Jau gerą savaitę jurbarkiečiai girdi skambant Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios varpus. Jurbarkas tampa panašus į senuosius Europos miestus, kur aukštai iškilusių varpinių laikrodžiai ne tik muša valandas, bet ir primena apie greitai prabėgantį laiką.
Kristijono Donelaičio bažnyčios bokšte kabo keturi varpai. Pagrindinis – liturginis, apie pusantros tonos sveriantis ir šventadieniais į pamaldas kviečiantis varpas sumontuotas vos pastačius bažnyčią, kiti trys, kurie dabar ir muša valandas, – žymiai vėliau.
Kaip pasakojo kunigas Mindaugas Kairys, prieš dešimtmetį tris varpus iš Vokietijos Hagen-Haspe miesto Kristijono Donelaičio parapijai perdavė lietuvis kunigas Valdas Žielys, kartu ir altorių, kuris dabar yra žiemos koplytėlėje klebonijoje.
1964 m. išlieti bronziniai varpai turi labai gražius vardus: vienas pavadintas Šv. Juozapai, saugok mus, kitas – Ateik, šventoji Dvasia, trečio vardas – Marija, apgaubk savo apsiaustu.
„Bažnyčios fasade jau 2013 m. varpus sumontavo meistrai tauragiškis Nenonas Jaudzemas ir Remigijus Kleinys iš Kalnėnų. Tačiau tik šiemet rugpjūčio pradžioje varpai buvo prijungti prie laikrodinio mechanizmo ir suskambo. Laikrodžio mechanizmą padovanojo kolekcininkas p. Volfas iš Detmoldo, o vėl apsilankęs geras mūsų bičiulis Jorgas Nassas prijungė varpus“, – pasakoja kun. M. Kairys ir pats nustemba: kaip greitai bėga laikas ir kiek nemažai kartais jo prireikia idėjai subrandinti ir įgyvendinti.
„Liturginis varpas kviečia eteiti į bažnyčią, o laiko varpai primena apie greitai bėgantį laiką. Jie ne tik praneša valandas, bet kviečia susimąstyti: kaip išgyvenai dieną, kaip leidi savo laiką. Tai susiję su prasmingu gyvenimu – svarbu, kad laikas neitų veltui. Juk ir Biblijoje pasakyta: žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada ateis laikas. Amžinybėje nebeskaičiuosime valandų, ten visas laikas bus su Viešpačiu“, – sakė kun. M. Kairys.
Nors laiko varpai naktį neskamba ir rimties nedrumsčia, jau girdisi miestiečių nepasitenkinimo dėl dieną keliamo, pasak jų, triukšmo.
Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas M. Kairys sakė, kad varpais nepatenkintų miestiečių nesutiko, o besidžiaugiančių – ne vieną. „Laikrodžiai, mušantys valandas, yra daugelyje bažnyčių. Vokietijos senamiesčiuose tai labai populiaru – skamba ne tik sekmadienio varpas, ir miestams tai suteikia ypatingą dvasią. Pagaliau sulaukėme, kad ir Jurbarkas turi tokius varpus“, – džiaugėsi kunigas ir teigė girdėjęs jurbarkiečių palankių atsiliepimų.
Kol kas išbandomas mechanizmas, ir varpai, pirmą kartą suskambantys septintą ryto, valandas muša iki dešimtos vakaro. Muša ir minutes, tačiau, pasak kun. M. Kairio, pasibaigus bandomajam laikotarpiui girdėsime tik valandų dūžius.
Mūsų gyvenimo triukšmingose dienose (neretai ir naktyse) harmoningas varpų skambėjimas – ypatingas garsas, vadinti jį triukšmu nederėtų. Triukšmas – tik beprasmis garsas, rėžiantis ausį. Varpai primena žmogui jo gyvenimo prasmę.
Danutė Karopčikienė
Gal ir smagu išgirsti kartą per dieną, ypač jei gyveni kitam miesto gale. Tačiau kai bažnyčia beveik tavo namo kieme- tas varpų skambėjimas tampa ne tik kad nemalonus, bet tiesiog siutina. Kartą per dieną- dvyliktą valandą tegul suskamba ir gana, bet ne kas 30-50 minučių be jokios tvarkos. Yra žmonių, kurie po naktinės pamainos pailsėti negali per tuos varpus, vaikų dieną neįmanoma pamigdyti per tą skalambijimą. NUTILDYKIT JUOS, PRAŠAU.