Jaunimo parkas Jurbarko Naujamiestyje jaukinasi lankytojus. Dar visai neseniai šią teritoriją juosė UAB „Jurmelsta“ darbininkų sumontuotos tvoros, o jas nuėmus jurbarkiečiai kiek nedrąsiai žvalgėsi ir vertino naująją erdvę. Tačiau trečiadienį Jaunimo parkas tarsi atgijo – žmonės čia pasipylė kartu su įjungto fontano versme.
Pasinaudojo ES parama
Modernus Jaunimo parkas įrengtas pagal žymaus architekto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros dėstytojo doc. Arnoldo Gabrėno projektą. Architekto darbas nuo S. Daukanto Kalninės gatvės link vedantį taką pavertė parku.
Sutvarkyti šią miesto vietą užsimojusi rajono savivaldybė planus galėjo įgyvendinti tik su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, nes subrandinus idėją ir parengus projektą paaiškėjo ir jam reikalinga pinigų suma – 1575999 Lt (456440 Eur). Lėšos buvo skirtos savivaldybės administracijai įgyvendinant 2007–2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamo projekto „Jurbarko miesto urbanistinės infrastruktūros plėtra“ antrąjį etapą.
Konkursą įrengti parką laimėjo UAB „Jurmelsta“, tad bendrovės vyrų laukė nemaži darbai – buvo atnaujinti pėsčiųjų takai, pastatyti suoliukai, įrengti laiptai, teritorija apšviesta, atnaujinti žalieji plotai ir įrengti visus pradžiuginę fontanėliai. Beje, šiam projektui numatytų lėšų dar užteko sutvarkyti Algirdo g. 14 ir V. Kudirkos g. 26 namo aplinką.
Duoklė Naujamiesčiui
Suprojektuoti parkelį savivaldybės administracijos specialistai sumanė įvertinę bendrą Jurbarko situaciją. Greta Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos yra dvaro parkas, šalia Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos – Imsrė su laisvalaikiui pritaikyta erdve. Naujamiesčio pagrindinė mokykla nieko panašaus neturėjo. Maža to, ne tik mokykla, bet ir pats Naujamiestis, kuriame – didžiausia gyventojų koncentracija mieste, daug jaunimo ir vaikų.
Sumanymą paversti realybe Jurbarko r. savivaldybė patikėjo architektui A. Gabrėnui. Jurbarkiečius jau keletą metų džiugina jo suprojektuota naujoji biblioteka.
Vienaip ar kitaip panaudoti erdvę tarp S. Daukanto gatvės ir privačių valdų architektai jau yra mėginę, tačiau atokus sklypas iki šiol paprastai pritraukdavo tik slapčiomis girtaujančias kompanijas.
„Jaunimo šioje vietoje yra tikrai daug, o jiems kokybiškai leisti laiką nėra kur. Naujamiesčio pagrindinės mokyklos mokiniai ir aplink gyvenantis jaunimas dabar greta turi šiuolaikiškai įrengtą parką. Nors erdvė savo sprendimais orientuota į jaunimą, leisti čia laiką, rengti įvairius renginius gali įvairaus amžiaus žmonės“, – pasakojo Jurbarko r. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja ir vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė.
Parke suprojektuotos ir įrengtos trys atskiros erdvės, kuriose gali rinktis skirtingų pomėgių žmonės. Pagrindinėje erdvėje įrengtas amfiteatras, kuriame telpa apie 100 žmonių. Iš grindinio trykšta fontanai, o apatinėje amfiteatro terasoje gali būti rengiami koncertai ar kiti renginiai.
Kitos dvi erdvės – kamerinės, skirtos mažesniam būriui žmonių, tačiau taip pat labai patrauklios.
Pažvelgė moderniai
Jurbarkiečiams daug dvejonių ir diskusijų sukėlė architektų sprendimas įrengti ne tradicinius, o modernius betoninius, kaskadomis besileidžiančius suolus. Suolai parke atkartoja reljefą, todėl labai natūraliai įsipina į bendrąją erdvę. Jie yra iš betono, dengti vandeniui nelaidžiais dažais.
„Labai džiaugiuosi, kad architektas Arnoldas Gabrėnas naujai pažiūrėjo į parkų formavimą ir pasiūlė labai drąsius ir originalius kraštovaizdžio sprendimus. Tai gali būti nepriimtina žmonėms, tradiciškai įsivaizduojantiems parkus, suoliukus ir kitus architektūrinius elementus. Tačiau kiekviena naujovė sulaukia pasipriešinimo ir daugelio komentarų, o kai ji prigyja, niekas nebenori prisipažinti, kad kažkada buvo priešiškai nusiteikęs“, – įsitikinusi G. Gadliauskienė.
Kadangi betonas įšyla gan lėtai, šalčio bijantiems parko lankytojams architektė pataria pasinaudoti didžiųjų miestų jaunimo patirtimi. Betono apsuptyje laiką leidžiantys žmonės šalčio problemą išsprendžia paprastai – pasitiesia rūbą ar daiktą ir ant jo atsisėda.
Leidžia maudytis
Trečiadienio popietę paleisti fontanai parkui įkvėpė iki šiol trūkusios gyvybės. Specialistams suderinus ir įjungus įrenginius užteko poros valandų, kad gandas apie tai pasklistų po miestą, o į parką suplūstų vaikai, jaunimas ir smalsuoliai.
„Fontanai šiltuoju metų laiku veiks nuo 10 valandos ryto iki 11 valandos vakaro. Šį kartą pasirinkome įrenginius, kuriais tikrai galima pasimėgauti – ne tik stebėti, bet ir maudytis. Kituose miesto fontanuose tai daryti griežtai draudžiama dėl pavojaus sugadinti sistemą, o čia situacija kitokia – galima mėgautis vandeniu, kiek širdis geidžia“, – džiaugėsi architektė.
Kvies menininkus
Parke įrengtos 8 vietos skulptūroms. G. Gadliauskienė įsitikinusi, kad čia tiktų drąsūs šiuolaikinio meno darbai. Jurbarke yra daug talentingų menininkų, kurie išugdė ir ugdo daug gabaus jaunimo. Keletą skulptūrų galėtų sukurti jaunimas per įvairias stovyklas ir vietos menininkai.
„Keliame šiokius tokius reikalavimus skulptūromis, todėl greičiausiai teks organizuoti jau senokai Jurbarke vykusius menininkų plenerus, po kurių kūriniai atsidurtų būtent čia“, – svarstė architektė.
Architektė taip pat tikisi, kad parkas taps naujų tradicijų vieta – čia gali būti rengiami koncertai, rodomi spektakliai, rengiamos vestuvių fotosesijos, abiturientai čia galės pasitikti saulę.
Vandalams – ne vieta
Parko projektuotojai pasistengė į erdvę pažvelgti ne tik moderniai, bet ir saugiai. G. Gadliauskienė tikisi, kad laužantys, daužantys ir pikti žmonės šią vietą aplenks. Nuo vandalų ginamasi sunkiai suniokojamomis betoninėmis konstrukcijomis, be to tikimasi čia įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Šiukšlintojams rankos taip pat neturėtų kilti – parke įrengta net 16 šiukšliadėžių. Tokioje nedidelėje erdvėjetai neįprastai daug.
„Manau, kad Jaunimo parkas Naujamiestyje padovanos bendruomenei dar vieną labai neįprastą ir įdomią pažintį su naują sprendimą turinčia kraštovaizdžio architektūros erdve, kuri kiekvieną dieną bus pripildyta juoko, dainų, renginių, ir jame karaliaus kūrybos, o ne destrukcijos dvasia“ – tikisi architektė.
Privers susitvarkyti
G. Gadliauskienė viliasi, kad atsiradus Jaunimo parkui pasikeis ir kai kurių aplink gyvenančių jurbarkiečių požiūris. Pastariesiems nekenktų ne tik susitvarkyti šabakštynais virtusias savo valdas, bet ir nugriauti avarinės būklės ūkinius pastatus.
„Kauno gatvės pavyzdys rodo, kad rekonstravus tą erdvę po truputį tvarkytis pradėjo ir žmonės. Laiko reikėjo, procesas lėtas, bet – vienur persidažo namą, kitur – renovacija vyksta. Tikiuosi, kad ir aplink Jaunimo parką gyvenantiems netvarkinguoliams tiesiog pasidarys gėda“, – sakė architektė.
Susitvarkę parko kaimynai – ne vienintelė G. Gadliauskienės svajonė. Moteris tikisi, kad nauja vieta vilios verslininkus. Parke šiltuoju metų laiku galėtų įsikurti lauko kavinė.
„Laikiniems statiniams, kurių tikrai pakaktų kavinei, nekiltų jokių problemų, o erdvė dar labiau atgytų“, – įsitikinusi architektė.
Lukas PILECKAS
