Spalį spaudoje ir televizijoje pasipylusi informacija apie Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus nustebino daugelį vairuotojų. Apie netikėtai atsiradusią galimybę netekti teisės vairuoti ar gerokai paploninti piniginę transporto priemonių savininkai sužinojo iš žiniasklaidos.
Pakeitimų taisyklėse daug, o informacijos – mažai. Bene dažniausiai vairuotojai baudą dabar užsidirba nesustoję sukant į dešinę, kai sankryžoje įrengta lentelė su žalia rodykle. Viena iš naujųjų KET pakeitimų iniciatorių, Susisiekimo ministerija, skelbia, kad būtent dėl įpročio ir nuolatinio skubėjimo sankryžose, kuriose įrengtos žalios rodyklės, pastebimas didesnis avaringumas. Dėl šios priežasties planuojama 2020 m. rodykles apskritai panaikinti.
„Eismo taisyklių pakeitimai įsigaliojo prieš porą savaičių, todėl konkrečių statistinių duomenų apie pažeidimus dar neturime. Pirmomis dienomis pastebėjome, kad retas vairuotojas prieš įvažiuodamas į sankryžą, kur ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, sustoja ir vėl pradeda važiuoti įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. Dabar jau negalime teigti, kad vairuotojai šio pakeitimo nepaiso ar jį ignoruoja“, – sakė Jurbarko r. policijos komisariato Kelių policijos grupės vyresnioji specialistė Giedrė Česnakienė.
Tačiau spalio 3 d. Seime patvirtinta ir daugiau KET pakeitimų, ne tik žalios rodyklės taisyklė, kurie turėtų mažinti avaringumą. Specialistai išskiria aštuonis esminius pakeitimus, kuriais dėmesio skirta automobilistams, dviratininkams, vadeliotojams ir pėstiesiems. Beje, pastarųjų netinkamas elgesys gatvėse ar keliuose dažnai būna tragiškų eismo įvykių priežastis.
Girti ir nematomi
Kad dviračiais, vežimais ir pėsčiomis keliaujantys jurbarkiečiai lengvai gali atsisveikinti su gyvybe, rodo statistika. Vadeliotojai ir dviratininkai per 9 šių metų mėnesius Jurbarko rajone padarė 100 pažeidimų. G. Česnakienė tikina, kad didžiausia bėda – neblaivūs dviratininkai, o vadeliotojai savo gyvybe rizikuoja, nes vežimai beveik visuomet būna be atšvaitų.
Tai ypač aktualu tamsiuoju metų laiku. Ruduo, žiema, ankstyvas pavasaris – laikotarpis, kai į eismo įvykius daugiausiai tamsoje patenka ir nukenčia sunkiai pastebimi pėstieji, dviračių vairuotojai ir jau minėti vadeliotojai. Todėl tikimasi, kad griežtesni reikalavimai šiems eismo dalyviams taip pat padidins saugumą keliuose.
Kultūra gerėja
„Pastebėjome, kad Jurbarke pagerėjo eismo dalyvių kultūra. Vairuotojai stoja prieš perėjas pamatę pėsčiuosius, šie už praleidimą maloniai linkteli galvą. Tačiau susitikimuose su žmonėmis visuomet akcentuojame, kad pėstysis gatvę pereidamas perėjoje turi įsitikinti, kad atvažiuojantys automobiliai jį praleidžia, kad spės sustoti“, – sakė G. Česnakienė.
Pėstieji per 9 šių metų mėnesius padarė 94 KET pažeidimus, o praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo 25.
Stebės gyvūnų savininkus
Naujieji KET pakeitimai aiškiau apibrėžia ir gyvūnų savininkų pareigas. Nors rajone pažeidimų dėl gyvūnų vežimo ar nesaugaus palikimo automobilyje neužfiksuota, G. Česnakienė primena, kad įsigaliojęs KET punktas ne tik reglamentuoja, kaip vežti augintinius automobiliu, bet ir nurodo, kad vairuotojas privalo pasirūpinti saugumu, kai gyvūnus palieka automobilyje.
„Vežti gyvūnus automobilyje rekomenduojama transportavimo dėžėje, vadinamajame bokse, arba naudojant specialų gyvūno saugos diržą. Vežant gyvūną transportavimo dėžėje, ją rekomenduojama taip pat pritvirtini, kadangi ji gali slidinėti po visą automobilį. Gyvūnų saugos diržai, kurie universalūs visiems automobiliams, būna su specialia jungtimi. Augintiniai prisegami prie petnešėlių, tačiau tikrai nereikia galvoti, kad neturi vietos nei pasisukti, nei apsisukti. Tokiu būdu nuo sužalojimų nelaimės atveju apsaugomas ne tik augintinis, bet ir automobilyje esantys žmonės“, – pasakojo pareigūnė.
Kad trūksta nuovokos apie elementarų saugumą, rodo pavyzdžiai, kai vairuotojai per miestą važiuoja augintinius laikydami ant kelių.
Šunų savininkai taip pat įpareigoti nepalikti savo augintinių automobiliuose, jei tai gali kenkti šunų sveikatai ir gyvybei. Augintiniai gali ypač nukentėti, kai apie pasekmes nemąstantys šeimininkai juos vasarą palieka transporto priemonės salone. Uždaroje erdvėje karštą vasaros dieną temperatūra vos per keletą minučių gali pakilti iki keliasdešimties laipsnių karščio. Tokios temperatūros pakanka, kad šuo nugaištų arba patirtų rimtų sveikatos sutrikimų.
„Nors taisyklės galbūt tapo griežtesnės, eismo dalyviai turi atsiminti, kad saugiais mūsų kelius paverčia ne draudimai, bet pagarba vieni kitiems“, – neabejoja G. Česnakienė.
Baudos didės
Sugriežtinus Kelių eismo taisykles griežtėja ir baudos. Draudžiamo šviesoforo signalo ar reguliuotojo gesto nepaisymas vairuotojui nemažai kainuos. Lygiai taip pat laukia didesnė bauda nesustojus prieš pėsčiųjų perėją. Seimo priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos už tokius pažeidimus numato baudą nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Nuspręsta panaikinti galimybę skirti areštą už itin didelį greičio viršijimą (daugiau kaip 50 km per valandą). Už šį nusižengimą vairuotojams gresia bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo 1 iki pusantrų metų, o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, – bauda nuo 434 iki 724 eurų.
Griežčiau bus baudžiama už važiavimą pernelyg nudilusiomis padangomis bei automobilių su vasarinėmis padangomis eksplotavimą žiemą. Už šį pažeidimą vairuotojai gali pelnyti baudą nuo 28 iki 43 eurų.
Už naudojimosi vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis tvarkos pažeidimą vairuotojams ir (ar) keleiviams grės bauda nuo 28 iki 57 eurų, pakartotinai nusižengus – nuo 57 iki 86 eurų, tačiau nebebus atimama teisė vairuoti transporto priemonę. Tokios pat baudos bus taikomos važiuojant neprisisegus saugos diržu ar motociklininkui be šalmo.
Lukas PILECKAS
