Naujam prekybos centrui – pageidavimai ir kliūtys (7)

Pasklidus žiniai, kad Dariaus ir Girėno g., šalia viešbučio, bus statomas naujas prekybos centras „Norfa“, nuomonių buvo visokių – vieni džiaugėsi, kad bus dar didesnis pasirinkimas ir daugiau darbo vietų, kiti pageidavo „Lidl“, treti gi – pyko, kad statomas prekybos centras, o ne baseinas. Visiems neįtiksi, bet tokio didelio objekto statyba tokiame nedideliame mieste kaip Jurbarkas, vis tiek kelia šiokią tokią sumaištį.

Sprendimai priimti seniai

Dariaus ir Girėno g. 112 ir 114 sklypų suformavimui Jurbarko r. savivaldybės taryboje buvo pritarta dar 2006 m. rugsėjį. Tada taryba leido UAB „Vilniaus žemės grupė“ dviejų kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės sklypus sujungti į vieną 2998 kv. m komercinės paskirties žemės sklypą Dariaus ir Girėno g. 112, kurio naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Tame pačiame posėdyje UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ leista šioje gatvėje esančius kitos paskirties gyvenamosios teritorijos 114 ir 114A sklypus jungti į vieną inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypą A. Šabaniausko paminklo vietai sutvarkyti ir mašinų stovėjimo aikštelei prie komercinio pastato įrengti.

Tada šiuose sklypuose nieko neį- vyko, o po dešimties metų reikalai pradėjo judėti. Dabar šių sklypų savininkė – bendrovė „Rivona“, valdanti „Norfos“ parduotuvių tinklą. Dvi Jurbarke esančios „Norfos“ dirba nuomojamuose pastatuose, todėl aišku, kad pasistačiusi savo pastatą bent vieną veikusią parduotuvę UAB „Rivona“ uždarys, tad džiaugtis atsirasiančiomis darbo vietomis kažin ar reikėtų.

Planai keitėsi

Suprojektuoti būsimą prekybos centrą buvo pasamdyta UAB „Priedanga“. Projekto autorius architektas Julius Volungevičius privalomą projekto pristatymą visuomenei surengė praėjusią savaitę Jurbarko miesto seniūnijos salėje. Čia buvo pristatytas jau antrasis projekto variantas, nes pirmajam prieštaravo būsimos parduotuvės kaimynai Arijana ir Robertas Zairiai.

Pirmajame projekto variante per 2000 kv. m vieno aukšto pastatas užėmė beveik visą 112 numeriu pažymėtą sklypą, gretimame 114 sklype buvo numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Pastato užpakalinė dalis turėjo būti atsukta į viešbutį – tai nepridėtų grožio miestui. Prekių iškrovimo rampa buvo numatyta nuo Nemuno pusės, ir tai būtų kėlę didelių nepatogumų Zairių šeimai – su vilkikų keliamu triukšmu ir padidėjusia oro tarša jie taikstytis nenorėjo.

Lapkričio 23 d. architektas J. Volungevičius svarstyti pateikė kitą variantą – projekte buvo numatytas dviejų aukštų 11 m aukščio parduotuvės pastatas. Pirmajame aukšte turėtų įsikurti maisto prekių skyriai, o antrame – pramoninės prekės. Pastato projekte numatytos patalpos vaistinei, nes „Norfa“ turi savo vaistinių tinklą, bei kavinei. Kad kavinė čia tikrai bus, kelia pagrįstų abejonių kitapus kelio merdintis „Jurbarko boulingas“. Abejotina, ar verslininkai įrengtų pelno nenešančią įstaigą, todėl greičiausiai patalpos bus išnuomojamos ir kas ten įsikurs – neaišku

Prekių iškrovimas numatomas nuo Dariaus ir Girėno g. pusės, čia bus įrengta ir 40 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Pagrindinis įėjimas į prekybos centrą numatomas iš rytų pusės, nuo Kauno. Šalia esančiame sklype Nr. 114 planuojama įrengti 20 vietų automobilių aikštelę darbuotojams. Įvažiavimas klientams ir prekes atvežančiam transportui planuojamas nuo viešbučio pusės, iš gatvelės tarp Dariaus ir Girėno bei Kauno gatvių.

Valdininkai turėjo pastabų

Jurbarkiškiai projekto pristatymu nesusidomėjo – susipažinti su UAB „Rivona“ planais atėjo tik su projektu susiję asmenys – Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras, administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas, Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja, vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė, gretimų sklypų gyventojai bei naują klientą užmatęs AB „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklų direktorius Darius Virvilas. 

G. Gadliauskienė gailėjosi, kad netiko pirmas projekto variantas – ten buvo suplanuotas gražus pastato fasado apšvietimas. Be to, architektei nepatiko, kad prekių iškrovimas vyks iš pagrindinės gatvės pusės ir darkys vaizdą. J. Volungevičius pažadėjo padaryti pakeliamus vartus, kurie uždengs rampą ir negadins pastato išorės.

Vyriausioji architektė turėjo pageidavimų ir pastato spalvai – jis turėtų harmoningai įsilieti į aplinką. Projektuojamos parduotuvės fasadas bus dengtas rudu skalūnu, kuriuo dabar dengiamos visos naujos „Norfos“. Kaip blogą variantą G. Gadliauskienė nurodė Algirdo g. stovintį prekybos centrą, dengtą skarda. 

Įsigilinus į planą pastebėta, kad įvažiavimas į prekybos centro aikštelę iš viešbučio pusės sudarys nemažai problemų: ten esanti gatvelė labai siaura ir jau dabar kartais užsikemša, tad esant pirkėjų srautui piko valandomis susidarys kamščiai ir avarinės situacijos. Architektas J. Volungevičius sutiko plane pažymėti papildomą eismo juostą sankryžoje, kuri turėtų palengvinti judėjimą.

Kilo abejonių dėl apšvietimo – automobilių aikštelę prie pastato planuojama apšviesti ant jo esančiomis lempomis, tačiau jokio apšvietimo nenumatyta sklype Nr. 114 numatomoje įrengti aikštelėje. Ar užteks apšvietimo nuo gatvės? Ko gero – ne. Be to, šiame sklype stovės paminklas Antanui Šabaniauskui, kurio sutvarkymo išlaidas prisiėmė UAB „Rivona“. Numatoma paminklą perkelti toliau nuo gatvės, atnaujinti postamentą, bet konkretūs darbai dar nenumatyti. „Kad paminklas būtų apželdintas ir jo fone nesimatytų automobilių“, – kol kas tokius norus išreiškė miesto vyriausioji architektė. 

„Ką „Rivona“ duos miestui?“ – pirmas nepatogų klausimą uždavė seniūnas R. Kuras. Kad verslininkai Jurbarkui duos, pasak J. Volungevičiaus, parduotuvę, o jis neįgaliotas spręsti tokių klausimų, buvo šioks toks išsisukinėjimas. Netrukus projekto architektas sutiko su galimybe statybinį įvažiavimą įrengti ne nuo viešbučio pusės, o iš Dariaus ir Girėno g., kad jurbarkiečiai kuo mažiau pajustų statybų nepatogumus, ir pažadėjo perkloti šaligatvį ties Dariaus ir Girėno g. „Paminklo sutvarkymas buvo įtrauktas į sąlygas, papildomą eismo juostą padaryti nesunku ir gatvę sutvarkysime, bet kažkokia suma paremti miestą nėra mechanizmo“, – atsikalbinėjo projekto autorius.

Pylėsi idėjos

Pilnas idėjų buvo administracijos direktorės pavaduotojas V. Ganusauskas. Jis pasiūlė prie keičiamo šaligatvio pakeisti ir visus ten esančius medžius. „Tos liepos – senos, tuščios. Kaip gražu būtų pasodinti naujas, miestines liepas“, – rankomis trynė V. Ganusauskas. Pavaduotojas taip pat pasiūlė apsvarstyti galimybę prie prekybos centro įrengti autobusų stotelę, kad neįgalieji galėtų lengviau pasiekti netoliese įsikūrusią savo būstinę. 

Ne visi valdininko pasiūlymai logiški – autobusų stotelė įrengta prie savivaldybės, ir netoliese įrengti dar vieną nėra prasmės, o ir kelių direkcija kažin ar sutiktų. Tačiau V. Ganusausko klausimas apie tualetą buvo visai vietoje – jurbarkiečiai puikiai prisimena, kaip Algirdo g. „Norfoje“ buvęs tualetas po remonto išnyko ir niekas jo nepareikalauja grąžinti, nors jis prekybos centre yra privalomas. J. Volungevičius užtikrino, kad jo projekte tualetas tikrai yra, kaip ir liftas į antrą aukštą, kuris bus naudojamas ir neįgaliesiems, ir prekėms kelti.

Apie dar vieną pageidavimą taktiškai prasitarė G. Gadliauskienė. Iškilus klausimui, ką UAB „Rivona“ ruošiasi daryti antrajame sklype šalia automobilių aikštelės, kalba pakrypo apie ūkininkų turgelį. „Ūkininkų turgeliui būtina stabili vieta. Mes tokią turime Kęstučio gatvėje. Nenorėtume būti jums konkurentai ir įrengti turgelį šalia „Norfos“, tad būtų labai smagu, jei savininkai galėtų jau esamoje vietoje Naujamiestyje įrengti keletą stoginių prekiautojams“, – nedrąsiai kalbėjo G. Gadliauskienė. J. Volungevičius abejojo, ar parduotuvės savininkai skirs tam pinigų, bet perduoti pageidavimus pažadėjo.

Neranda kompromiso

Projekto autoriaus keliskart primygtinai peršama mintis, kad verslininkai pinigų nešvaisto ir nieko nežada, supykdė į projekto pristatymą atėjusį kaimyninio sklypo savininkės Irenos Bakaitienės atstovą, jos žentą Tomą Urboną. „Aš pats dirbu didelėje firmoje, darome milijoninius projektus ir žinau, kiek įmonė darbų atlieka labdarai už patvirtintus projektus, o jūs bandote išsisukti pasodindami prie paminklo dvi gėles ir perklodami metrą trinkelių“, – tiesiai rėžė T. Urbonas ir mokė valdininkus, kad reikia miestui išpešti naudos.

J. Volungevičiui pagrasinus, kad spaudžiama bendrovė gali iš viso atsisakyti statybų, T. Urbonas patikino, kad į jų vietą atėjęs kitas centras, toks kaip „Lidl“, būtų sukalbamesnis. Nežinia, kaip ten būtų, bet aišku, kad vyriškis rūpinasi ne tik miesto reikalais. Į projekto pristatymą dar prieš jo pradžią užsukę A. ir R. Zairiai jam pritarė, o T. Urbonas pasirengęs pakovoti už, jo manymu, buldozerinę „Norfos“ veiklą.

Visų nesutarimų tarp T. Urbono ir projektuotojų centras – tarp 112 ir 114 sklypų įsiterpęs I. Bakaitienei priklausantis kelias. Nežinia, kaip įvyko, kad buvo leista kelią įsigyti – ar įvyko klaida, ar buvo piktnaudžiavimo, bet šis kelias dabar yra privatus ir norint juo naudotis ir T. Urbonui, kurio namas atsiduria už „Norfos,“ ir UAB „Rivona“ būtų reikalingas servitutas. Abi pusės niekaip nesusitaria.

Apsvarstęs antrąjį projekto variantą T. Urbonas pareikalavo užtikrinti, kad per jo privačią valdą, šiuo atveju – kelią, nevaikščios prekybos centro pirkėjai iš automobilių aikštelės. Projekto autorius teigė, kad jie nieko neprivalo užtikrinti, o Tomas esą gali pats užsitverti tvorą, jei mano, kad ten vaikščios žmonės. „Norfa“ pinigų neleis“, – vėl kartojo J. Volungevičius. 

Abi ginčo pusės netgi grįžo prie pirmojo projekto varianto, kuriame pro prekybos centrą einantis kelias turėtų būti išasfaltuotas „Norfos“ lėšomis, bet T. Urbonas dar pareikalavo stulpelių, kurie neleistų į jo kelią įvažiuoti automobiliams iš stovėjimo aikštelės „Aš nenoriu savo kelyje šeštadienį stovėti kaip prie „Stop“ ženklo ir laukti, kol išsivažinės „Norfos“ klientai“, – pyko vyras. 

Abi pusės ambicingai laikėsi savo – T. Urbonas reikalavo užtikrinti privatumą ir grasino pateikti pretenzijas, o J. Volungevičius grasino kreiptis į teismą, jei dėl T. Urbono pretenzijų Jurbarko r. savivaldybė projekto netvirtintų. Vyrai ginčijosi, tačiau atviri iki galo nebuvo. Pasirodo, didžiausią įtampą kėlė I. Bakaitienės anksčiau užsiprašyta nemenka suma už susitarimą. Nors dabar T. Urbonas teigė, kad šių pretenzijų sklypo savininkė greičiausiai atsisakys, tikrieji susitarimai vyks tikrai ne viešuose susitikimuose.

Kas numatyta projektuose, ne visada atsiranda tikrovėje. Arba dingsta, kaip tualetas Algirdo g. „Norfoje“. Juolab kad iš pusiausvyros išvestas projekto autorius prasitarė, kad automobilių stovėjimo aikštelė 114 sklype reikalinga tik tam, kad įvykdytų reikalavimus – tokio ploto parduotuvei šalia įrengtų 40 vietų mažai. O ar antroji aikštelė bus įrengta, ar ten atsiras tik žvyruota teritorija, paaiškės tik po statybų. 

Šią savaitę J. Volungevičius tvirtino iš T. Urbono dar negavęs jokių konkrečių pasiūlymų ar reikalavimų, todėl ruošėsi savivaldybei tvirtinti teikti antrąjį variantą. Ar dar yra vilčių susitarti, ar įsisuks skundų ir teismų karuselė greit paaiškės. Dabar aišku tiek, kad didieji centrai nelabai paiso vietinių žmonių interesų ir neskuba dosniai atverti kišenes juos įsileidusiam miestui, ypač, jei valdininkai nieko per daug nereikalauja. O T. Urbonas turi teisę reikalauti, kad šalia iškilsiantis gigantas kompensuotų jo prarastą ramybę ir užtikrintų privatumą, juk ties namo langais iškilusi 11 m siena nekilnojamojo turto vertės tikrai nepadidina.

Jūratė Stanaitienė