Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma panaikinti prievolę kaimo parduotuvėms supirkti vienkartines atliekų pakuotes bei nustatyti prievolę užstato sistemos administratoriui kiekvienoje seniūnijoje įrengti bent po vieną taros supirkimo punktą.
Tai – pirmas žingsnis smulkiųjų verslininkų reikalavimų įgyvendinimo link. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta, kad pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m.
Vienkartines pakuotes pardavėjai privalo priimti parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m. Tačiau tai netaikoma kaimo parduotuvėms.
Kaime dirbantys smulkieji verslininkai privalo surinkti daugkartines ir vienkartines pakuotes. Įvykdyti šiuos reikalavimus kaimo parduotuvės neturi sąlygų – mažose patalpose neįmanoma surinkti ir sandėliuoti daug vietos reikalaujančias pakuotes, nepažeidžiant higienos reikalavimų.
Vasario viduryje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius išleido įsakymą, kuriame nurodė, kad pakuotės turi būti priimamos prie įėjimo į prekybos salę arba tam tikslui skirtoje atskiroje patalpoje. Tačiau tokių patalpų kaimo parduotuvėse tikrai nėra.
Smulkieji verslininkai reikalavo, kad pakuočių tvarkymu užsiimanti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) spręstų šią problemą, kaip numato įstatymas. Administratorius privalėtų kompensuoti pakuočių pardavėjams išlaidas ir aprūpinti pakuočių atliekoms priimti skirtomis priemonėmis.
Tačiau verslininkams susitarti su USAD vadovais nepavyko, jiems net nebuvo leista su administartoriumi derėtis dėl sutarties sąlygų. Klausimų kėlė ir nustatytas tarifas – 1,5 ct už kiekvieną rankiniu būdu supirktą pakuotę. Pasak verslininkų, tarifas nepadengia išlaidų. Didieji pardavėjai, pas kuriuos įrengti taromatai, už vieną pakuotę gauna 2,8 ct.
Užvertė raštais
Pasak Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovo Gintario Stoškaus, organizacija kreipėsi į visas atsakingas institucijas su prašymais spręsti šį klausimą.
Vasario 24 d. Jurbarke buvo surengtas susitikimas, kuriame dalyvavo Jurbarko, Šakių ir Tauragės rajonų prekybininkų atstovai, Jurbarko ir Raseinių rajonų aplinkos apsaugos agentūrų pareigūnai, VMVT ir Aplinkos ministerijos atstovė, USAD generalinis direktorius Gintaras Varnas. Bendrų sprendimų nerasta, todėl verslininkas toliau susirašinėjo su įvairiomis institucijomis – nuo Prezidentės, Vyriausybės, Seimo komitetų, ministerijų iki tarnybų ir asociacijų. Jurbarko verslininkų organizacijos manymu, aplinkos viceministras Algirdas Ginevičius nesugeba įvertinti problemos masto arba besąlygiškai vykdo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir jo steigėjų – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, Lietuvos aludarių gildijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos nurodymus.
Balandžio 6 d. verslininkų organizacijos atstovas buvo kviečiamas į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį. Jame USAD valdybos pirmininkas Saulius Galadauskas teigė, kad su užstato sistemos įgyvendinimu viskas yra gerai, bet blogai, kad VMVT vadovas išleido įsakymą dėl higienos reikalavimų vykdymo. Buvo juntamas tiesioginis USAD vadovų spaudimas posėdyje dalyvavusioms VMVT atstovėms mažinti higienos reikalavimus kaimo parduotuvėms.
VMVT nenusileidus, verslininkų buvo pareikalauta per 20 darbo dienų pateikti parduotuvių sąrašą, kurios kreipėsi į užstato sistemos administratorių dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo nurodytų funkcijų vykdymo ir negali pasiekti abi puses tenkinančio susitarimo, siekiant įvykdyti teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Tačiau verslininkai nemano, kad jie turėtų rinkti ir teikti duomenis Aplinkos ministerijai.
„Jurbarko verslininkų organizacija, palaikoma Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, ėmėsi iniciatyvos pakeisti neteisingas galiojančio įstatymo nuostatas. Mes turime moralinį visos Lietuvos smulkiųjų prekybininkų palaikymą“, – sako G. Stoškus.
Teikė pataisas
Gavęs Jurbarko rajono verslininkų organizacijos prašymą Seimo narys Bronius Pauža pateikė pasiūlymą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo.
Seime svarstytame pasiūlyme teigiama, kad daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys mažose kaimo parduotuvėse, kurių bendras plotas neviršija 90 kv. m, neprivalo priimti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstato. Taip pat numatyta, kad užstato administratorius privalo prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų bent po vieną taros supirkimo punktą.
Antradienį pataisoms pritarė 45 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 5 parlamentarai. Dabar šį klausimą svarstys Aplinkos apsaugos komitetas, o projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti birželio 16 d.
„Jei komiteto sprendimas bus teigiamas, pataisas priimti bus lengviau, jei neigiamas – reikės daugiau Seimo narių balsų“, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža.
Aplinkos apsaugos komitete dirbantys Seimo nariai, atstovaujantys kaimiškoms vietovėms, problemą supranta ir siūlomoms pataisoms pritaria. Tačiau galima sulaukti pasipriešinimo iš miestams ir verslui atstovaujančių parlamentarų.
„Nemanau, kad čia bus politinis sprendimas. Tai bus kova tarp miesto ir kaimo“, – sako B. Pauža, nesiimantis spėlioti, kaip gali pasibaigti šio klausimo svarstymas.
Pasak Seimo nario, vieno taromato seniūnijoje gal ir mažai, bet tai būtų pirmas žingsnis išspręsti kaimo vietovėse itin aktualią pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemą. Miestuose taromatai įrengti prie parduotuvių, atitvertose patalpose ar buvusiose taros supirktuvėse. Ir kaime reikia ieškoti problemos sprendimo būdų, o ne ignoruoti kaimo verslininkus. Administratorius turi susitarti su parduotuvių savininkais, statyti atskirą taromatą. Sprendimą rasti privalu.
Administratorius giriasi
Kol aukščiausiu lygiu vyksta susirašinėjimai, diskusijos ir priiminėjami sprendimai, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ giriasi sėkmingu darbu.
USAD duomenimis, per tris mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo vietas jau grąžinta per 51 milijoną pakuočių: 36,8 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių ir 14,3 mln. daugkartinės taros – stiklinių alaus ir giros butelių. Nors daugiausia pakuočių surenkama didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – atsižvelgus į gyventojų skaičių, vidutinis vieno asmens grąžintų pakuočių skaičius didžiausias Birštone ir Palangoje.
Neabejojama, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir atšilus orams grąžinamų pakuočių kiekis tik augs. USAD ir toliau plečia vietų, kuriose galima grąžinti pakuotes, tinklą. Šiuo metu Lietuvoje jau įrengta 800 taromatų, 1500 parduotuvių tara surenkama rankiniu būdu.
„Gegužės 1 d. baigėsi pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis, todėl galima objektyviai vertinti naujosios užstato sistemos startą. Sistema buvo nauja visiems jos dalyviams – administratoriui, prekybininkams, gėrimų gamintojams ir, žinoma, gyventojams, tačiau kiekvieną mėnesį augantis grąžinamų pakuočių skaičius rodo, kad ji prigyja. Nors dar per anksti teigti, kad užstato sistema tapo savaime suprantamu dalyku, sistemos startą vertiname kaip sėkmingą“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Pasak G. Varno, nepriklausomai nuo miesto, miestelio ar kaimo dydžio, gyventojai noriai grąžina pakuotes, todėl labai svarbu sudaryti galimybę pakuotes priduoti patogiai – kuo arčiau namų ar turistų pamėgtos vietos esančioje parduotuvėje.
Kol vieni ignoruodami kylančias problemas džiaugiasi, kiti – laukia Seimo sprendimo ir jau ketvirtas mėnuo dirba pažeisdami įstatymus. Vienoje pusėje stovint smulkiesiems kaimo verslininkams, remiamiems kelių Seimo narių ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, o kitoje – galingų verslo struktūrų įsteigtai VšĮ „Užstato sistemų administratorius“ bei jai nuolaidžiaujančiai Aplinkos ministerijai, sprendimą sunku nuspėti.
Jūratė Stanaitienė
Akivaizdi šlykšti rinkiminė agitacija