Trečiadienį Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius perdavė specialios paskirties automobilio, skirto gaisrams gesinti, dokumentus ir raktelius Jurbarko r. priešgaisrinės tarnybos (PGT) vadovui Stasiui Pociui. Savivaldybė šį automobilį dovanų gavo iš miesto partnerio Lenkijoje – Ryno.
Perdavė iškilmingai
1984 m. gamybos JELCZ markės automobilis, talpinantis 10 t vandens, papuoštas lenkiškos tarnybos ženklais. Jis priklausė Ryno savivaldybės savanoriams ugniagesiams. Pristatydamas dovaną meras S. Mockevičius tikino, kad lenkai su šiuo automobiliu išsiskyrė nenoriai – tokios didelės talpos transporto priemonės jie daugiau neturi.
20 metų draugystė tarp Jurbarko ir Ryno iki šiol buvo labiau kultūrinė, o ši lenkų dovana kilstelėjo ją į kitą – savitarpio pagalbos lygį. Ryno miesto ir gminos burmistras Jozefas Karpinskis ir miesto tarybos pirmininkas Jaroslavas Filipekas džiaugėsi galėdami perduoti šį automobilį būtent Jurbarkui.
Surengta iškilminga automobilio perdavimo ceremonija, kuria norėta atkreipti dėmesį į savanorystę ir paskatinti gyventojus tapti savanoriais ugniagesiais.
„Ši dovana tebus pavyzdys kitiems rajono kampeliams, kad ten, kur bus aktyvūs žmonės ir dedamos pastangos steigti savanoriškus būrius, mes padėsime tiek, kiek galėsime“, – žadėjo meras. Rajono vadovas į ceremoniją susirinkusiems būsimiems savanoriams pažadėjo nuvežti juos į Ryną, kur galėtų pasisemti patirties.
Istorine Jurbarko rajonui diena sausio 11-ąją pavadino ceremonijoje viešėjęs Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas Mindaugas Mikutavičius. „Tegul vieną gaisrą užgesins, vieną gyvybę ar žmogaus turtą išgelbėti padės ši technika – jau bus gerai“, – sakė M. Mikutavičius ir Jurbarko r. PGT viršininkui S. Pociui įteikė gesintuvą naujam automobiliui.
Sustiprins pajėgas
Jurbarko r. PGT šiuo metu sudaro penkios ugniagesių komandos Eržvilke, Juodaičiuose, Raudonėje, Šimkaičiuose ir Smalininkuose. Tarnyba turi 10 automobilių, dovanotasis bus vienuoliktas. Visi automobiliai seni, dauguma dovanoti, tačiau nuvažiavę ne itin daug kilometrų, todėl techniškai tvarkingi.
Nors Jurbarko r. PGT ir Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai kilus gaisrui vyksta į visas rajono vietoves, bet atokiausios Viešvilės ir Seredžiaus seniūnijos buvo didžiausio pavojaus zona, jas pasiekti užtrukdavo ilgiausiai. Miškuose paskendusi Viešvilė savo gaisrininkų komandą turėjo tik pokariu, tarybiniais metais, vėliau artimiausia komanda įkurdinta Smalininkuose.
Pasak dovaną priėmusio S. Pociaus, Jurbarko rajone pirmieji savanoriai ugniagesiai veiklą pradėjo praėjusių metų balandžio mėnesį. Sutartys jau sudarytos su 43 savanoriais. Jais tapo 27 Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos darbuotojai ir 16 darbuotojų iš Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Iš jų 40 gali gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus, o trys švies visuomenę apie gaisrų prevenciją.
Savanoriais ugniagesiais norėtų tapti 46 Viešvilės seniūnijos gyventojai, o prašymus jau pateikė 10 miestelio gyventojų.
Kitose rajono vietovėse savanorių ugniagesių veikla taip pat įgauna pagreitį. Tapti savanoriais Veliuonos seniūnijoje pretenduoja 4, Raudonės seniūnijoje – 5, Vadžgiryje – 4, Paskynų kaime – 3 asmenys.
Praėjusių metų pradžioje įsigaliojus Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimams gyventojai buvo pakviesti tapti savanoriais ugniagesiais. Dalyvauti gesinant gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus gali ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai. Šviesti visuomenę dėl gaisrų prevencijos – ne jaunesni kaip 14 metų piliečiai. Savanoriškai gesinantiems gaisrus, atliekantiems gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems kvalifikacijos tobulinimo kursuose bus mokamas nedidelis valandinis užmokestis.
Viešviliečiai aktyvūs
Į automobilio perdavimo ceremoniją Jurbarke atvyko keletas viešviliečių – būsimų savanorių ugniagesių. Kad šio krašto žmonės tokie aktyvūs, nemažas Viešvilės seniūno Valentino Kucino nuopelnas. Pats seniūnas taip pat parašė prašymą tapti savanoriu. „Kaip kitaip? Reikia rūpintis savo žmonėmis“, – apsisprendimu neabejoja seniūnas.
V. Kucinas džiaugiasi, kad apie savanorystę svarsto beveik 50 seniūnijos gyventojų. Nors prašymus parašė dar tik dešimt, jis neabejoja, kad gavus automobilį tokių atsiras daugiau. Patys pirmieji ugniagesiais tapti susiruošė Viešvilės skardininkai – ant stogų dirbantys žmonės puikiai supranta gaisrų pavojus, išmano namo konstrukcijas. „Mano kartos žmonės su gaisrininko darbu susidurdavo mokyklose, mokymuose, varžybose. Aš pats dalyvavau tokiose. O kitko galima išmokti“, – mano V. Kucinas. Savanoriams bus rengiami mokymai, kursai, jie bus aprūpinti apranga ir įranga.
Viešvilėje yra daug medinių pastatų, kurie greit dega, todėl vietoje esant technikai ir paruoštiems gaisrus gesinti žmonėms, bus ramiau. Paskutinį kartą Viešvilėje didelis gaisras kilo prieš trejus metus. Tada sudegė penkioms šeimoms priklausęs namas, jo atstatyti nebevertėjo.
„Geriau prevencija negu pasekmės, – įsitikinęs V. Kucinas. – Gaisrų niekas nelaukia, bet ruoštis reikia.“
Iš Jurbarko išlydėtas gaisrinės automobilis Viešvilės nepasiekė – kol kas jį priglaudė Jurbarko ugniagesiai. Viešvilės savanoriai ugniagesiai dar neturi sąlygų laikyti automobilį, bet viskas jau suplanuota. Vasarą automobilis galės stovėti lauke, o rudenį ugniagesiai numato įkurtuves – jau baigiama sukirsti rankomis su Viešvilės vaikų globos namų „Skalvija“, kuriuose yra daug nenaudojamų patalpų, direktoriumi Nerijumi Jarilinu.
Savanoriška ugniagesių veikla sunkiai įsibėgėja visoje Lietuvoje, todėl Viešvilė gali tapti viena pirmųjų, kurioje pradės veikti technika aprūpinta savanorių ugniagesių brigada.
Jūratė Stanaitienė
