Užmojai: amžinųjų vadovų era gali baigtis (balsavimas) (3)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo įstatymu apriboti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijas. Valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse tas pats vadovas galėtų dirbti ne ilgiau kaip dešimt metų iš eilės.

Neturi aiškios nuomonės

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė tokių pokyčių vertinti neskuba.

„Kaip valdininkas pasakysiu nepopuliariai – jeigu bus toks Vyriausybės ar Seimo nutarimas, be abejo, mes jį vykdysim“, – sakė direktorė, kurios kompetencijoje yra trys savivaldybės įmonės – už- darosios akcinės bendrovės „Jurbarko autobusų parkas“. „Jurbarko komunalininkas“ ir „Jurbarko vandenys“.

„Pradžia visuomet sukelia daug diskusijų. Manau, kad gerą vadovą turėti iš pirmos dienos – neįmanoma. Nežinau, iš kur tą vadovą reikėtų gauti, kad jis jau pirmą dieną galėtų dirbti gerai. Net ir apie save galiu taip pasakyti. Jeigu būtų kažkokia rotacija, pavyzdžiui, iš Tauragės geras vadovas eitų į Jurbarką ir atvirkščiai, jei įgautų pagreitį šitoks principas, gal ir nebūtų blogiausias variantas. Geras vadovas neštų gerus įgūdžius iš vienos įstaigos į kitą“, – svarstė V. Rekešienė ir neabejojo, kad tokiai rotacijai turėtų būti parengta daugybė teisės aktų. Ir neaišku, pasak direktorės, kiek žmonių tam ryžtųsi, juk visi prisirišę prie savo namų ir vietos, nebent jaunimas drąsiai kraustytųsi, net ir žinodamas, kad skirtoji vadovo vieta jam yra laikina.

Užsisėdėjimas, pasak direktorės, ir gerai, ir blogai. Žinant, kad kadencija ribota, gali dingti žmogaus iniciatyva. Bet žinant, kad neribota, gali atsitikti lygiai tas pats.

Jurbarko r. savivaldybės bendrovių vadovai vadovauja jau senokai. „Metų negaliu pasakyti, bet manau, kad seniai. Seniausiai turbūt „Jurbarko vandenų“ vadovas“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė ir pridėjo, kad nėra buvę kokių nors ypatingų nusiskundimų savivaldybės akcinėmis bendrovėmis, ir kažin ką galėtų atnešti nauji vadovai. Tačiau direktorė pripažįsta, kad norint atleisti blogai dirbantį vadovą „būtų reikalų“, o įteisinus kadencijas atsiriboti nuo blogai vadovaujančių vadovų būtų kur kas paprasčiau.

Tačiau direktorė pripažįsta, kad norint atleisti blogai dirbantį vadovą „būtų reikalų“, o įteisinus kadencijas atsiriboti nuo blogai vadovaujančių vadovų būtų kur kas paprasčiau.

„Problemų atleidžiant atsirastų daug. Bet kokį žmogų atleisti turi būti ir teisinis motyvas, negali remtis kažkokiom subjektyviom nuomonėm. Yra labai paprastas dalykas – kada atsiranda kadencija, atsiranda žmogaus darbų įvertinimas, atestavimas, į kurį galima žiūrėti ir gerai, ir blogai. Jeigu dirbi, gali tų kadencijų turėti daug, jei tik sėdi, kad sėdėtum, tai vėl kitas dalykas“, – sakė V. Rekešienė. 

Viena savivaldybės įmonių – „Jurbarko autobusų parkas“ jau keletą mėnesių neturi vadovo, bendrovei vadovavęs Algimantas Kuncaitis atleistas pačiam prašant, dėl ligos. Tiesa, dar prieš tai savivaldybės taryba nepatvirtino „Jurbarko autobusų parko“ direktoriaus metinės ataskaitos, ir administarcijos direktorė mano, kad viskas susiję: nepatvirtinta ataskaita, liga, pareigų atsisakymas. 

Įvedus kadencijas mokyklų vadovams, Jurbarko rajone lauktų labai dideli pokyčiai. „Direktorius visus reikėtų atleisti, jei įstatymas galiotų atbuline data, t. y. jei reikėtų keisti visus, kurie vadovauja ilgiau nei 10 metų. Ką tuo atveju daryti? Nebent keisti rotavimo būdu pačiame rajone. Kiek ateitų į vadovus iš pačių pedagogų kolektyvų, nežinia. Žmonės labai bijo atsakomybės. Ką nors daryti galiu, bet kas prisiims atsakomybę. O direktorius turi prisiimti atsakomybę“, – sakė V. Rekešienė.

Savivaldybės administracijos direktorė teigė, kad kai kurie labai ilgai dirbantys mokyklų direktoriai puikiai vadovauja įstaigai ir veda savo kolektyvą, bet ir neslėpė, kad nauja tvarka padėtų kai kurių užsisėdėjusių ir tik sėdinčių vadovų atsisakyti lengviausiu būdu. 

Vadovai akcentuoja rezultatus

„Mano nuomonė sutampa su Vilniaus licėjaus direktoriaus nuomone – tai būtų totalinė sumaištis“, – sakė Raudonės pagrindinės mokyklos direktorius ir Jurbarko rajono mokyklų vadovų asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Staponas.

Sumaištis, pasak V. Stapono, kiltų dėl to, kad reikėtų keisti daugumą direktorių, nes kone visi dirba jau daugiau kaip dešimtmetį: „Vadovų rezervas nebuvo ruoštas, o direktoriaus duona nėra skalsi, ne kiekvienas atitiks reikalavimus ir ne visi tą darbą norės dirbti.“ 

Pasak pašnekovo, ir dabar yra priemonių įvertinti vadovų darbą ir, jeigu jis netinkamas, atleisti. O tokie įstatymai priimami, kai kas nors susikompromituoja. „Kas penkerius metus direktoriai atestuojami. 2015 m. pabaigoje buvau atestuotas, galiu dirbti, o kai priims įstatymą, tai nuo liepos 1-os būsiu atleistas“, – svarstė Raudonės mokyklos vadovas, šias pareigas užimantis nuo 2000 metų. 

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius svarstomą įstatymą vertina nevienareikšmiškai. Savivaldybės įmonės vadovas neneigia, kad ilgai sėdint vienoje kėdėje galima ir sustabarėti, o naujas žmogus įneštų naujovių. Tačiau nepritaria tam, kad vadovus reikėtų keisti planine tvarka. 

„Tokiai planinei tvarkai aš nepritariu. Ne kadencijos turėtų lemti, bet darbo rezultatai ar konfliktai kolektyve. Mes kasmet atsiskaitome savivaldybės tarybai, ji mato objektyvias ir subjektyvias įmonės rezultatų priežastis. Jei ataskaita nepatvirtinama, vadovą reikia keisti“, – mano R. Vaitelavičius. 

Norą kadencijomis apriboti vadovavimą valstybės ir savivaldybių įmonėms R. Vaitelavičius kol kas vertina kaip vajų ar valdančiųjų rinkiminius pažadus. „Žiūriu nuosaikiai. Jei vadovas yra respublikoje geriausias, kam jį keisti? O kitą galbūt reikia keisti ir pirmoje kadencijoje“, – sako „Jurbarko vandenų“ direktorius.

Panašios nuomonės Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos direktorė Nijolė Giedrutė Blažaitienė: „Jei įstaiga dirba gerai, jei pokyčiai vyksta, kam atleisti 10 metų atidirbusį vadovą?“ Direktorė vardijo daugybę svertų, kuriais vertinamas mokyklos vadovas: kas penkerius metus nustatoma kvalifikacinės kategorijos atitiktis, įvertinama veikla ir vadybinė kompetencija, vykdoma mokyklos finansinė kontrolė, teikiamos ataskaitos savivaldybės tarybai. Be to, gali būti incijuota ir neeilinė vadovo atestacija. 

Kažin ar verta keisti vadovą vien dėl kaitos – įeiti į darbo vėžes, N. G. Blažaitienės manymu, prireiks  metų, o iš kitos sistemos atėjusiam žmogui gali prireikti ir kelerių. 

Beje, „Ąžuoliuko“ direktorė mano, kas geras vadovas turėtų netgi ruošti savo pamainą. „Nors tai dar nieko nereiškia, nes vadovai skiriami konkurso būdu. Gerai! Vadovas ir turi ateiti konkurso būdu, pats tinkamiausias“, – sakė N. G. Blažaitienė.

Skaidrina viešąjį sektorių

Šią savaitę Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Šalies vadovė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą, siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas.

Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, o savivaldybės – 233. Prezidentūros pranešime sakoma, kad daugelio jų vadovai nesikeičia dešimtmečius, kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio: net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau kaip du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį.

Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse. Užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. 

Nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai. Todėl siūloma įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų jau nuo liepos 1 d. 

Prezidentė artimiausiu metu ketina inicijuoti vadovų ribotų kadencijų nustatymą ir kitose viešojo sektoriaus srityse. 

Tik kai kurių biudžetinių įstaigų vadovams jau yra įvestos kadencijos. Pavyzdžiui, terminuotai priimami Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovai, didesnių gydymo įstaigų, teatrų ir koncertinių įstaigų, nacionalinių ir respublikinių muziejų, bibliotekų vadovai. Planuojama kadencijas įvesti ir švietimo įstaigų vadovams.

Danutė Karopčikienė