Į nuvažiuojantį europinės paramos traukinį nesuspėjo (12)

Keletą metų vandentvarkos projekto laukę Raudonės gyventojai liko nieko nepešę – besibaigiantis 2007–2013 m. europinės paramos laikotarpis iš tiesų reiškia pabaigą: nėra pinigų, nėra ir projekto.

Tikėjosi sutvarkyti miestelį

Raudoniškiams tikrai nepasisekė, nes paskutinę minutę gavus pinigų greičiausiai neužtektų laiko atlikti darbus. Negana to, nusivylimo taurę dar papildė ir valdžios kaita. Gyventojai mano, kad pasikeitus rajono vadovams dėl žlugusio projekto ieškoma tikrų ar tariamų kaltininkų, tačiau neskubama imtis darbo. Žmonės įsitikinę, kad ūkiškai sudėliojus darbus dar būtų galima pasinaudoti finansine parama ir gauti dar litais paskaičiuotus 13 milijonų.

Prabilus apie galimybę sutvarkyti panemunės miestelių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, Raudonės gyventojai puoselėjo viltis gyventi ne tik patogiau, bet švariau ir sveikiau. Projekte numatyta įrengti vandentiekio, nuotekynės tinklus, nuotekų siurblines. Gyvenvietėje nuotekų tinklų praktiškai visai nėra, žmonės čia nuotekas tvarko kaip kas išmano.

Jokia paslaptis, kad nuotekų duobės įrengtos netinkamai, jų turinys sunkiasi į gruntinius vandenis, todėl apie kokius nors aplinkosauginius reikalavimus nėra nė kalbos.

Didelio modernumo nėra ir vandens kelyje į gyventojų namus. Dalis naudojasi centralizuotu vandentiekiu iš vandens bokšto ar tiesiai iš gręžinių, kiti naudoja šulinių vandenį. Pagal jau anksčiau atliktą galimybių studiją, įgyvendinus projektą dauguma raudoniškių turėtų centralizuotą nuotekynę ir geriamojo vandens tiekimo sistemą. Todėl suprantamas Raudonės gyventojų dėmesys šiam projektui ir nerimas suvokus, kad jie lieka be pinigų. Žmonės ėmė bruzdėti, balandžio 27 d. bendruomenė sukvietė susirinkimą, aiškinosi kartu su rajono mero pavaduotoju Sauliumi Lapėnu ir projektą vykdančios UAB „Jurbarko vandenys“ vadovu Romaldu Vaitelavičiumi, tačiau nepavyko darbams uždegti žalios šviesos.

Projektas – tik dokumentuose

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros projektą Raudonėje įgyvendinanti UAB „Jurbarko vandenys“ sutvarkė visą reikalingą projekto dokumentaciją, 2014 m. liepos 21 d. paskelbė ir rangos darbų konkurso nugalėtoją – mažiausią kainą pasiūliusią UAB „Irdaiva“. Bendrovė įsipareigojo numatytus darbus atlikti už 13382456 Lt.

Ne tik Raudonės gyventojai, bet ir UAB „Jurbarko vandenys“, o kartu ir konkursą laimėjusi bendrovė, laukė žinios apie pinigus. Konkurso sąlygos puoselėti tuščių vilčių neleido – jose įrašyta, kad pirkimo sutartis su geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju bus pasirašyta tik tad, kai projekto finansavimui bus paskirtos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos lėšos. Laikas tirpte tirpo, o pinigų vis nebuvo.

Tiesa, UAB „Jurbarko vandenys“ Raudonės reikalų nepamiršo, nes teko gerokai pavargti teismuose. Su konkurso rezultatais nesutiko antra likusi A. Žilinskio ir ko UAB. Nors dvi teisminės bylos prieš UAB „Jurbarko vandenys“ Lietuvos apeliaciniame teisme pasibaigė tik šių metų vasarį, projektui tai nesutrukdė. UAB „Jurbarko vandenys“ juristas Linas Tarosas patvirtino, kad bendrovė laimėjo abi bylas, konkurso rezultatų nepakeitė ir Lietuvos aukščiausiojo teismo kovo 30 d. priimta nutartis. „Tačiau sutarties su konkurso laimėtoju vis tiek negalėjome pasirašyti, nes tuo metu neturėjome jokių finansavimo garantijų“, – sakė L. Tarosas.

Neketina rizikuoti

Be finansavimo likusį Raudonės projektą visi jau buvo palikę nuošaly, kai kovo pabaigoje netikėta žinia apie europines lėšas visus sukėlė ant kojų. Tačiau naudos nedaug – pinigų lyg ir būtų, bet neliko kada dirbti. Bent jau taip mano rajono valdžia ir UAB „Jurbarko vandenys“ vadovai.

Netikėtas Aplinkos ministerijos dosnumas paaiškinamas labai paprastai: suvedant 2007–2013 m. finansinio laikotarpio galus, galėjo atsirasti likučių ar sutaupytų lėšų.  Gyventojų susitikime dalyvavęs rajono mero pavaduotojas S. Lapėnas pritarė, kad Raudonėje kylančios aistros remiasi būtent tokiomis prielaidomis, bet patvirtino, kad jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad būtų galima tikėtis lėšų, savivaldybė nėra gavusi. S. Lapėnas įsitikinęs, kad Raudonės gyventojų lūkesčiai šįkart sužadinti be realaus pagrindo. Nors sulaukti milijoninės paramos teorinė galimybė lyg ir yra, tačiau gąsdina didžiulė rizika, nes vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektą reikia įgyvendinti iki rugsėjo 30 d. Ši data – tarsi nepajudinama siena, į kurią atsimušus lauktų liūdnos pasekmės. Pasak vicemero, iš Aplinkos projektų valdymo agentūros balandžio 23 d. gautas raštas patvirtina savivaldybės poziciją. Įvertinusi pateiktus dokumentus, veiklų įgyvendinimo terminus ir galimas finansines pasekmes Agentūra projektui nepritarė.

Raudonės reikalus, S. Lapėno įsitikinimu, tik iš pirmo žvilgsnio būtų galima vertinti optimistiškai. Aplinkos ministerija panaudotų „degančius“ pinigus, konkursą laimėjusi bendrovė gautų didelės apimties užsakymą, tačiau nesuspėjus įvykdyti įsipareigojimų iki rugsėjo pabaigos, atsakomybė tektų tik savivaldybei.

Kol buvo laiko – nebuvo pinigų, kai prabilta apie finansavimą, iš projektui įgyvendinti numatytų 22 mėnesių teliko penki. „Nespėjus laiku įgyvendinti šio projekto bei jam keliamų finansavimo sąlygų, Jurbarko rajono savivaldybei iškiltų poreikis papildomai skolintis nuo 5 iki 7 milijonų litų, norint padengti neplanuotas sąskaitas ir tikėtinas sankcijas“, – sakė S. Lapėnas.

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius R. Vaitelavičius į likusį terminą projektui įgyvendinti taip pat žiūri įtariai. Pasak direktoriaus, galimybių nedaug, nes vien tinklų paleidimo–derinimo darbams reikėtų trijų mėnesių. Be to, nemenka teritorijos dalis, kurioje vyktų darbai, patenka į kultūros paveldo akiratį, todėl būtini archeologiniai tyrinėjimai. Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad susiklosčiusios aplinkybės nepalankios, o laiku neįvykdyti įsipareigojimai lemtų didelę finansinę naštą savivaldybei. Direktorius supranta rangovų interesą – laiku nebaigus projekto jiems tektų sumokėti tik 5 proc. netesybų, tačiau visą likusią sumą turėtų padengti savivaldybė. „Negaliu siūlyti rajono vadovams prisiimti tokią riziką“, – sakė direktorius

Gyventojai nesutinka

Kitokia Raudonės gyventojų nuomonė. Žmonės mano, kad pinigus praras tik dėl valdininkų ir politikų neryžtingumo. Į susitikimą atėję ir vėliau kalbinti raudoniškiai apgailestavo, kad toks miesteliui svarbus projektas slysta iš rankų. Jei yra pinigų, turi būti galimybė ir jais pasinaudoti, tai būtų ir Seimo narių, ir europarlamentarų pareiga, jei jau čia vietoje neįmanoma rasti sprendimo.

Raudoniškiai mano, kad praleidus šią progą daugiau galimybės sutvarkyti vandentiekį ir nuotekas nebebus, o pažadus ieškoti lėšų 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio labirintuose jie vertina kaip apgaulę – traukiniui nuvažiavus jį galima tik akimis palydėti, įlipti, deja, jau neįmanoma. Todėl savo vertinimus ir reikalavimą nieko neatidėliojant imtis projekto Raudonės gyventojai išdėstė raštu ir balandžio 30 d. adresavo rajono merui Skirmantui Mockevičiui. Raudoniškiai viliasi, kad atsakymo ilgai laukti nereikės.

Jolita PILECKIENĖ