Trečiadienį Jurbarke surengta Izraelio diena. Šiai šventei pradžią davė dar birželį Jurbarke viešėjusio Izraelio valstybės nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono ir Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičius susitarimas dėl tolimes- nio bendradarbiavimo. Į Izraelio dienos renginius atvyko ne tik pats ambasadorius, bet ir kiti žinomi žydų bendruomenės atstovai.
Kalbėjosi su jaunimu
Pradėjęs dirbti Lietuvoje ambasadorius į pajūrį važiavo pro Jurbarką ir pajuto, kad šiame mieste verta sustoti. „Atvykęs čia vasaros pradžioje supratau, kad neklydau. Čia pasitiko labai šilti žmonės“, – apie užsimezgusią draugystę sako A. Maimonas.
Ambasadoriui ypač patinka bendrauti su jaunimu, nuo kurio priklauso šalies ateitis, todėl šį kartą jis pirmiausia skubėjo į Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją. Su gimnazijos vadovais ir mokytojais pasidalijęs mintimis apie švietimo sistemų Lietuvoje ir Izraelyje panašumus ir skirtumas, A. Maimonas susitiko su gimnazistais, kuriems turėjo paruošęs puikių dovanų – mėlynai baltų – Izraelio spalvų – kepuraičių.
Nors Jo Ekscelencija prisipažino, kad ir ambasadoriams baugu kalbėti didelei auditorijai, šiltu bendravimu jis greit sukūrė abipusį ryšį. Dar smagiau pasidarė, kai A. Maimonas padovanojo kepurėles pirmiesiems jį į draugus socialiniame tinkle „Facebook“ pakvietusiems vaikinui ir merginai. Dovanų gavo ir į klausimus apie Izraelį atsakę gimnazistai.
Tarp pokštų ir lengvų pašnekesių ambasadorius mokiniams pravedė įdomią ir naudingą pamoką apie žydus – skaudžią jų praeitį, klaidingą žydų tautos atstovų įvaizdį, Izraelio gamtą, pranašumus, inovacijas bei istoriją. Ir apie bendravimo svarbą. „Svarbu ne pastatai, ne vietos, o žmonės. Aš nemanau, kad reikia laukti progos pradėti bendrauti, progą reikia susikurti. Tam ir darome įvairius projektus“, – sakė ambasadorius ir atskleidė keletą planų – apie numatomas Europos krepšinio čempionato atrankos varžybas Lietuvoje ir Izraelyje, apie bendras virtualias šių šalių mokyklų pamokas.
Nuotraukose – santarvė ir vienybė
Prieš atvykdamas į Jurbarko viešąją biblioteką, kurioje tęsėsi Izraelio dienai skirti renginiai, A. Maimonas padėjo gėlių ir uždegė žvakeles Jurbarko žydų kapinėse.
Bibliotekoje renginiai prasidėjo nuotraukų parodos „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“ atidarymu. Parodą pristatė Izraelio ambasados atstovė ryšiams su visuomene Liana Jagniatinskytė. Parodoje eksponuojama per 20 nuotraukų, kuriose popiežius Pranciškus bendrauja su šį rugsėjį anapilin iškeliavusiu tuometiniu Izraelio prezidentu Šimonu Peresu, rabinais, išgyvenusiaisiais holokaustą, meldžiasi prie Raudų sienos. Pernai vasarą paroda pristatyta Katedros aikštėje Vilniuje, o dabar keliauja po Lietuvos miestus.
„Ši paroda ne apie meno išraišką, religiją ar politiką, o apie tai, kas svarbiausia – žmones, jų pagarbų, nuoširdų, atlaidų bendravimą“, – sakė A. Maimonas.
Ambasadoriaus mintis pratęsė parodos atidaryme dalyvavę mūsų kunigai. „Nuotraukose galima įžvelgti popiežiaus mintį, kad visi turime gyventi meilėje ir tiesoje, nepamiršdami savo garbingumo, atsakomybės už savo gyvenimą ir šalia esančius žmones“, – sakė Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Darius Auglys, o evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Kairys nuotraukose užfiksuotuose įvykiuose įžvelgė tarpkonfesinį suartėjimą – žydų ir krikščionių dialogą. „Švenčiant ir bendraujant atsiveria santarvės galimybės“, – sakė M. Kairys.
Jaruzalė piešiniuose
Paroda „Piešiame Jeruzalę“ antrame bibliotekos aukšte – jau kitokia, vaikų minčių nuspalvinta. Jurbarko r. moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti piešinių konkurse, skirtame geriau pažinti Izraelio istoriją, kultūrą, papročius. Konkurso rezultatai paskelbti minint Izraelio dieną.
Moksleiviams buvo pasiūlytos įvairios temos: šventa žemė – Izraelis, o jos širdis – Jeruzalė, istorinės, archeologinės Jaruzalės vietos, Raudų siena, didžioji sinagoga, Jėzaus pėdomis ir kitos. Konkurse dalyvavo 8 mokyklų mokytojai ir mokiniai, trijose amžiaus kategorijose pateikti 66 darbai, iš kurių net 27 – Antano Sodeikos meno mokyklos mokinių kūriniai.
Vaikų darbus vertino menininkė Rasa Grybaitė, architektė Gražina Gadliauskienė, Izraelio ambasados atstovė ryšiams su visuomene Liana Jagniatinskytė, mokytoja Nijolė Kurtinaitienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Goda Vilkelienė. Moksleivius ir mokytojus diplomais apdovanojo ir rankas spaudė Izraelio ambasadorius ir Jurbarko r. meras.
Pasak R. Grybaitės darbus vertinti labai sunku, bet dar sunkiau buvo jų autoriams – įsigilinti į temą buvo nedaug laiko. Didelė atsakomybė teko ir mokytojams, kurie turėjo pateikti piešėjams informaciją apie šalį, jos kultūrą, papročius, žmones. Lengviausiai Izraelį įsivaizduoti buvo mokytojos Inesos Bosaitės mokiniams, nes ji pasidalijo viešnagės šioje šalyje įspūdžiais.
7-10 metų kategorijoje nugalėtoja tapo Donata Čyžaitė su darbu „Prie Raudų sienos“, nedaug nuo jos atsiliko Austėja Tenikaitytė, o trečias liko Naglis Petraitis. 11-14 metų kategorijoje pirma vieta džiaugėsi Eivis Kazlauskas su „Naktimi Jaruzalėje“, antroje liko Ieva Benita Kubiliūtė, o trečia – Kamilė Eizaitė. Vyriausiųjų grupėje nugalėjo Albertas Stanaitis su piešiniu „Raudų siena Jeruzalėje“, antra buvo Rūta Ordinaitė, trečia – Gitana Palubeckaitė.
Specialiais diplomais už originalias mintis, mąstymo erdvę, Izraelio dvasios pajautimą, architektūros supratimą, ekspresyvią tapybą, įtaigų portretą ir kitus įsimintinus elementus apdovanoti Augustė Litvinė, Rimantė Kovalenkaitė, Lėja Meržvinskaitė, Beatričė Bosaitė, Kamilė Krunglevičiūtė, Klaudija Kriaučiūnaitė, Miglė Adomaitytė, Kotryna Pavalkytė, Viktorija Čelkytė ir Vaiva Vaivadaitė.
Pasak ambasadoriaus A. Maimono, tikslas – kad vaikams būtų smagu, tema leistų susipažinti su Jeruzale, o paroda sukviestų visus pabūti drauge – pasiektas.
Pristatė būsimą paminklą
Izraelio dienos renginiai sutraukė nemažą būrį žmonių – moksleivių, jų tėvelių, mokytojų, žydų gyvenimu besidominčių jurbarkiečių, svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio. Renginyje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Susirinkusieji klausėsi Antano Sodeikos meno mokyklos muzikantų, ragavo žydų kulinarinio paveldo patiekalų, netgi iš Izraelio atvežto žydų velykinio patiekalo – macų, kelionių agentūra „West Exspress“ pristatė keliones į Izraelį.
Vienas svarbiausių Izraelio dienos renginių – paminklo žydų bendruomenės atminimui įamžinti pristatymas. Būsimo memorialo maketą atvežė ir pristatė pats autorius skulptorius Dovydas Zundelovičius, drauge atvyko projekto bendraautoriai jo vaikai – architektė Ana ir dizineris Grigorijus. Ši šeima kilusi iš Jurbarko – čia gyveno Dovydo šeima. Dabar Zundelovičiai įsikūrę Izraelyje. Kūrėjai ieško tarp išeivių lėšų paminklui.
G. Zundelovičius pristatė paminklo viziją, kurioje ryškus upės įvaizdis – juoda granito juosta rodo kryptį į Jeruzalę. Kita memorialo dalis iš bazalto – šilto, bet svetimo Lietuvai akmens, kaip ir žydai, kilusio iš kitos šalies. Banguojančiame bazalte iškils 22 stulpai, ant kurių anglų ir jidiš kalbomis bus surašytos Jurbarke gyvenusių žydų pavardės, profesijos. Ant upės bangos iškils nugriautos sinagogos formos bazalto plaustas su iškaltais maldos žodžiais bei nusėtas mažų švieselių, simbolizuojančių dangų. Memoriale atsiras vietos ir žydus gelbėjusių lietuvių pavardėms.
„Jurbarke gyveno ir buvo sunaikinta per 2000 žydų, mes žinome tik apie 600 pavardžių. Mums reikalinga pagalba surasti jų dar daugiau“, – į jurbarkiečius kreipėsi paminklo autorius, ragindamas dirbti ir projektą įgyvendinti kuo greičiau.
Ana ir Grigorijus Zundelovičiai užaugo girdėdami apie Jurbarke gyvenusį senelį, jo brolius ir seseris, apie skaudų žydų bendruomenės likimą, todėl jiems labai svarbus šis darbas, kuriam dabar šeima atiduoda visas jėgas ir laiką.
Tapti pavyzdžiu
Meras S. Mockevičius pripažino, kad planas ambicingas – paminklą suplanuota pastatyti iki kitų metų rugpjūčio 15 d. „Kalbėjome su akmens apdirbimo įmone, daroma sąmata, po to seks sutartys, finansavimo paieškos, darbai. Manau, kad mes šį projektą įgyvendinsime, ir Jurbarkas galės tapti tolerancijos pavyzdžiu visai Lietuvai“, – sakė meras.
Kad Jurbarke statomas paminklas – unikalus, pripažino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky. „Lietuva nesugebėjo per visus tuos metus pastatyti jokio paminklo žydų bendruomenei atminti. Vilniuje penkerius metus kovojome dėl Onos Šimaitės vardo suteikimo mažai gatvelei, Kaune ketverius metus prašėme lentelės žydų savanoriams, o Jurbarke iniciatyvą parodė pati miesto valdžia. Mes įpratę visur prašyti – čia daroma neprašant“, – ir priekaištus, ir dėkingumą reiškė F. Kukliansky.
Pasak G. Žako, šis paminklas skirtas ne tik išnaikintai žydų bendruomenei, bet turi gilesnę prasmę – tautų sugyvenimo, vienybės, gailestingumo, šviesios ateities prisimenant praeitį. Žydų bendruomenė prisidėjo prie Lietuvos gerovės kūrimo, todėl nevalia pamiršti, ką ji padarė. „Prie šio memorialo atvažiuos žydai ne tik iš Kauno, bet ir iš viso pasaulio“, – mano G. Žakas.
Projektas įsibėgėja, nes tuo rūpinasi ir Jurbarko vadovai, ir paprasti jurbarkiečiai, ir Izraelio ambasada, ir žydų bendruomenė Lietuvoje ir išeivijoje. Drauge galima padaryti neįmanomus darbus, o paminklas svarbus visiems – savo praeities ieškantiems žydams, istorijos besimokantiems moksleiviams ir studentams, žmonėms, kuriems rūpi krašto praeitis ir ateitis.
Jūratė Stanaitienė
