Besibaigiantis šildymo sezonas šiemet jurbarkiečiams buvo kiek draugiškesnis, tačiau sąskaitų už šilumą ramiai laukė tik renovuotų daugiabučių gyventojai. Net ir tokią šiltą žiemą vienodų namų kvadratinio metro šildymo kaina skyrėsi keletą kartų, o butų savininkai seniai suprato, ko verti sutvarkyti namai.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ Jurbarke įgyvendinami du projektai, iš ES fondų sulaukę per 10 mln. litų paramos. Rajono tarybos sprendimu, penki daugiabučiai namai renovuoti senamiestyje, šeši – pagal antrąjį projektą „Daugiabučių namų renovacija Jurbarko mieste (II etapas)“atnaujinami Kęstučio, Gedimino, V. Kudirkos ir Žemaitės gatvėse. Dar vienas namas ką tik pradėtas tvarkyti Dariaus ir Girėno gatvėje.
Nors probleminėmis pripažintoms savivaldybėms buvo pasiūlytos labai patrauklios finansavimo sąlygos, renovacijos pradžios lengva nepavadinsi.
Savivaldybės administracijos specialistams teko gerokai paplušėti, kad įtikintų gyventojus imtis namų renovacijos. ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonė garantavo 85 proc. namų renovacijai reikalingų lėšų, tad gyventojų finansinis įnašas siekė tik 15 proc. Be to, mažas pajamas gaunantys asmenys turėjo galimybę gauti kompensaciją už renovacijai reikalingas išlaidas bei banko palūkanas, jei tik namo bendrija sutiko imti kreditą iš banko.
Tačiau ir tokios sąlygos sunkiai sklaidė įtarimus, kad renovacija neduos naudos, todėl net ir sutvarkius pirmus penkis namus skubančiųjų į antrąjį renovacijos etapą daug neatsirado. 2011-ųjų birželį prašymus renovuoti namus savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriui pateikė tik šeši namai, įregistravę daugiabučių namų savininkų bendrijas ir susitvarkę reikalingus dokumentus. Šių namų renovacijai ES skirtų lėšų suma sudarė apie 6,5 mln. litų, dar šiek tiek pinigų liko baigus pirmojo etapo renovacijos darbus, todėl finansavimo užteko ir tik šį mėnesį pradėtam renovuoti dviejų aukštų namui centrinėje miesto gatvėje.
Pasak savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyr. specialisto Gedimino Šaltinio, Dariaus ir Girėno g. namas buvo paskutinis, galėjęs pretenduoti į projekto „Daugiabučių namų renovacija Jurbarko mieste (II etapas)“ finansinę paramą. Namo gyventojai ir čia komercines patalpas turintys verslininkai savo lėšomis turės padengti taip pat tik 15 proc. renovacijai reikalingos sumos. „Į namą bus investuota per 98 tūkst. eurų, tačiau abejojome, ar užteks pinigų, todėl darbus pradedame tik dabar“, – sakė G. Šaltinis.
AB „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklai Abonentų tarnybos vadovas Vladas Pauliukaitis įsitikinęs, kad pirmieji renovuoti daugiabučius pasiryžę gyventojai grąžą jau dabar atsiima su kaupu. „Renovuoti namai už šilumos energiją moka kur kas mažiau nei lygiai tokių pačių, bet nesutvarkytų namų gyventojai. Į renovacijos programą probleminėms teritorijoms patekę vienuolika daugiabučių nuo pat šildymo sezono pradžios neužleidžia pozicijų tarp mažiausiai mokančiųjų“, – sakė V. Pauliukaitis.
Jurbarko šilumos tinklų duomenimis, kovo 1 d. šilumos tiekėjui jurbarkiečiai buvo skolingi 517112 Eur (2014 m. kovo 1 d. – 581416 Eur). Vidutiniškai vienam nerenovuotam butui (tokių yra 3070), teko po 168 eurus skolos. 454 renovuotų butų skola kovo 1 d. buvo kur kas mažesnė. Statistinė skola vienam renovuotam butui sudarė 58,6 Eur.
Sausio–vasario mėnesiais mažiausiai už suvartotą šilumos energiją sumokėjo Kęstučio g. 18 namo gyventojai. Sausį daugiabučių suvartotos šilumos energijos vieno kv. m vidutinė kaina buvo 1,42 Eur, o šiam namui priskaičiuota tik 0,48 Eur už kv. m. Vasarį sutaupė dar daugiau ir mokėjo 0,33 Eur už kv. m (vidurkis – 1,17 Eur už kv. m).
Beje, Kęstučio g. 18 namo gyventojai į „Alyvos“ bendriją susibūrė vieni pirmųjų, 1996 metais. Jau tada turėjo tikslą gyventi tvarkingiau ir mokėti mažiau. „Mums ši renovacija jau antra, anksčiau namą tvarkėme pagal brangesnę programą – gyventojams teko prisidėti gerokai daugiau, bet jau tada buvo uždengtas stogas, pakeistas vandentiekio vamzdynas, investavome į šildymo sistemą ir įsirengėme termoreguliatorius ir apskaitą“, – darbus vardijo „Alyvos“ pirmininkė Violeta Kurelaitienė.
Renovacijos nauda įsitikinę namo gyventojai nutarė pasinaudoti ir šio projekto siūlomomis galimybėmis, juo labiau kad finansavimo sąlygos tokios patrauklios. Dabar Kęstučio g. 18 namas apšiltintas, šilumą taupo įstiklintos lodžijos, pakeista susidėvėjusi šilumos apskaita. „Reguliatoriai ir dalikliai ant radiatorių leidžia labiau taupyti, tačiau senieji jau atidirbo, todėl apskaitą atnaujinome“, – sakė bendrijos pirmininkė.
Kad „pačiupinėtum“ naudą, toli dairytis nereikia. Greta esančio tokio pat namo gyventojai priversti kur kas plačiau atverti pinigines – Kęstučio g. 16 namo kaimynai sausį mokėjo po 1,19 Eur už kv. metrą, vasarį – 0,97 Eur.
Dar ryškiau kainas skiriančią liniją galima nubrėžti vertinant Žemaitės, S. Daukanto ir Gedimino gatvėse esančių dviaukščių namų suvartotos šilumos energijos vieno kv. m kainą. Jurbarko Naujamiesčio aštuonbučiai – vieni seniausių namų mieste, pirmieji buvo pastatyti 1966–1967 m.
Įregistravę daugiabučio namo savininkų bendriją „Rabesta“ ir suskubę pateikti prašymą dalyvauti projekte Žemaitės g. 21 namo gyventojai dabar vieninteliai iš aštuonių dviaukščių kvartalo tiek nedaug moka už šildymą. Vasario mėnesį kaina už šilumą čia skyrėsi daugiau nei tris kartus. Pasak bendrijos pirmininkės Danutės Rapševičienės, į namą investuota per 254 tūkst. litų. Pasinaudojus ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšomis, namas sutvarkytas nuo stogo iki pamatų. D. Rapševičienė sakė, kad dabar ne tik mažesnės sąskaitos už šildymą ir bendrai naudojamų patalpų elektrą, bet ir gyvenama gražiame, jaukiame name. Pakeisti seni vandentiekio, nuotekų vamzdynai, renovuotas šilumos punktas, pakeisti radiatoriai, elektros instaliacija, namas apšiltintas. „Gavome labai daug naudos“, – sakė bendrijos pirmininkė. Nors dalis darbų nebuvo finansuojami, gyventojų įnašas, palyginti su gautomis ES paramos lėšomis, labai nedidelis.
Panašūs darbai atlikti ir kituose renovuotuose namuose: pertvarkytos šildymo sistemos, pakeisti langai, laiptinių ir rūsių durys, įstiklinti balkonai, apšiltinti stogai ir fasadinės sienos, modernizuoti šilumos punktai. Projekto „Daugiabučių namų renovacija Jurbarko mieste (II etapas)“ darbai visiškai baigti keturiuose namuose, trims liko tik sutvarkyti reikalingą dokumentaciją. Dviems namams laiku baigti renovaciją sutrukdė darbus užvilkinusi Šiaulių statybos įmonė „CCM Baltic“, laimėjusi konkursą, tačiau labai sunkiai vykdanti įsipareigojimus. V. Kudirkos g. 26 ir Gedimino g. 27 namo gyventojai gali džiaugtis patekę į didžiulę finansinę paramą suteikusią renovacijos programą, tačiau sklandų darbą žlugdantys statybininkai čia seniai prarado pasitikėjimą. Nors sunku nuspėti šių dviejų namų renovacijos pabaigos datą, šią žiemą už šilumą gyventojai taip pat mokėjo mažiau – šilumą taupo apšiltintos sienos, pakeisti laiptinių langai, sandarios durys.
Septynis iš vienuolikos renovuotų namų administruoja UAB „Jurbarko komunalininkas“. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas būsto priežiūrai Vytautas Stulgaitis teigia, kad renovavus namus problemų dėl jų priežiūros kyla kur kas mažiau. „Patys gyventojai gali pasireguliuoti šildymą, nustatyti norimą temperatūrą bute, todėl nebesiskundžia, kad per karšta ar šalta. Savo daro ir nauji vamzdynai, stogai, ventiliacijos kanalai“, – geras permainas vardijo UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas ir garantavo, kad renovuotuose namuose nenaujiems daugiabučiams būdingų bėdų gerokai sumažėjo.
Jolita Pileckienė
