Savivaldybės administracija šiemet jau paskelbė net kelis konkursus naujai sukurtų viešųjų įstaigų direktorių vietoms užimti. Reikalavimai kaip visada tie patys: tam tikros srities aukštasis išsilavinimas ir vienerių arba kelių metų darbo patirtis. Tačiau savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikti kaimo kultūros centrų veiklos auditai parodė, kad direktoriumi galima tapti neturint nei reikalaujamo išsilavinimo, nei darbo patirties.
Komisija reikalavimų nepaisė
2010 metais savivaldybė rengė keturių kaimo kultūros centrų direktorių konkursus, visi jie sulaukė didžiulio kandidatų susidomėjimo. Vienų kaimo kultūros centrų vadovais pretendavo tapti 3–5, kitų – net 7 kandidatai. Laimėti turėjo geriausieji, tačiau skaitant auditų išvadas dabar jau kyla abejonių, ar konkurso komisijos, vadovaujamos tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Bučinsko, sprendimai tikrai buvo pagrįsti.
Eržvilko, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto, Klausučių ir Veliuonos kultūros centrų direktorių konkursas vyko 2010 m. birželio 28 d. Visų kultūros centrų direktorių pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad jie turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir vienų metų darbo patirtį kultūros srityje – tokie kvalifikaciniai reikalavimai valstybės ir savivaldybių antros ir trečios kategorijų centrų vadovams patvirtinti 2004 m. lapkričio 29 d. kultūros ministro įsakymu.
Tokios buvo ir savivaldybės paskelbto konkurso sąlygos, tačiau rezultatai – nė iš tolo nepanašūs į siekiamybę.
Atlikus Veliuonos kultūros centro auditą paaiškėjo, kad konkursą laimėjusi direktorė Irma Svetlauskienė nėra įgijusi aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, o Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto, Eržvilko ir Klausučių kultūros centrų vadovų darbo patirtis geriausiu atveju – tik dalyvavimas meno mėgėjų veikloje.
Abejonių sukėlė pažyma
Sausio mėnesį pateiktose Veliuonos kultūros centro audito išvadose savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Vida Rekešienė nurodė, kad I. Svetlauskienės aukštesnysis išsilavinimas konkurso metu neatitiko ir dabar neatitinka antros kategorijos kultūros centro vadovui Kultūros ministerijos nustatytų bendrųjų reikalavimų.
Konkurso komisijai buvusi Jurbarko kultūros centro Veliuonos skyriaus vadovė pateikė Kauno aukštesniosios technologijų mokyklos 2000 m. išduotą turizmo ir viešbučių administratoriaus kvalifikaciją liudijančio diplomo kopiją.
Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą yra pateikusi išaiškinimą, kad kolegijos, kuriose studijos vyksta pagal aukštųjų neuniversitetinių studijų programas, aukštesniųjų mokyklų bazėje pradėtos kurti tik nuo 2000 metų, todėl anksčiau įgytas išsilavinimas negali būti prilygintas aukštajam neuniversitetiniam išsilavinimui.
Tikriausiai tai žinojo ir pati I. Svetlauskienė, ir konkurso komisijoje dirbę teisininkai, todėl kyla klausimas, kodėl reikalavimų neatitinkančiai pretendentei buvo leista dalyvauti konkurse Veliuonos kultūros centro direktoriaus vietai užimti?
Gal komisijos nariai buvo apgauti? Tokią prielaidą perša Klaipėdos universiteto išduota pažyma, kurią savivaldybės kontrolierės aptiko I. Svetlauskienės asmens byloje. Pažymoje nurodyta, kad 2007–2009 metais I. Svetlauskienė Menų fakultete neakivaizdžiai studijavo režisūrą. Konkurso komisijos nariai galėjo ir nepamatyti antrojo pažymos lapo, kuriame teigiama, kad iš universiteto studentų sąrašų I. Svetlauskienė išbraukta 2009 m. birželio mėnesį.
Net jei ir taip, kažkas turėtų prisiimti atsakomybę už duomenų apie išsilavinimą nuslėpimą – juk konkurso komisijoje dirbo savivaldybės Juridinio skyriaus specialistai ir net pats tuometinis administracijos direktorius Jonas Bučinskas.
Tačiau savivaldybės administracija tyrimo dėl 2010 metais įvykusio konkurso neteisingų rezultatų nėra pradėjusi. Gal dėl to, kad Veliuonos kultūros centro direktorė skubiai pradėjo mokytis Edukologijos universitete? Bet ar kuriam nors kitam, neturinčiam reikalaujamo išsilavinimo, būtų leidžiama dirbti įstaigos vadovu?
Patirtis – vestuvių muzikantas
Galima manyti, kad nė kiek ne mažesnę klaidą (o gal – net pažeidimą?) konkurso komisija padarė ir vertindama pretendentų į kultūros centrų vadovus darbo patirtį.
Vienintelė I. Svetlauskienė nuo 2006 metų dirbo Jurbarko kultūros centro Veliuonos skyriaus vadove – taigi kultūrinio darbo patirties neabejotinai turėjo.
Pretendentas į Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus konkurso komisijai pateikė Jurbarko kultūros centro direktorės Danutės Samienės raštą, kuriame nurodyta, kokių meno mėgėjų kolektyvų veikloje jis dalyvavo.
Tuo tarpu Klausučių kultūros centro direktorius Vytautas Ramanauskas ir Eržvilko kultūros centro direktorė Ieva Šimkūnienė savo patirtį įvardijo patys.
I. Šimkūnienė nurodė, kad besimokant mokykloje jai patiko būti skaitove, o V. Ramanauskas asmeniniame info užrašė, kad yra vestuvių muzikantas, kultūros centre ir mokykloje vedė šokių vakarus.
Gali būti, kad tokios patirties tikriausiai turėjo ir kiti pretendentai į kultūros centrų vadovus, tačiau jiems nebuvo atvertos įstaigų durys.
Auditų išvadas pateikusi savivaldybės kontrolierė V. Rekešienė Kontrolės komiteto posėdyje konstatavo, kad stažas ir patirtis – skirtingi teisiniai terminai, todėl fiksuoti pažeidimų nėra kaip.
Vis dėlto Valstybės tarnybos departamento interneto puslapyje yra išaiškinta, kuo skiriasi stažas nuo patirties ir pateiktas pasiūlymas, vertinti patirtį pagal Darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ir savivaldybių biudžeto finansuojamose įstaigose, įmonėse ir organizacijose aprašą. Jame nurodyta, kad darbo stažas (vadinasi, ir patirtis) patvirtinamas darbo teisinius santykius įrodančiais dokumentais: darbo sutartimis, įsakymais, potvarkiais ir kitais teisės aktų numatytais dokumentais.
Tokių dokumentų pretendentai konkurso komisijai nepateikė. Ar tai ne pagrindas įtarti, kad nė vienų metų darbo patirties neturėję V. Ramanauskas, I. Šimkūnienė ir A. Griškus neteisėtai laimėjo konkursą kultūros centrų direktorių vietoms užimti?
Galima būtų ginčytis, kad niekas konkurso rezultatų neapskundė, vadinasi, jie teisėti. Bet iš kur kiti pretendentai galėjo žinoti, kad laimėtojai neturi nei būtino išsilavinimo, nei reikalaujamos patirties?
Pretendentams – specialūs reikalavimai
Valdžios keičiasi, o noras įdarbinti savus išlieka. Tai, kas vyko J. Bučinskui vadovaujant savivaldybės administracijai, atrodo, nėra svetima ir dabartiniams rajono vadovams.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. 2010 m. birželį skelbiant konkursą savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos vietai užimti buvo reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą humanitarinių mokslų srities išsilavinimą bei ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį.
2013 m. vasarą, skelbdamas konkursą į tą pačią Kultūros skyriaus vedėjo vietą, dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas nustatė visiškai kitokius reikalavimus: pretendentai privalėjo turėti humanitarinių arba socialinių mokslų srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip vienų metų vadovaujamo darbo patirtį arba vienų metų darbo patirtį viešojo administravimo srityje.
Dar prieš įvykstant konkursui savivaldybės administracijoje atvirai buvo kalbama, kad laimės mero priimamajame sekretore-referente dirbanti Goda Vilkelienė, ir kad būtent jai, Šiaulių universitete baigusiai edukologijos studijas ir dirbusiai viešojo administravimo srityje, pritaikyti konkurso reikalavimai. Nors šia tema buvo diskutuojama net rajono tarybos posėdyje, savivaldybei garbės nedarančių kalbų administracijos direktorius nepaneigė.
Gal ne be reikalo liaudies išmintis sako, kad savas savutėlis ir apsidergęs gražutėlis?
Daiva BARTKIENĖ
Fu, koks straipsnis. Gal prieš vardydami, kokie netikę direktoriai išrinkti, žvilgtelkite į jų atliktus darbus. Šie kultūros centrai verda veikla. Gal ne direktoriai neatitinka reikalavimų, o reikalavimai visai netinkami išrinkti kultūros darbuotojui.