Vietos veiklos grupės „Nemunas“ įkūrimo dešimtmetis tik menkai teprasikeitė su Kaimo plėtros programos finansuojamos vietos veiklos strategijos įgyvendinimo pabaiga, todėl į šventę susirinkę kaimo bendruomenių entuziastai turėjo puikią progą išsamiai apžvelgti savo darbo rezultatus, aptarti nueitą kelią ir prisiminti įveiktas kliūtis. Nors daugelis jautėsi tarsi įkopę į kalną, neslėpė, kad jų laukia kur kas aukštesnės viršukalnės, o joms įveikti neužteks gerų norų – teks keisti ne tik požiūrį į kaimą, bet ir į savo pačių galimybes.
Svajonė tapo gyvenimu
Lapkričio 28 d. naujausioje kaimo turizmo sodyboje „Vila Bisena“ surengtoje konferencijoje „Leader programai Lietuvoje ir vietos veiklos grupei „Nemunas“ – dešimt metų“ susitiko kaimo bendruomenių veiklos entuziastai, jų projektų įgyvendinimo partneriai bei bičiuliai. Tai, kad susirinko toks didelis būrys vienminčių, daugiausia jaunų žmonių, leidžia manyti, kad mūsų kaimuose užaugo ir subrendo nauja lyderių, kuriems nėra neįveikiamų iššūkių, karta.
Vietos veiklos grupės valdybos pirmininkas Egidijus Giedraitis prisiminė, kad nuo pat pradžių „Nemunui“ sekėsi – vos įsikūrusiai vietos veiklos grupei Žemės ūkio ministerija patikėjo įgyvendinti bandomąją kaimo plėtros strategiją. Kartu su pagėgiškiais dirbę jurbarkiečiai ją pavadino labai gražiai – „Vartai į ateitį“.
Atrodo, kad tie vartai jurbarkiečiams sėkmingai atsivėrė. Pirmieji bandomosios strategijos finansuoti projektai įkvėpė anuomet dar silpnoms kaimo bendruomenėms pasitikėjimo ir drąsos keisti aplinką, kurioje gyvena. „Visi degėme entuziazmu, buvome kupini euforijos – ypač tuomet, kai iš Airijos atvyko Pasaulio banko delegacija, o po to ir mes važiavome pažiūrėti, ką tų kraštų žmonės kaime veikia“, – gražiausias veiklos pradžios akimirkas atsiminė E. Giedraitis.
2008 m. pagėgiškiams nusprendus dirbti atskirai, jurbarkiečiai perėmė visus vietos veiklos grupės „Nemunas“ įsipareigojimus ir netrukus pradėjo įgyvendinti naują kaimo plėtros strategija – iš 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos jai buvo skirta 8,7 mln. Lt. „Šios strategijos misija – sutelkti Nemuno krašto bendruomenes kaimo atnaujinimui. Manau, kad mes tą jau ir padarėme. Žmonės suprato, kas yra projektai, o europinė parama iš svajonės tapo realiu dalyku“, – pripažino vietos veiklos grupės „Nemunas“ pirmininkas.
Rezultatai pranoko lūkesčius
VVG „Nemunas“ vietos plėtros 2009–2015 m. strategijos lėšos buvo skirtos dviems tikslams – kaimo gyventojų verslumui ugdyti ir viešajam gyvenimui stiprinti, gyvenimo kokybei kaime gerinti. Įgyvendinant pirmąjį prioritetą buvo finansuojami bendruomenių verslo iniciatyvų ir krašto rinkodaros priemones kuriantys projektai. Antrasis prioritetas bendruomenes kvietė ne tik įgyvendinti investicinius kaimo atnaujinimo ir plėtros projektus, bet ir puoselėti krašto savitumą, stiprinti vietos gyventojų solidarumą ir mažinti socialinę atskirtį.
Nors VVG „Nemunas“ planavo įgyvendinti tik apie pusšimtį projektų, finansuota dvigubai daugiau. Bendruomenės, savivaldybė, kaimo biudžetinės organizacijos įgyvendino 14 verslo iniciatyvų, 5 krašto rinkodaros, 39 kaimo atnaujinimo ir plėtros bei 42 viešojo gyvenimo skatinimo projektus.
Beveik pusę projektų įgyvendino kaimo bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, 39 – biudžetinės organizacijos, 12 – viešosios įstaigos. Iš viso VVG „Nemunas“ turėjo 58 pareiškėjus. Įgyvendinant projektus jie prisidėjo darbu ir pinigais. Beveik 37,1 tūkst. savanoriško darbo valandų įvertinta 425,5 tūkst. Lt, bendrajam projektų finansavimui bendruomenės ir organizacijos skyrė 298 tūkst. Lt.
„Stengėmės, kad projektų įgyvendinimo skonį pajustų visų seniūnijų kaimo bendruomenės – aktyviausiuosius raginome neskubėti, nelipti per kitų galvas, nes siekėme, kad parama tolygiai išsidėstytų visame rajone“, – neslėpė E. Giedraitis.
Ne visiems finansuotinais pripažintiems projektams užteko pinigų, nors projektams įgyvendinti grąžinta ir bene 100 tūkst. Lt sutaupytų VVG „Nemunas“ administravimo lėšų. Tai leido pasirašyti dar tris projektų įgyvendinimo sutartis: savivaldybės administracija turės galimybę pagerinti Kartupių kaimo vandentvarkos būklę, Smalininkų bendruomenės centras įgyvendins neįgaliųjų integracijos projektą, savo idėjas realybe galės paversti ir Juodaičių kaimo bendruomenė. Rezerve, pasak VVG „Nemunas“ administracijos vadovo Arūno Stasiūno, liko dar du projektai – tikimasi ir jiems rasti lėšų.
Strategijos lėšos buvo skirtos ne tik projektams įgyvendinti. Beveik 1,5 mln. Lt atiteko programai administruoti, po 280 tūkst. Lt skirta įgūdžiams įgyti ir bendradarbiauti su kitomis vietos veiklos grupėmis. Tam, pasak E. Giedraičio, pinigų galėjo būti ir daugiau, todėl jurbarkiečiai atkakliai ieškojo šaltinių spragoms užpildyti. Lietuvos kaimo tinklas finansavo keturis VVG „Nemunas“ parengtus projektus – jiems įgyvendinti skyrė daugiau kaip 72 tūkst. Lt.
Jurbarkiečiai vadinami ne tik projektų įgyvendinimo lyderiais, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo pradininkais. 2008 m. užsimezgusio bendradarbiavimo su Lenkijos vietos veiklos grupe „Tygiel Daliny Bugu“ rezultatas – dvi jaunimo stovyklos, kuriose abiejų šalių moksleiviai mokėsi tradicinių amatų, o pilnametystės sulaukę jauni žmonės kaimuose statė estradą, pavėsines ir vaikų žaidimo aikšteles. Įdomių projektų „Nemunas“ įgyvendino su Pagėgių krašto, Telšių, Šakių ir Kauno rajono vietos veiklos grupėmis.
Į kelionę kvies geriausius
Ruošdamasi jubiliejinei konferencijai VVG „Nemunas“ administracija išrinko geriausius visų sričių projektus. Jais, pasak E. Giedraičio, tapo tie, kuriems labiausiai negaila paskirtos paramos.
Pirmasis įvertinimo sulaukė Jurbarko švietimo centras: šios įstaigos parengta ir kartu su VVG „Nemunas“ įgyvendinta mobili jaunimo laisvalaikio programa jau sulaukė ne vieno apdovanojimo ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro įvertinimo.
Jurbarko bendruomenių sąjunga nusipelnė įvertinimo už sumanymą įsigyti surenkamą renginių sceną ir renginių įgarsinimo aparatūrą. Vadžgirio muzikos mylėtojų klubas „Mūza“ paramą panaudojo muzikavimo studijai „Tau ir man“ įrengti – tai vienas geriausių rajone kultūrinės veiklos projektų.
Iš daugybės infrastruktūros atnaujinimo projektų reikalingiausiu pripažintas Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos sporto salės remontas – šia sale naudojasi ne tik moksleiviai, bet ir miestelio bendruomenė.
Sėkmingiausia verslumo iniciatyva pavadintas Smalininkų tautinio, kulinarinio paveldo puoselėjimo bendruomenės įgyvendintas projektas – jo rezultatai tris smalininkietes paskatino imtis verslo.
Už sėkmingiausią investiciją į socialinės atskirties mažinimą įgyvendinant vietos veiklos projektus apdovanota Jurbarko evangelikų liuteronų parapija „Jurbarko sandora“, Skirsnemunės vaiko ir motinos dienos centre įrengusi geoterminį šildymą ir organizavusi vaikams dvi vasaros stovyklas.
Nuo pat pirmos dienos kaimo bendruomenės neišsivertė be kredito unijų paramos – bankams atsisakius bendruomenėms teikti paskolas, jos vienintelės skolino pinigus projektams įgyvendinti. Kaimo bendruomenių dalią palengvino ir savivaldybė, ne tik skyrusi projektams dalinį finansavimą, bet ir biudžeto lėšomis padengusi paskolų palūkanas.
Visiems geriausių projektų įgyvendintojams ir paramą teikusių organizacijų atstovams pavasarį VVG „Nemunas“ administracija dovanos kelionę į Lenkiją, pas svetinguosius „Tygiel Daliny Bugu“ bendraminčius.
Laukia dideli iššūkiai
VVG „Nemunas“ veiklos rezultatus gyrė ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė.
„Nemunas“ – Tauragės krašto savivaldybių lyderis, įgyvendino daugiausia projektų, o tai, kad dar neįsisavino visų lėšų, leidžia tikėtis, kad projektų bus ir daugiau. Jūsų apsisprendimas skirti mažesnes paramos sumas tikrai nėra blogas“, – pripažino L. Gumbrevičienė, tačiau įspėjo, kad naujos kaimo plėtros strategijos parengimas ir įgyvendinimas taps labai sunkiai įveikiamu iššūkiu.
Iki šiol bendruomenių parengtiems ir įgyvendintiems verslo iniciatyvų projektams skirta parama sudarė tik 6 proc. visų „Leader“ programos lėšų, o ateinančiame laikotarpyje du trečdaliai lėšų bus skiriama būtent darbo vietas kuriantiems projektams.
„Naujojoje kaimo plėtros programoje numatyta prioritetus skirti skurdo mažinimui ir socialinės įtraukties didinimui. Tai ir turėtų būti orientyras naujai strategijai. Tačiau socialinis verslumas neturi ir negali tapti panacėja – tuo gali užsiimti tik tie, kas tikrai yra verslūs. Ne visos bendruomenės gali imtis tokio verslo, kuris išlaikytų save – generuotų pajamas ir pelną ir jį investuotų į tolimesnę veiklą, o ne duotų, kaip iki šiol, vienkartines pajamas per renginius ar muges“, – sakė Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė.
Šiek tiek daugiau ateities iššūkius slepiančią uždangą praskleidė visą šį dešimtmetį jurbarkiečiams talkinęs Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro direktorius Rimantas Čiūtas. Jis priminė, kad ir jau baigiamos įgyvendinti kaimo plėtros strategijos vienas iš tikslų buvo siekis panaudoti regiono potencialą į pelningą ir perspektyvų turizmo verslą įtraukiant vietos gyventojus.
„Apie socialinį verslą kalbam ne iš gero gyvenimo – jis atsiranda ten, iš kur pabėga tradicinis verslas. Tą nišą užima bendruomenės, nelaukiančios, kol jų kaimo žmonėmis pasirūpins valdžia“, – sakė R. Čiūtas, neslėpęs įsitikinimo, kas VVG „Nemunas“ yra viena iš nedaugelio grupių, bandžiusių patempti socialinį verslą ir sugebėsiančių panaudoti turimą patirtį. R. Čiūtas siūlė bendruomenėms kurti kaime socialiai saugią, o jaunimui – ir kūrybišką gyvenimo erdvę, nes kai nėra saugumo, nebūna ir kūrybiškumo.
Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas abejoja, ar keliasdešimt sukurtų darbo vietų panaikintų rajone socialinę atskirtį, todėl siūlė jurbarkiečiams pirmiausia galvoti, kaip būtų galima išspręsti kaime paslaugų trūkumo problemas, o tuo pačiu puoselėti aukštą darbo kultūrą, kad darbas netaptų vergove, ypač tiems žmonėms, kurie nemato prasmės dirbti.
R. Čiūto idėja kurti kaimuose bendruomenių paslaugų centrus, panaudojant jau įrengtas patalpas, labai patiko konferencijoje dalyvavusiems seniūnams. Kol kas tai tik vizija, bet svarbu, kad jau yra ja tikinčių. Tai garantuoja, kad ir antras VVG „Nemunas“ dešimtmetis, o kartu ir bendruomenių veikla kaime paliks dar ryškesnius pėdsakus.
Daiva BARTKIENĖ
