Likus kelioms dienoms iki rugsėjo 1-osios į pasitarimą rinkosi Jurbarko rajono švietimo įstaigų direktoriai ir pavaduotojai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus ir Jurbarko švietimo centro darbuotojai. Darbinio pasitarimo tema – 2016–2017 mokslo metų veiklos aktualijos.
Padėtis nedžiugina
Jurbarko rajone naujieji mokslo metai prasideda ne itin džiugiai – sunyko dvi mokyklos – Girdžių ir Gausantiškių, darbo neteko du patyrę švietimo įstaigų administratoriai, o šių mokyklų mokinius priglaudusios įstaigos turės rasti sklandų kelią priimti naujus narius į savo bendruomenes.
Griauti – visada nesmagu, tačiau ir ateičiai gerų žinių nedaug: švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės nuostata griežta – jei bus komplektuojamos klasės su mažu mokinių skaičiumi, jas turės išlaikyti pati savivaldybė, joms nebus skiriamas mokinio krepšelis.
Reta savivaldybė ryšis leisti pinigus tokiems dalykams, tad galima numanyti, kad vis dar mažėjant mokinių skaičiui mažosios mokyklos nyks.
Nedžiugina ir mokymosi rezultatai. Pasak Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Antano Gvildžio, daug nepadaryta, neišgvildentos problemos, neįdėtos visos pastangos, kad rezultatai būtų geresni. Bus sunku įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės nurodymą, kad po metų mokyklose matytųsi akivaizdi pažanga, taptų profesionalesnis mokyklų vadovų darbas.
Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė pabrėžė, kad mokyklos turi labiau įsilieti į bendruomenių veiklą, būti labiau visuomeniškos, dalyvauti bendruose projektuose. Pasak direktorės, jei savivaldybės administracijos rengiamuose susitikimuose su seniūnijų gyventojais nedalyvauja mokyklų vadovai ir mokytojai, negalima kalbėti apie darnią bendruomenę. V. Rekešienė geresnių rezultatų – tiek pasiekimų, tiek bendravimo su administracija ypač pasigenda iš Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vadovų.
Iškėlė uždavinius
Pasak A. Gvildžio, ateinantys mokslo metai bus išskirtiniai ir pilni iššūkių. Švietimo įstaigas pasieks daug naujų norminių dokumentų. Ministrė A. Pitrėnienė rugpjūčio 25 d. LR Seime vykusioje švietimo bendruomenės konferencijoje pristatė mokyklų laukiančias naujoves bei sudėliojo svarbiausius darbo akcentus. Apie tai, ko tikisi iš rajono mokyklų vadovų ir pedagogų, pasitarime kalbėjo ir skyriaus vedėjas.
„Pagrindinis visų rūpestis – gerinti mokinių pasiekimus. Savo veiklos prioritetais turite numatyti darbus, susijusius su mokinių ir įstaigų pažangos didinimu ir viešinimu“, – veiklos gaires mokyklų vadovams brėžė A. Gvildys.
Dėmesio turi sulaukti ikimokyklinis ugdymas. Jurbarko r. šios paslaugos nėra užtikrinamos, todėl manoma, kad į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nepatekę vaikai galėtų keletą kartų būti atvežami į šias grupes pabendrauti, susipažinti su tvarka, kad vėliau sklandžiai įsilietų į kolektyvą. Tam teks rasti finansavimą.
Daug dėmesio pareikalaus nuo šių metų įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas. Bendras mokyklų darbuotojų, seniūnijų ir socialinių darbuotojų reikalas, kad mokyklas pasiektų visi šešiamečiai.
Ypatingas dėmesys – lietuvių kalbai. Parengtos ne tik naujos programos ir nauji mokymo metodai, tačiau bus reikalaujama taisyklingos gimtosios kalbos iš visų dalykų mokytojų, ne tik iš lituanistų.
Švietimo įstaigas pasiekė Geros mokyklos koncepcija, pagal kurią skatinamas mokyklų bendruomenių kūrybiškumas, iniciatyvumas ir bendradarbiavimas. Daugelyje naujų programų numatomas individualus darbas su kiekvienu mokiniu ir nuolatinis jo pažangos stebėjimas.
„Tai nepatiks mokytojams, nes atsiras papildomo darbo, tačiau jūs privalote užtikrinti tokį darbą“, – mokyklų vadovams sakė skyriaus vedėjas. Mokykla privalės kreipti dėmesį į kiekvieno mokinio tobulėjimą, mažinti atotrūkį tarp mokyklų ir šalinti blogų pasiekimų priežastis.
Vadovai turėtų atkreipti dėmesį ir į Neformaliojo vaikų švietimo programą, kuri bus tęsiama. Privalu užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tikslingai.
Be griežtų nurodymų, Švietimo ir mokslo ministerija pateikė nemažai pasiūlymų: visuomenė turėtų būti informuojama ne tik apie mokyklose vykstančius renginius, bet ir apie mokslo pasiekimus, kad tėvams būtų lengviau parinkti mokymosi įstaigą vaikams, mokymosi rezultatams svarbi lankomumo problema turi būti sprendžiama drauge su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir socialiniais darbuotojais.
Ministerija primygtinai rekomenduoja mokytojams nebijoti mobiliųjų telefonų, o juos įtraukti į mokymo procesą. Moksleiviai pastebi, kad daug pedagogų patys nesugeba naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, vengia tobulėti ir mokytis. Jurbarko r. mokyklose apstu mokytojų, kurie kelis dešimtmečius taiko tą pačią mokymo sistemą. Mokyklų vadovų uždavinys užtikrinti naujų technologijų naudojimą švietimo įstaigose.
Opi ir namų darbų problema – 7-8 pamokas mokykloje mokęsis vaikas namuose privalo dar kelias valandas skirti namų darbams. Apie tai šnekama seniai, tačiau niekas nesikeičia – reikia ieškoti būdų neapkrauti mokinių papildomai. Visiškai nepateisinama, kai dėl neįvykusios pamokos mokiniai privalo temai ruoštis namuose savarankiškai.
Aktuali Jurbarko r. mokyklose ir patyčių problema, ir neįsiklausymas į mokinio nuomonę, nesvetimas ir psichologinis spaudimas dėl egzaminų, kurių mokinys neišlaikysiąs, arba studijų, kurių jam nepasiekti. „Mokyklose trūksta dėmesio ir supratimo“, – sakė A. Gvildys.
Iš mokyklų reikia išguiti psichologinę įtampą, jose turi dirbti pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistai, o esant įvykiui reaguoti iš įvairių sričių specialistų sudaryta mobili grupė. Švietimo įstaigos turėtų aktyviau dalyvauti prevencinėse patyčių programose, kurių dabar yra akredituota net 14, o jose dalyvauja vos trečdalis visų mokyklų.
Kas geresnio?
Padėtis ir perspektyvos rajono mokykloje nėra labai linksmos, tad A. Gvildys pasidžiaugė bent keliomis smagesnėmis naujienomis.
Netrukus Jurbarko ir Eržvilko gimnazijas turėtų pasiekti du geltonieji autobusiukai iš šiemet nupirktų 82.
Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei pateikė programą, pagal kurią iki 2020 metų būtų keliami pedagogų atlyginimai. Tam per 5 metus reikės rasti 196 mln. eurų.
Tęsiama šešiose savivaldybėse eksperimento tvarka įgyvendinama „klasių krepšelių“ metodika. Tačiau mažėjant moksleivių tikėtina, kad ši metodika pareikalaus didesnių kaštų nei manyta, todėl jos efektyvumas – diskutuotinas.
Daugumoje mokyklų gerėja mokymosi aplinka, įsigyjama modernių mokymosi priemonių. Investiciniai projektai planuojami Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje ir Veliuonos gimnazijoje, pinigų turėtų sulaukti ir Eržvilko bei Jurbarko gimnazijos, Antano Sodeikos meno mokykla.
Geresnė mokymosi aplinka turėtų padėti siekti individualios kiekvieno mokinio pažangos, skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymo visuose dalykuose, žemų pasiekimų šalinimo, pamokos laiko kokybiško panaudojimo, pedagogų kvalifikacijos kėlimo.
Kalbėjo specialistai
Švietimo darbuotojų pasitarime visada laukiami specialistai, dirbantys vaikų apsaugos, aprūpinimo ir užimtumo srityse.
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas pristatė numatomus autobusų maršrutus ir mokinių pavežėjimo problemas, informavo apie du naujus Jurbarko autobusų parko autobusus, kuriuos bus galima naudoti savaitgalio išvykoms ar net vykti į užsienį. Su mokyklų direktoriais dar bus derinamas maršruto Jurbarkas–Seredžius–Jurbarkas laikas, o apsispręsti, su kuriuo pavežėjimo paslaugos teikėju pasirašyti sutartį, palikta patiems vadovams, nors buvo galima suprasti, kad patikimas vežėjas yra vienas – Jurbarko autobusų parkas.
Savivaldybės specialistas Vidmantas Gliosas paragino vadovus atkreipti mokyklų bendruomenių dėmesį į evakuacijos planus bei surengti pratybas, taip pat atnaujinti Ekstremalių situacijų valdymo planus, kurių galiojimas jau pasibaigęs.
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji socialinė darbuotoja Danutė Dobilienė priminė nemokamo maitinimo ir apsirūpinimo mokinio reikmenimis tvarką. Pasak specialistės, pernai nemokamą maitinimą gavo 1300 mokinių, o šiais metais sulaukta tik 650 prašymų.
Į labai sumažėjusį paramą gaunančių vaikų skaičių atkreipti dėmesį paragino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė. Jei dėl kokių nors priežasčių tėvai nesusitvarkė dokumentų, mokyklų administracija turėtų apie maitinimo negaunančius vaikus pranešti atsakingoms institucijoms.
Pasak L. Gardauskienės, dabar akcentuojamas bendras darbas bendruomenėse, pagalba vietoje, griežtesnė atsakomybė asmenims, nepranešusiems apie skriaudžiamus vaikus, todėl visi turėtų dirbti ranka rankon.
Aptarę naujoves švietimo darbuotojai derinti planus ir konkrečius veiksmus rinksis jau rugsėjo pabaigoje. Belieka tikėtis, kad eilinės naujienos ir švietimo įstaigų tinklo reformos bus naudingos ir pedagogams, ir mokiniams.
Jūratė Stanaitienė
