Šeštus metus Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas šalies savivaldybių indeksas leidžia jų vadovams pasitikrinti, kokioje vietoje savivaldybė matoma ekonominės laisvės kontekste. Jurbarko rajonas šiemet įvertintas 39 vieta iš 54 mažųjų savivaldybių.
Vertina įvairias sritis
LLRI vertina praėjusių metų rezultatus, todėl šių metų indeksas atspindi 2015-ųjų pasiekimus. Pernai Jurbarko r. savivaldybė užėmė 52 vietą, 2014 m. buvo net 18, 2013 m. – 41. Tokie skirtingi rezultatai nebūtinai parodo, kad savivaldybė per metus padarė didžiulę pažangą ar visiškai nedirbo. LLRI naudojama metodika aprėpia daug sričių, įtraukia įvairius rodiklius, todėl vieno jų ryškesnis pasikeitimas gali lemti ir staigų kilimą, ir kritimą reitingo lentelėje.
Nustatant indeksą 50 proc. skiriamų balų sudaro gyvenimo kokybės vertinimas. Svarbu, kokios teikiamos komunalinės paslaugos – ar sukuriama palanki aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams ir taip skatinama konkurencija, šilumos, vandens kainų pokyčiai, ar pelningai dirba paslaugas teikiančios savivaldybės įmonės. Vertinamos transporto, švietimo, sveikatos ir socialinės rūpybos sritys.
Savivaldybės vietą reitinge lemia net tokie veiksniai, kaip sėkmingai ar ne išlaikyti abitūros egzaminai, užimami mokyklų plotai, paslaugų pirkimas skelbiant viešuosius konkursus, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos nuostolingumas, natūrali gyventojų kaita, bedarbių skaičiaus kitimas ir daugelis kitų rodiklių.
Palankios aplinkos investuotojui sukūrimas sudaro 30 proc. vertinimo balų. Savivaldybės vertinamos už nedidelius mokesčius verslui, ūkio objektų ir įsigijusiųjų verslo liudijimą skaičių, materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą.
Į vertinimą įtraukiamas ir savivaldybės gebėjimas organizuoti savo veiklą. Dėmesys skiriamas efektyviam turto valdymui, skaičiuojamos savivaldybės visiškai ar iš dalies valdomos įmonės, automobiliai. Balui reikšmės turi ir biudžeto skolos, valdymo išlaidos. Įvertinamos ir komunikavimo pastangos – kaip greit išnagrinėjami gyventojų prašymai, pareigybių skaičius ir net internetinės svetainės tvarkymas.
Šis tyrimas nevertintinas kaip vienintelis teisingas, tačiau padeda savivaldybėms pažvelgti į savo veiklą ir atkreipia dėmesį, kokiose srityse jos galėtų pasitempti.
Stimulas augti
Įvertinti LLRI paskelbtą savivaldybių indeksą paprašėme Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus.
„Pirma mintis išgirdus apie rezultatus – einame teisinga kryptimi. Yra kur pasitempti ir augti, o šis indeksas ir suteikia tam stimulą“, – pakilimu iš 52 į 39 vietą džiaugėsi S. Mockevičius ir pirmiausia dėmesį atkreipė į rodiklius, kuriuos siūloma gerinti.
Šiemet už švietimo sritį savivaldybė įvertina 40,7 balo, o pernai gavo nulį. Balą labiausiai pakėlė gerai išlaikyti 2015 m. brandos egzaminai.
Tačiau indekso skaičiuotojai turi priekaištų dėl mokyklų struktūros optimizavimo – mažėjant mokinių lieka tuščios mokyklos arba vienam mokiniui tenka didelis plotas. Pasak mero, jau surengti susitikimai su Girdžių ir Tamošių k. bendruomenėmis ir aptartos galimybės į Girdžių mokyklą, kurioje liko tik pradinės klasės, ir visai uždarytą Gausantiškių mokyklos pastatą perkelti visas skirtingose vietose veikiančias įstaigas – Girdžių seniūniją, sveikatos priežiūros įstaigas, bibliotekas, suteikti patalpų bendruomenėms. Taip bus panaudotos tuščios patalpos ir pastatai nebus pasmerkti sunykti.
Ne pirmus metus Jurbarko r. savivaldybė nemažai balų netenka už nustatytus aukštus mokesčių tarifus. Išskirti nekilnojamo turto, žemės mokesčiai bei verslo liudijimų kainos. Su šia išvada nenori sutikti meras: „Lyginant su kitais rajonais, nesame išskirtiniai. Nekilnojamojo turto mokestis 0,3 proc. – mažiausias galimas.“
Jurbarko savivaldybėje nustatytas ir, palyginti su kitomis savivaldybėmis, nedidelis nekilnojamojo turto mokestis inžineriniams statiniams, tokiems kaip vėjo jėgainės – jis siekia tik 0,8 proc, o kitur – 2-3 proc. Skaičiuojant vidurkius rodiklį gali sumažinti tik rajono tarybos nustatyti maksimalūs 3 ir 4 proc. mokesčiai neprižiūrimiems statiniams ir apleistai žemei. „Šie mokesčiai – reguliaciniai, skirti drausminti. Kaip kitaip paveikti savo turto neprižiūrinčius savininkus?“ – tokių mokesčių nauda neabejoja S. Mockevičius.
Žemės mokestis Jurbarko r. savivaldybėje siekia 1,5 proc. ir tikrai nėra vienas mažiausių. Gyventojai pajuto jo padidėjimą ne dėl tarifo dydžio – jis nesikeičia jau kelerius metus, bet pasikeitė turto vertė, kuri didėja penkerius metus iš eilės, iki 2017 m. Tačiau už žemę daugiausia moka namų valdos savininkai ir šis mokestis neturi didelės įtakos ekonominei laisvei. „Be to, investuotojui prašant tarybos nutarimu jis nuo šio mokesčio gali būti atleistas“, – tvirtina meras.
Verslo liudijimų kainas rajono tarybai tvirtinti siūlo darbo grupė, kurioje dirba įvairių sričių atstovai. Nustatyta kaina Jurbrake aukštesnė nei kaimyninėse savivaldybėse, bet, pasak mero, dar neteko girdėti, kad dėl to žmogus neįsigytų verslo liudijimo. „Gyventojai supranta, kad mokėdami mokesčius prisideda prie aplinkos tvarkymo ir gerovės kūrimo“, – mano meras.
Rajono prakeiksmas
Sritis, kuri kasmet vertinama žemais balais ir visada prikišama rajono vadovams, norint parodyti blogą jų darbą – investicijos. Ir šiais metais LLRI apskaičiavo, kad vienam Jurbarko r. savivaldybės gyventojui tenka tik 753 Eur materialinių investicijų, kai šalies vidurkis – 1327 Eur, o tiesioginių užsienio investicijų tik 45 Eur/gyv.(vidurkis 966 Eur).
„Mes kalbamės su įvairiais investuotojais, Pramonininkų konfederacija, tačiau iki šiol savivaldybė net neturėjo ko pasiūlyti – tik tartis su privatininkais, o dabar baigiame sutvarkyti savivaldybės sklypų dokumentus“, – sako S. Mockevičius.
Lapkričio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba sutiko leisti savivaldybei patikėjimo teise įsigyti 17 sklypų. Dabar galima kreiptis į Vyriausybę, kuri žemę perduos savivaldybei ir ši galės ją parduoti ar nuomoti aukcionuose.
Į savivaldybę užsuka investicijomis rajone besidominčių asmenų, tačiau kai kurie siūlo neaiškius projektus, kiti ieško naudos sau ir savivaldybei gali pateikti tik reikalavimus be jokių pasiūlymų.
Yra ir rimtų planų – danų finansuojamas investicijų fondas, nupirkęs sklypą, kuriame dabar įsikūrusios „Norfos“ ir „Statybų duonos“ prekybos centrai, patys ieško čia norinčių dirbti įmonių, tačiau abejojama, ar pastačius įmonę atsirastų darbuotojų. „Jei būtų normalios algos, atsirastų ir žmonių, tačiau verslininkai į Jurbarką ateitų ir galvodami apie pigią darbo jėgą“, – apie užburtą ratą kalba meras.
S. Mockevičius didžiausias viltis deda į Jurbarko rajono, kaip turizmo krašto, kuriame būtų sukurta daug paslaugų, vystymą. „Didžiausia Jurbarko problema ta, kad nėra kur apgyvendinti atvykstančių turistų“, – mano meras. Atsiradus viešbučiui, jame galėtų apsistoti atvykstantys į mūsų kraštą keliautojai, didelius srautus turėtų pritraukti Europoje analogų neturintis suplanuotas memorialas žydų bendruomenei atminti, sporto sale ir stadionu domisi įvairių sporto federacijų vadovai, kurie Jurbarke norėtų rengti varžybas ir stovyklas, savo rajono turistus į Jurbarką nukreiptų ir viešbučio neturinti Tauragė.
„Man keista, kodėl niekas nenori investuoti į apgyvendinimo sferą. Žinoma, sritis – negreit atsiperkanti, bet Jurbarke ji tikrai turi perspektyvą“, – įsitikinęs rajono vadovas. Jurbarkas yra labai palankioje geografinėje padėtyje, ko neturi daugelis rajonų, puiki aplinka ir geros logistikos galimybės rajonui neleis nugrimzti į dugną. Jei dar pavyktų atgaivinti vandens kelius, Jurbarkas gali tapti itin patrauklus. Vandens kelių direkcija svarsto Nemuno pritaikymo laivybai planus, o meras pažada, kad mažųjų laivelių prieplauka bus sutvarkyta. Sklypu prie jos jau domisi verslininkai, todėl yra galimybė, kad čia atsiras kavinių kompleksas.
Vykdys projektus
Pasak mero, taryba patvirtina nemažai projektų, kuriems lėšos skiriamos per Regioninę plėtros tarybą. Pinigai numatyti, tačiau dėl ministerijų kaltės šie projektai vėluoja beveik porą metų – ministerijoms neparengus aprašų ir neatlikus kitų būtinų darbų, projektų negalima vykdyti. Nors nepanašu, kad reikalai pajudės sparčiau, šie projektai bus įgyvendinti.
Savivaldybė verslo nekuria, tačiau vykdydama įvairius projektus ir tvarkydama gyvenamąją aplinką tuo pačiu gerina sąlygas ir galimiems investuotojams.
Pinigai jau numatyti infrastruktūrai gerinti: Jurbarko kultūros centro ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Smalininkų skyriaus pastato rekonstrukcijai, A. Giedraičio-Giedriaus gatvei ir kvartalui tarp K. Donelaičio, P. Cvirkos, Dariaus ir Girėno bei Vytauto Didžiojo gatvių sutvarkyti, vandens valymo nuo mangano įrenginių Jurbarke statybai ir vandentiekio tinklų Smalininkuose ir Veliuonoje plėtrai.
Lėšų numatoma gauti ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos – planuojama įrengti Eržvilke ikimokyklinio ugdymo grupę, bus tvarkomas Jurbarko gimnazijos 4-as aukštas, Antano Sodeikos meno mokyklos salė. Jau numatyti pinigai Panemunės ir Raudonės parkams gaivinti, belieka parengti projektus.
Vyriausybė ragina savivaldybes imtis bendrų stambesnių projektų. Jurbarko ir aplinkinėse savivaldybėse lankėsi danų verslininkai, kurie norėtų statyti didelę įmonę. Joje galėtų dirbti apie 1000 žmonių, todėl ji būtų skirta kelių rajonų žmonėms. Danams siūlomos sąlygos patiko, todėl gali būti, kad šis planas bus įgyvendintas, ir nesvarbu, kuriame rajone atsirastų tokio dydžio objektas, jis naudos atneštų visam regionui.
Keičiasi sąlygos
Projektai – tiesiausias būdas sukurti savivaldybėje geresnes gyvenimo sąlygas. Tačiau ir čia valstybiniu lygiu maunama ant kaklo kilpa. Investicinių projektų savivaldybės nepajėgios įgyvendinti be paskolų. Paskolos suteikiamos ne pravalgyti, o įgyvendinti planus, kofinansuoti projektus.
Vilniuje įvykusiame savivaldybių merų ir finansų ministrės susitikime paaiškėjo, kad kitąmet skolintis beveik nelieka galimybių. Konstitucinis įstatymas dėl fiskalinės drausmės nustato tokias sąlygas, kad jų įgyvendinti negalės nė viena savivaldybė. „Jei įstatymas liks nepakeistas, investicinių projektų įgyvendinti negalėsime“, – sako S. Mockevičius.
LLRI indekse pažymėta, kad 2015 m. Jurbarko r. savivaldybėje išaugo biudžeto skola. Tai atsitiko todėl, kad iki metų galo reikėjo atsiskaityti už visus jau įgyvendintus projektus. Skolintis projektams – nieko blogo. Blogiau tai, kad užsitęsus dokumentų rengimui ir nepradėjus naujų projektų šiais metais savivaldybė iš viso negali skolintis ir pradėti mokėti už projektus. Prasidėjus projektiniams darbams teks iš karto skolintis dideles sumas ir jas bus sudėtingiau grąžinti.
Kitais metais bus įvesta ir nauja valstybės biudžeto lėšų skyrimo savivaldybėms tvarka – joms bus skiriama fiksuota suma. Iki šiol savivaldybės, surinkdavusios viršplaninių pajamų ir patikslinusios deklaracijas, gaudavo papildomų lėšų, dabar to nebeliks – išloš tik planų neįgyvendinančios savivaldybės. Jurbarko r. savivaldybė biudžetą surinkdavo ir viršydavo numatytus planus, tad gali netekti dalies pajamų.
Nepraranda optimizmo
Pasak mero, biudžeto įplaukos – vienas tikslesnių rodiklių pasitikrinti savivaldybei, kurioje vietoje tarp kitų ji yra. „Pagal biudžeto įplaukas ir pagal kitus rodiklius mūsų savivaldybė yra per vidurį“, – teigia S. Mockevičius. Panašiai rodo ir LLRI paskelbtas savivaldybių indeksas.
Jurbarkas pagirtas už gerai tvarkomą savivaldybės turtą. Nemažai jo buvo parduota aukcionuose, nors ir čia aibė popierinių kliūčių – ilgai trunka perdavimas vienos institucijos kitai, neefektyvus VĮ „Turto bankas“ darbas.
Lyginant su 2014 m., pernai Jurbarko r. savivaldybėje gerokai sumažėjo gaunančiųjų socialines pašalpas, būsto šildymo kompensacijų gavėjų bei bedarbių. „Tam reikšmės turėjo ir subjektyvios, ir objektyvios priežastys – apskritai mažėja gyventojų, sustiprėjo kontrolė, ir pašalpų negauna to neverti gyventojai“, – mano meras.
Nors priežastys įvairios, pašalpų gavėjų mažėjimo tikrai negalima priskirti savivaldybės darbams. Tai greičiau lėmė padidėjusi minimali mėnesinė alga, dėl kurios pašalpos nebepriklauso didelei daliai gyventojų. Kompensacijų už būsto šildymą prašytojų taip pat sumažėjo dėl panašių priežasčių, o dar ir renovuotų namų gyventojai nebeišnaudoja tiek energijos. Žmonių savivaldybė neįdarbino, tad bedarbių sumažėjo dėl kitų priežasčių.
Savivaldybė šiuo atveju gali prisidėti prie rajono gerovės nuo pašalpų atlikusius pinigus panaudodama socialinėms reikmėms. Nežinia, ar galima smerkti savivaldybės vadovus, kad jie sutaupytus pinigus panaudoja ten, kur trūksta biudžeto lėšų, tačiau, pasak laikinosios Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, pinigai turi būti panaudoti tam, kam jie skirti. Kur jie bus panaudoti šiais metais – bus matyti.
Paaiškės ir tai, ar naujas renovacijos etapas leis atsigauti statybos įmonėms. Žmonės neaktyvūs, iš septynių galimų renovuoti namų pageidavimus pareiškė dar tik penki. Ar susigundys investuotojai savivaldybės siūlomais sklypais, ar žmonės patikės, kad Jurbarke atsiras naujų darbo vietų ir gyventi bus geriau. Meras S. Mockevičius nestokoja optimizmo, tad gal verta juo patikėti?
Jūratė STANAITIENĖ
Darbais,ne žodžiais,reikia tai įrodyti 🙂