Vandenyje iš čiaupo – rūdžių ir šiukšlių bomba (12)

Skaidrus kaip ašara geriamasis vanduo – senų seniausia praeitis. Jau kelinti metai Jurbarke iš čiaupų neretai bėga dvokiantis rusvas skystis. Šią savaitę įsitikinome, kad į gyventojų namus ir butus su geriamuoju vandeniu netikėtai gali plūstelėti per daugelį metų trasose susikaupusios rūdys ir šiukšlės. Laboratorijos tyrimai patvirtino, kad geriamąjį vandenį gyventojams tiekianti bendrovė UAB „Jurbarko vandenys“ visiškai nekontroliuoja padėties.

Ankstyvą trečiadienio rytą atsuku čiaupą ir prileidžiu vandens į arbatinuką, įdedu į puodelį kavos ir užpilu verdančiu vandeniu. Kyšteliu puodą po čiaupu – į jį plūsteli tirštas rudas skystis. Tikiuosi, kad vanduo netrukus praskaidrės, tad stoviu prie purviną vandenį ryjančios virtuvės kriauklės ir laukiu.

Netikėtai kyla noras patikrinti, kokiu vandeniu užsiplikiau kavą. Pakeliu arbatinuką, pakratau ir įsipilu į stiklinę tokių pačių rudų srutų, kokios vis dar tebeteka iš vandens čiaupo. Neslėpsiu – ima pyktis, bet vis dar stoviu ir laukiu, kol geriamojo vandens tiekėjai malonės man patiekti ne smirdinčių srutų, o į vandenį panašaus skysčio.

Bet srutos tebeteka ir prasidėjus darbo dienai. Einu į kiemą palyginimui pasemti vandens iš šulinio. Grįžusi nerandu jokių permainų – iš krano tebesiveržia rudas tirštas skystis. Pilu jo į mineralinio vandens butelį ir skambinu UAB „Jurbarko vandenys“ vyriausiajam inžinieriui Jonui Tamuliui. Sužinau, kad jokios vandentiekio avarijos mieste nėra, tačiau atsakymo į klausimą, kur man kreiptis ir kas galėtų ištirti „geriamąjį“ vandenį, negaunu.

Vyriausiasis inžinierius man primena, kad vandens kokybė Jurbarke suprastėjo prieš keletą metų, kad to priežastis – manganas, atsiradęs dėl Mituvos užterštumo srutomis ir uždumblėjusio karjero, pasiguodžia, kad vandenį tiekianti bendrovė negali net svajoti apie būtinus filtrus, o savivaldybė neturi pinigų įgyvendinti 5 mln. Lt kainuojančio projekto. Dar nurodo, kad vienintelė viltis – būsima Europos Sąjungos parama.

Išgirstu atsiprašymą už nepatogumus. Kaip kompensacija pasiūloma išplauti namo vandentiekio sistemą.

Atsisakau: prieš aštuonerius metus renovuotame name nėra nė vieno metalinio vamzdžio, o plastikas – nerūdija. Noriu tik žinoti, kuo rytą užplikiau kavą. J. Tamulis paaiškina, kad Jurbarke nėra vandens tyrimo laboratorijos, o įmonė vandenį tirti veža į UAB „Tauragės vandenys“ atestuotą laboratoriją.

Laukti nėra laiko – griebiu butelį ir skubu į darbą. Prieš pietus redakcijon užėjęs pažįstamas verslininkas guodžiasi, kad Kauno gatvėje esančios parduotuvės darbuotojos ką tik skambino dėl iš čiaupo pasipylusių rūdžių.

Aiškinamės rudo geriamojo vandens priežastis. Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė informuoja, kad vandens kokybę kontroliuoja Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Veterinarai sukrunta vos išgirdę problemą – pažada netrukus paskambinti.

Po kelių minučių sužinau, kad vanduo susidrumstė dėl ugniagesių kaltės, nes priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai tikrina hidrantus. Atsukus jų čiaupus, iš sistemos staigiai plūsteli daug vandens, dėl to trasose sumažėja slėgis, pasikeičia vandens tekėjimo kryptis. Pradėjus vandeniui tekėti prieš srovę sukyla visas senose metalinėse trasose nusistovėjęs dumblas ir rūdys – toks purvinas vanduo ir plūstelėjo į mano namo vandentiekio sistemą.

Pasak J. Tamulio, tokių dalykų niekaip nepavyks išvengti, nes vandentiekio trasos visame mieste sujungtos žiedais.

Telefonu atsiliepusi UAB „Tauragės vandenys“ laboratorijos vedėja Viktorija Kunikauskienė nustemba išgirdusi prašymą ištirti Jurbarko vandentiekio vandenį. „Ką čia tirti – vanduo Jurbarke geras, daug geresnis nei kituose rajonuose“, – įsitikinusi pašnekovė, bet „vandentiekio dovaną“ sutinka priimti.

Pamačiusi mineralinio vandens butelyje srutų spalvos drumzliną skystį V. Kunikauskienė ne juokais sunerimsta ir pataria kuo greičiau reikalauti išplauti rūdimis ir purvu užneštą namo vandentiekio sistemą. Pasak laboratorijos vedėjos, to nepadarius dar ilgai gersiu drumzles ir purvą.

UAB „Jurbarko vandenys“ vyriausiasis inžinierius J. Tamulis pažada, kad avarinės tarnybos darbuotojai atvažiuos pasibaigus darbo valandoms ir mobiliu vandens tyrimo prietaisu ištirs rytą iš čiaupo tekėjusį vandenį. Noriu patikrinti, kiek nuo tikrovės nukrypsta UAB „Jurbarko vandenys“ savikontrolei naudojamo mobilaus aparato parodymai.

Grįžusi iš darbo ant stiklainio dugno randu sluoksnį susikristalizavusių rūdžių. Atvykus UAB „Jurbarko vandenys“ darbuotojams sumaišau vandenį. Po dviejų minučių gaunu atsakymą: 1,4 mg/l geležies junginių. Vandens tyrėjas informuoja, kad šių medžiagų leidžiama ne daugiau kaip 0,2 mg/l, taigi norma viršyta 7 kartus. Apsidžiaugiu, kad tik tiek.

Avarinės tarnybos darbuotojai nuima vandens skaitiklio plombą ir į kiemą paleidžia grynų gryniausias srutas. Rudas vanduo teka gal dešimt minučių, o gal ir ilgiau. Bet ir paskui nenuskaidrėja, vis dar teka drumzlinas. Kai nusibosta laukti, prašau vyrų dar kartą patikrinti vandens kokybę. Žiūriu į aparato ekranėlį ir netikiu savo akimis: 2,54 mg/l. Sumetu, kad nubėginto vandens kokybė dar pablogėjo, nes geležies junginių kiekis litre vandens normą viršija jau 12 kartų.

UAB „Jurbarko vandenys“ darbuotojas taip pat neslepia nuostabos, bet nutaria, kad teršalų galėjo likti kolboje – į tai ir sureagavo jautrus aparatas. Tikiu, kad įvyko klaida, ir ramiai verdu vakarienę.

Kitą dieną UAB „Jurbarko vandenys“ vyriausiasis inžinierius J. Tamulis patvirtina, kad toks geležies kiekis tiesiai iš trasos atitekėjusiame vandenyje tikrai gali būti.

Dar kartą nerimas užplūsta gavus UAB „Tauragės vandenys“ laboratorijos atsakymą. Jame nurodyta, kad ištirtame vandenyje geležies junginių buvo 9,6 mg/l. Tai reiškia, kad higienos normoje nustatyta riba viršyta 48 kartus.

Tai ką tuomet rodo įmonės darbuotojų vandenviečių kontrolei naudojamas aparatas? Juk, pasak tyrimą atlikusio darbuotojo, juo tiriamas kaimo vandenviečių vanduo.

UAB „Jurbarko vandenys“ vyriausiasis inžinierius J. Tamulis tvirtina, kad tai testinis prietaisas, o testavimas niekada nėra tikslus dalykas. Už vandens kokybę atsakingas specialistas siūlo neabejoti laboratorijos atsakymu.

Niekas neabejoja, nors laboratorijas vedėja ir įspėjo, kad kitą kartą vežtume vandenį tirti į Kauną, kur veikia nepriklausoma laboratorija.

Avarinės tarnybos nekvietę Kauno gatvėje veikiančios parduotuvės darbuotojai dar ir penktadienį piktinosi drumzlinu rudu vandeniu.

Žmonės moka už vandenį, kurio neįmanoma naudoti – nei maistui, nei buičiai.

UAB „Jurbarko šviesa“ už vandens tyrimą laboratorijai sumokėjo 90,40 Lt. Kažin, ar tokią prabangą – ištirti geriamojo vandens tiekėjų tiekiamą vandenį galėtų sau leisti gyventojai, juk mėginį nuvežti į Tauragę ar Kauną dar reikia ir laiko, o kelionė taip pat nemažai kainuoja.

Gegužės pradžioje Jurbarke susitikimą su gyventojais surengęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis taip pat sulaukė klausimų apie vandens kokybę mieste, tačiau net nesileido į diskusijas. „Už gyventojams tiekiamą geriamąjį vandenį atsakinga savivaldybė“, – tvirtino aplinkos ministras.

Bet ir rajono meras Ričardas Juška, ir savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas šiuo metu atostogauja. Po atostogų jiems reikėtų pateikti ne tik už vandens tyrimą gautą sąskaitą, bet ir ne vieną klausimą.

Daiva BARTKIENĖ