Socialdemokratus apėmė partinis šaltkrėtis (15)

Balandžio 1-ąją devyni socialdemokratų partijos Viešvilės grupės bičiuliai parašė pareiškimą, kuriuo atsisako narystės partijoje, apie tai raštu informavo Jurbarko skyriaus pirmininką ir tarybą. Po savivaldos ir merų rinkimų skirtingų požiūrių kurstomi vidiniai partiečių nesutarimai prasiveržė į viešumą, tačiau menka paslaptis, kad skyriuje nesantaikos žiežirbos kibirkščiuoja ne pirmą kartą.

Priežastis – susiskaldymas

Palikti partiją apsisprendę nariai nurodė pagrindinę priežastį – skaldymą. Pareiškime rašoma, kad socialdemokratų gretas jie palieka dėl grupės LSDP Jurbarko skyriaus partiečių veiksmų, nukreiptų prieš skyriaus pirmininką ir skaldančių skyriaus vienybę.

Pasak „Šviesos“ redakcijoje apsilankiusio kadenciją baigusios tarybos nario, socialdemokratų Jurbarko skyriaus pirmininko pavaduotojo  Gintauto Navicko, tokios padėties skyriuje jis neprisimena per visą penkiolikos metų narystę socialdemokratų partijoje. „Niekad nebuvo tiek nepagarbos kitai nuomonei. Aš nepasirašiau po šituo pareiškimu, tačiau pritariu šiam bičiulių apsisprendimui. Nelaksčiau po partijas ir dabar nelakstysiu. Tegul mane išmeta, bet viešai pasako, už ką, o ne už nugaros rezga intrigas“, – sakė G. Navickas.

Jo teigimu, grupelė partijos narių skyrių pavertė pajuokos objektu, į šalį nustūmė teisėtai išrinktą Jurbarko skyriaus pirmininką Kazimierą Šimkų, nors jo įgaliojimai nesustabdyti.

Socialdemokratų partijos Jurbarko skyriaus tarybos narys G. Navickas įsitikinęs, kad neteisinga, jog po rinkimų sudarinėti naująją valdančiąją koaliciją ėmėsi Seimo narys Bronius Pauža ir keli skyriaus nariai, neturėję tam jokių įgaliojimų.

Nors G. Navickas į rajono tarybą nepateko, rinkimus jis vertina teigiamai. „Viešvilėje, kur gyvenu, už socialdemokratus balsavo 65 rinkėjai, o reitinguoti daugeliui, ypač kaimo žmonių, dar yra sunku“, – sakė G. Navickas.

Pirmininką pastūmėjo į šalį

Rinkiminių nuoskaudų įaudrinti socialdemokratai visos tiesos atvirai nesako, tačiau po rinkimų jaučiama didesnė miesto grupės įtaka. „Stebėtinai aktyviais tapo kai kurie partijos nariai, per rinkimus tokiu aktyvumu nepasižymėję. Tokią nuostatą patvirtina skaičiai – Jurbarke per rinkimus gauti balsai garantuoja tik vieną mandatą rajono taryboje, keturis mandatus mums patikėjo kaimiškosiose rinkimų apylinkėse balsavę žmonės, o dabar jaučiame, kad esam nepageidaujami“, – sakė socialdemokratų partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Kazimieras Šimkus. Jau rinkimų naktį skyriaus pirmininkas ir vienas jo pavaduotojų buvo pastūmėti į nuošalę ir nepakviesti derėtis su kitomis į rajono tarybą patekusiomis partijomis dėl valdančiosios daugumos. Skyriaus pirmininkui, tik vienu pirmumo balsu atsilikusiam nuo socialdemokratų rinkiminio sąrašo lyderės Vidos Rekešienės, nebuvo pasiūlytos jokios pareigos.

„Tokio sprendimo priežasčių man niekas oficialiai nepaaiškino. Balandžio 11 d. rinksimės į partijos konferenciją, tikiuosi, kad žmonės galės sąžiningai rinkti partijos skyriaus valdžią ir išsakyti savo požiūrį“, – partijos skyriuje susiklosčiusią padėtį vertino K. Šimkus ir svarstė, kad nesikeičiant nuotaikoms skyrių gali palikti ir daugiau bičiulių.

Ketina aiškintis

Jurbarko skyriaus pirmininko pavaduotoja, Seimo nario B. Paužos padėjėja-sekretorė Ilona Pocienė patvirtino, kad dalis Viešvilės grupės narių palieka partiją. „Dar nežinau priežasčių, kalbėsimės su žmonėmis, aiškinsimės. Vieni išeis, priimsime naujų“, – sakė I. Pocienė.

Kelių partijos narių pasitraukimo nesureikšmino ir kitas skyriaus pirmininko pavaduotojas, Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis. Jo teigimu, svarbu, kad viskas būtų daroma sąžiningai ir atvirai. G. Kasputis leido suprasti, kad priekaištų nusipelnė ne vien partijos skyriaus pirmininkas, bet ir kiti praėjusią kadenciją rajono taryboje dirbę partiečiai. „Rajono taryboje jie buvo tik stebėtojai, rankų kilnotojai, daugeliu svarbių klausimų balsavo neišreikšdami partijos skyriaus tarybos pozicijos, todėl konkretūs, žemiški mūsų programos punktai liko neįgyvendinti“, – partijos bičiulių nuodėmes vardijo skyriaus pirmininko pavaduotojas G. Kasputis.

Kritikos jis negailėjo ir skyriaus pirmininkui, vicemerui K. Šimkui – esą šis netinkamai vadovavo jam patikėtoms sritims: kultūrai, švietimui, net ir sportui.

Vis kartodamas „skaidriai ir atvirai“, G. Kasputis per ką tik nušurmuliavusius rinkimus pats įsivėlė į abejonių sukėlusią veiklą. Nors deklaravo, kad dirba socialdemokratams, jo žmona, sūnus, dukra ir sesuo atsidūrė visuomeninio rinkimų komiteto „Jaunoji karta“ steigėjų gretose, o vėliau – ir kandidatų į rajono tarybą sąrašuose. Su „Jaunąja karta“ į tarybą kandidatavo G. Kaspučio sūnus Gintaras Kasputis ir sesuo. Eržvilko seniūno nuotrauka naudota specialiame „Jaunosios kartos“ agitaciniame leidinyje, kitose rinkimams skirtose publikacijose. Dėl įtarimų, kad galėjo agituoti už politinius konkurentus, Jurbarko skyriaus pirmininko pavaduotojas G. Kasputis turėjo aiškintis partijos etikos komisijai Vilniuje. Nors sostinėje jį svarsčiusią komisiją pavyko įtikinti, kad viskas „skaidru ir atvira“, kuo arčiau Jurbarko, o juo labiau Eržvilko, tuo labiau bliūkšta paaiškinimai, kad politiniai konkurentai G. Kaspučio nuotrauka galėjo pasinaudoti be jo žinios.

Beje, visuomeninio rinkimų komiteto „Jaunoji karta“ vienas iniciatorių Tomas Matusas šį politinį darinį steigė dėl aiškios priežasties – socialdemokratai jį išbraukė iš partijos sąrašų ir atėmė galimybę dalyvauti savivaldos rinkimuose. Net pasiaiškinti dėl mestų kaltinimų galimybės neturėjęs T. Matusas socialdemokratų Jurbarko skyrių paliko ne vienas, kartu su juo į rinkimų komitetą „Jaunoji karta“ perėjo dar keli miesto grupės nariai. Tarp socialdemokratų ir „Jaunosios kartos“ blaškėsi ne vienas socialdemokratas, greičiausiai ieškojęs aukštesnių vietų rinkimų sąrašuose.

Jurbarko socialdemokratams skaudūs lūžiai rinkiminiu laikotarpiu būdingi. Skyrius skilo ir per ankstesnius rinkimus, kai partiją paliko ar narystę joje sustabdė būrys skyriaus senbuvių. Iš aktyvios veiklos tuomet pasitraukė ilgametis skyriaus pirmininkas Vygaudas Keraitis, užleisdamas vietą dabar į intrigas įsivėlusiems partijos bičiuliams.

Permainos – ir kitose partijose

Socialdemokratai – ne vieninteliai, apimti politinio šaltkrėčio. Dar gerokai iki rinkimų įtampa įsiskverbė į Darbo partijos Jurbarko skyrių. Nors į vienuoliktą kandidatų sąrašo vietą nustumtas savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas per rinkimus aplenkė partijos lyderius ir gautais pirmumo balsais užsitikrino pirmą vietą, partiečių jam demonstruojamas neprielankumas niekur nedingo. Politinėse diskusijose dėl valdžios postų jo pavardė neminima.

Partija Tvarka ir teisingumas taip pat turėjo garsiai neišsakytų priekaištų buvusiam tarybos nariui Dariui Babiliui. Kandidatų į savivaldybės tarybą sąraše D. Babilius atsidūrė tik 33 vietoje. Skyriaus pirmininkas Algirdas Gudaitis, regis, nesuvaldė savo partiečių: Vilma Čepulienė paliko šią partiją ir rajono taryboje papildė darbiečių gretas, o jau minėto D. Babiliaus ir skyriaus pirmininko nuomonės ne kartą išsiskyrė.

Permainų laukia rajono konservatoriai. Po savivaldos rinkimų skyriaus pirmininkė Audronė Kurienė pranešė apie ketinimą atsistatydinti iš pareigų. Nors kai kurie konservatoriai aiškina, kad tokį sprendimą A. Kurienė priėmė dėl nepasisekusių rinkimų, nes rajono taryboje konservatoriai turės vienu mandatu mažiau, pati politikė nurodo kitas priežastis. Šešerius metus Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jurbarko skyriui vadovavusi A. Kurienė įsitikinusi, kad pirmininkas turi būti tas asmuo, kuris ne tik veda partijos sąrašą per rinkimus, bet juos laimėjus gali pretenduoti į valdžios postus. „Esu gydytoja ir savo darbo neketinu atsisakyti“, – sakė A. Kurienė. Daug laiko skyrusi partinei veiklai ji neslepia, kad prioritetą norėtų skirti šeimai. Juo labiau kad šis žingsnis planuotas dar 2013 metais, tačiau, pasak A. Kurienės, reikėjo įsitikinti, kad skyrius turi pasitikėjimo vertą pamainą. „Nors mano kadencija baigsis tik rudenį, manau, kad dabar tinkamas laikas permainoms – darbą pradės nauja rajono taryba, ateina dirbti naujų žmonių, todėl nematau prasmės atidėlioti sprendimus“, – sakė konservatorių Jurbarko skyriaus pirmininkė.

Naujai išrinkta taryba ir rajono meras į pirmąjį posėdį rinksis balandžio 14 d. Jame prisieks penki Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys tarybos nariai, tiek pat socialdemokratų, keturi Darbo partijos nariai, trys konservatoriai, po du partijos Tvarka ir teisingumas bei visuomeninio rinkimų komiteto „Jaunoji karta“ narius ir viena Lietuvos liaudies partijos atstovė.

Jolita PILECKIENĖ