Ketvirtadienį Jurbarko kultūros centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Sovetsko miesto (Kaliningrado sritis) istorijos muziejumi. Draugiški ryšiai užsimezgė jurbarkiečiams panorus surengti lietuvių kilmės menininko Levo Šerstenojaus grafikos darbų ciklo „Prūsiškoji elegija“ parodą. Tai ne tik nostalgiškas prisilietimas prie istorijos vingiuose išnykusios tautos, bet ir jos paliktų kultūros ženklų įamžinimas.
Parodos atidarymas tapo reikšmingu Jurbarkui įvykiu. Šiltai svečius – Lietuvos Respublikos konsulo Tilžėje (Sovestske) ministrą patarėją, laikinai einantį konsulo pareigas Bronių Makauską ir Sovetsko miesto istorijos muziejaus direktorę Anželiką Špiliovą priėmęs rajono meras Ričardas Juška džiaugėsi, kad savivaldybės ryšiai plečiasi. Aštuonis partnerius užsienyje turinti mūsų savivaldybė jau daug metų glaudžiai bendradarbiauja su anapus Nemuno įsikūrusia Nemano savivaldybe, įgyvendina bendrą projektą su Kaliningrado srities administracija. Pasak mero, Tauragės apskrities viršininko administracijos delegacijos ne kartą lankėsi ir Sovetske, tačiau galimybės užsimegzti draugystei vis neatsirasdavo.
„Nuoširdžiausiai sveikinu Jurbarko kultūros centro vadovų iniciatyvą bendradarbiauti su Sovetsko miesto istorijos muziejumi – tai didžiulė vertybė abiejų miestų bendruomenėms. Galiu tik džiaugtis, kad pasirinkote Jurbarką, tikiu, kad šis bendradarbiavimas praturtins ir jus, ir mus“, – sveikindamas atvykusius svečius sakė rajono meras.
Sovetsko istorijos muziejaus direktorė A. Špiliova tikino, kad tokią gražią rudens dieną į Jurbarką iš anapus Nemuno vyko su didžiuliu įkvėpimu, o L. Šerstenojaus darbų paroda „Prūsiškoji elegija“ čia nusileido kaip lengvas debesėlis – be jokių pastangų. Prieš tai ji buvo eksponuojama Rambyno regioninio parko Lankytojų centre.
Sovetske gyvenantis ir kuriantis L. Šerstenojus, pasak A. Špiliovos, yra vienas garsiausių Rusijos menininkų. Šiemet jis švenčia kūrybinės veiklos keturiasdešimtmetį – nuo 1974 m. jo grafikos ir tapybos darbų parodos rengiamos Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Dailininko darbų jau yra įsigiję garsiausi Rusijos muziejai, todėl jo kūryba tapo Rusijos meno istorijos dalimi. Muziejaus direktorė sakė, kad dailininkas apie save kalbėti nėra linkęs, sako, kad pats nežino, ko iš jo galima tikėtis, nes visos idėjos gimsta savaime, tarsi atsiranda iš niekur.
„Prūsiškoji elegija“ – lengvas ir elegantiškas prisilietimas prie prūsų žemės. Daugumą šio ciklo temų įkvėpė Hermano Zudermano kūriniai, Tilžės poeto Johano Bobrovskio poezija – gal esate skaitę jo eilėraštį „Prūsiškoji elegija“, paskirtą į nebūtį išėjusiai prūsų tautai? L. Šerstenojaus darbai, kaip ir tas eilėraštis, lengvi, kupini harmonijos, būties džiaugsmo – juose nėra liūdesio ir raudų, nes dailininkas plonomis grafikos linijomis tapybiškai piešia harmoningus peizažus, sentimentalius žmones, atskleidžia amžiną kaip pasaulis temą – motinos ir vaikų bendravimo grožį“, – sakė muziejaus direktorė, pakvietusi jurbarkiečius atidžiau pažvelgti į dailininko kūrinius.
Pasak A. Špiliovos, Prūsijos tema artima dailininkui. Krasnodare gyvenanti L. Šerstenojaus 92 metų motina kilusi iš Lietuvos, čia amžių amžius gyveno jo protėviai.
„Telefonų knygoje mes radome Levo senelio pavardę – Bičiulis. Dailininkas nuoširdžiai apgailestauja, kad negalėjo atvykti į parodos atidarymą, bet siunčia jums didžiausius linkėjimus, savo pagarbą ir prašymą nepalikti Lietuvos, neišsivaikščioti plačiajame pasaulyje, nes taip tauta praranda savo tapatybę“, – sakė su L. Šerstenojumi bendradarbiaujanti Sovetsko miesto istorijos muziejaus direktorė.
Lietuvos Respublikos konsulato Tilžėje (Sovetske) ministras patarėjas, laikinai einantis konsulo pareigas B. Makauskas prisipažino, kad nuoširdžiai palaiko Jurbarko kultūros centro iniciatyvą bendradarbiauti su Sovetsko miesto istorijos muziejumi.
„Kultūrinis bendradarbiavimas yra našesnis nei bet koks kitas – kai apsilpsta ekonomika, išsikvepia politikai, tada prabyla kultūra. Lietuva anapus Nemuno turi labai daug istorinio paveldo objektų. Jie saugomi, nes požiūris į anapus Nemuno esančią Lietuvos kultūrą yra pozityvus – už tai mes esame labai dėkingi Sovetsko miesto istorijos muziejui, neseniai atradusiam atviruką su 1902 m. rašytu Vydūno autografu. Tikimės, kad ir Jurbarko savivaldybė nuoširdžiai stengsis tą užmirštą kultūrą susigrąžinti“, – sakė B. Makauskas, tvirtinęs, kad iš rusų turėtume mokytis branginti savo tautos praeitį.
Pažvelgti į garsaus grafiko ir tapytojo kūrinius atėję jurbarkiečiai atidžiai ieškojo piešiniuose lietuviškų ženklų. O jų apstu – kiekviename paveiksle galima pamatyti Mažajai Lietuvai taip būdingų aštriabriaunių namų stogų, dengtų koplytstulpių, derlingų sodų, lengvų lyg pūkas angelų ir sparnus išskleidusių gandrų, rūpestingų motinų ir nenustygstančių vaikų siluetų. Iš jų supranti, kokia artima mums už Nemuno buvusi Prūsija ir kaip apmaudžiai laikas užpustė ją užmaršties dulkėmis. L. Šerstenojaus grafikos ciklas „Prūsiškoji elegija“ – gera proga ją pažinti ir pamilti. Jurbarko kultūros centre paroda veiks iki lapkričio 1 d.
Daiva BARTKIENĖ
