Pagal gyventojų skaičių Jurbarko rajono savivaldybė kasmet traukiasi – praėjusiais metais sumažėjo geru puse tūkstančio žmonių. Pasiguosti galime nebent tuo, kad mąžta visur po truputį, ir visur dar lieka, antraip jau neturėtume kokio miestelio ar net ir visos seniūnijos.
Faktas: nykstame
Gimusiųjų skaičius praėjusiais metais 182 mažesnis negu iškeliavusiųjų anapilin. Gyventi į užsienį išvažiavo 276, o pas mus atvyko, arba tiksliau – sugrįžo, tik 19. Dar nereikia pamiršti, kad 70 naujagimių, pernai registruotų Jurbarko r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, gimė ne Jurbarke, bet užsienyje, kur greičiausiai ir gyvena.
Skaičiai tik konstatuoja, kad nykstame, bet nepaaiškina, kodėl.
Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Kravčenkienė irgi pateikia mažėjimą liudijančius skaičius: 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Jurbarko rajone gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų buvo 30206 ir dar 843 gyventojai, įtraukti į apskaitą asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos. Bet jie irgi kažkur gyvena, todėl gyventojų mūsų rajone šių metų pradžioje buvo 31049. O 2015-ųjų pradžioje dar gyveno 31585.
Beje, oficialiojoje statistikoje žodis gyventi nevartotinas, ir aišku – kodėl: juk deklaracija nebūtinai sutampa su tuo, kaip yra iš tiesų. Ir ne tik skaičiuojant gyventojus.
Mažins tariamų benamių
Deklaravimo reikalus tvarkanti savivaldybės vyresnioji specialistė J. Kravčenkienė sako, kad pagal įstatymą negali taip būti, kad kas nors gyventų nedeklaravęs gyvenamosios vietos, bet būna. Pernai kreipėsi 385 asmenys, kurie anksčiau niekur nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos.
Sausio 1 d. įsigaliojęs naujas įstatymas iki 15 darbo dienų pailgino terminą, per kurį, atvykus gyventi į Lietuvą arba pakeitus gyvenamąją vietą, privaloma tai deklaruoti.
Bet svarbiausi pakeitimai skirti asmenims, įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal skaičius atrodo, kad tokių asmenų mūsų rajone mažėja – pernai į apskaitą įtraukti tik 92, o 2014-aisiais – net 151. O išviso sausio 1 d. apskaitoje buvo 843 asmenys.
Kaip beskaičiuotum, gyventojų be gyvenamosios vietos įtartinai daug. Neseniai rašėme, kad Jurbarko nakvynės namuose, turinčiuose 14 vietų, antplūdžio nebūna, ir gatvėse benamių, o dar tokios gausybės, tikrai nematyti. Ir respublikinėje spaudoje keltas klausimas, kad galbūt galimybe būti įrašytam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą piktnaudžiaujama norint išvengti mokesčių, pvz., už komunalinius patarnavimus.
Dabar visi į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukti asmenys privalo per 6 mėnesius deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba, jeigu atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, iš naujo pateikti prašymus įtraukti į tą pačią apskaitą.
Šis pakeitimas labai aktualus žmonėms, kurie nuomojasi gyvenamąjį plotą, ir tiems, kurie nuomoja – savininkas turės pateikti nuomos ar panaudos sutartį ir nurodyti datą, iki kada leidžia nuomotojui savo plote deklaruoti gyvenamąją vietą.
J. Kravčenkienė pabrėžė, kad ir tie asmenys, kurie deklaruodami nėra nurodę viso gyvenamosios vietos adreso, privalo per 6 mėnesius jį patikslinti – kaimų gyventojai seniūnijose, miesto – Civilinės metrikacijos skyriuje. „Jau ir pernai dėl duomenų patikslinimo kreipėsi apie 500 savininkų“, – sakė specialistė.
Girdžiai išaugo
Jurbarkas per metus neteko 80 gyventojų ir 2016-ųjų pradžioje gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 11132 asmenys. Daugiausia miesto gyventojų yra 45-65 metų amžiaus – 3418, ikimokyklinukų (iki 7 m.) gyvena 601, o ilgaamžių, sulaukusių 85-erių ir daugiau metų – 255.
Iš kaimiškųjų seniūnijų didžiausia Jurbarkų – 3164 gyventojai, per metus sumažėjo pusšimčiu.
Gyventojų bent keliomis dešimtimis mažėjo beveik visur ir sausio 1 d. Eržvilko seniūnijoje buvo 2441, Seredžiaus 2360, Šimkaičių 2026, Skirsnemunės 2019, Veliuonos 1563, Smalininkų 1410, Raudonės 1301, o mažiausioje – Juodaičių seniūnijoje beliko 426 žmonės.
Nors ne į didėjimo pusę, bet nedaug per metus tepakito Viešvilės seniūnijos gyventojų skaičius – nuo 1165 iki 1153.
Jeigu patraukliausią gyventi vietą rinktume tik pagal gyventojų skaičiaus pokyčius, tokia būtų Girdžių seniūnija, kurioje 2016-ųjų sausio 1 d. duomenimis buvo 1212 gyventojų – dviem daugiau negu prieš metus. Girdžiškiai turbūt patvirtintų, kad jų seniūnijoje gyventi gera.
Išeinam, išvažiuojam
Moterų beveik pusantro tūkstančio daugiau negu vyrų. Didžiausi lyčių skirtumai tarp ilgaamžių (per 85 m.), kurių rajone iš viso 766, iš jų 604 moterys, ir tik162 vyrai.
Mažiausių gyventojų – iki 7 m. – proporcija kita: 859 berniukai ir 751 mergaitė. Ir visose amžiaus grupėse iki 45-erių metų vyrų daugiau negu moterų. O nuo 45 iki 65 metų jau kitaip: 4251 vyras ir 4595 moterys.
Jaunimo mažiau negu vyresniųjų. 18-25 m. amžiaus grupėje 2969, nuo 7 iki 16 metų – 2383, o didžiausią grupę sudaro 45-65 metų asmenys – 8846. Patys žinot, apie ką tai kalba…
Dar viena skaičių lentelė rodo rajono gyventojų emigraciją. Pernai išvykimą gyventi į užsienį deklaravo 276. Išvažiavo 134 jurbarkiečiai, iš kaimų emigracija labiausiai praretino Seredžiaus (25) ir Jurbarkų (23) seniūnijas. O iš Girdžių į užsienį persikėlė tik 6 gyventojai.
Pernai mūsų kraštiečiai deklaravo išvykimą į 20 šalių. Labiausiai jie pagausino lietuvių bendruomenę Jungtinėje Karalystėje – išvykimą į šią šalį deklaravo 109, į Vokietiją persikėlė 77, į Norvegiją 27, į Airiją 20. Po vieną ar kelis – į JAV, Rusiją, Libaną, Singapūrą ir kt.
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja J. Kravčenkienė parodė ir dar vieną lentelę, kurioje nuo pat savo darbo pradžios kasmet užrašo rajono gyventojų skaičiaus pokyčius – visose grafose skaičiai su minuso ženklu.
Nesunku būtų paskaičiuoti, po kiek metų lentelėje atsiras nulis. Bet tai, žinoma, tik graudus pajuokavimas.
Danutė Karopčikienė
Runkelių mažiau, valdžiai valdyti lengviau. Viskas tik geryn.