ema, Emilija, Viltė, Liepa. Iš retesnių minėtini Neilas, Eidenas, Tojus, Romilija, Guostė, Amilė, Austė.
Neatsitiktinai pradėjome nuo krikštynų, ne nuo vestuvių, nes ir beveik trečdalis pernykščių kūdikių gimę ne santuokoje. 89 ne santuokoje gimę naujagimiai įregistruoti pripažinus tėvystę, 10 tėvystė nustatyta teismo sprendimu ir nenuginčyta.
Mendelsono maršas pernai skambėjo 183 poroms. 57 poros pasirinko tik bažnytinę santuoką. Savivaldybėje įregistruoti santuoką galima bet kurią savaitės dieną, bet dauguma renkasi iškilmingą ceremoniją šeštadienį. Nors iškilmių gerokai sumažėję – po savivaldybės administracijos reformos muzikanto etatas panaikintas, tad jaunavedžiai begirdi tik iškilmingojo maršo įrašą.
Daugiau vestuvių būna šiltuoju metų laiku, o ypatingesnes vietas santuokos ceremonijai renkasi tik viena kita pora.
Praėjusiais metais išsiskyrė 90 porų – tai, deja, nepriklauso nuo to, kaip, kur ir kada buvo susituokta.
„Šviesos“ inform.
