Baigėsi Bibliotekų metai – tokiais 2016-uosius buvo paskelbęs Lietuvos Respublikos Seimas. Kokių naujovių šie metai atnešė Jurbarko rajono savivaldybės bibliotekai, jos darbuotojams ir skaitytojams, klausėme bibliotekos direktorę Nijolę Masiulienę.
Nutarimą paskelbti 2016-uosius Bibliotekų metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė dar 2014 m. gruodį, o 2016-ųjų sausį patvirtino planą, kuriuo buvo siekiama padidinti bibliotekų įvaizdžio patrauklumą visuomenei ir socialiniams partneriams, išryškinti bibliotekų tinklo privalumus, populiarinti skaitymą ir formuoti teigiamą požiūrį į jį, didinti prieigos prie įvairių informacijos išteklių galimybes. Planui įgyvendinti skirta 450 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 300 tūkst. – naujoms knygoms ir kitiems leidiniams įsigyti.
Kuo ypatingi ar kitokie buvo Bibliotekų metai? Kas iš Seimo patvirtinto plano ir biudžeto teko Jurbarko viešajai bibliotekai?
Iš valdžios pusės iš esmės nieko nebuvo kitaip, išskyrus, kad daugiau dėmesio bibliotekų veiklos viešinimui. Materialiai – irgi nieko. Galbūt Vilnius pajuto, nes ten buvo daug konferencijų, ir tarptautinių, prikviesta daug svečių. Mes irgi konferencijose dalyvavom. Viskas dėl viešinimo – pernai labai daug kur skambėjo bibliotekos.
Ir Jurbarko biblioteka buvo viešumoje – vien per renginius, kurių labai gausu buvo ir Jurbarke, ir filialuose.
Viešinimui ne tik mes, bet ir kai kurie filialai susikūrė „Facebook“ svetainę, ir dabar greitai gali pamatyti, kas kur vyksta, ką veikia filialai. Tai padeda, ir ne dėl to, kad žmonių daugiau ateina, bet tie, kurie ateina, ateina žinodami, kur ir ko. Kvietinėti kiekvieno atskirai nebereikia.
Tie paskelbti Bibliotekų metai faktiškai nieko nedavė – tai mes, bibliotekininkės, jiems davėme. Atsidavėm, kiek galėjome.
Pakalbėkime apie įvaizdį, o tikriau – apie bibliotekų vaizdą. Jurbarko vešoji biblioteka jau ketvirtus metus gyvena naujame pastate. O kaip pasikeitė kaimų bibliotekos?
Labiausiai pasikeitė Vadžgirio filialas, kuriame dirba Erika Žievienė, ir labai aktyviai. Veliuonos biblioteka persikėlė į naujas patalpas ir pradėjo dirbti nauja bibliotekininkė Violeta Šoblinskaitė Aleksa – ryškiai pasikeitė bibliotekos įvaizdis. Beje, įvaizdį kuria ne tik patalpos, bet labiausiai žmogus, kuris bibliotekoje dirba.
Ir nė viena biblioteka nebuvo uždaryta?
Bibliotekų metais niekas nebuvo panaikinta. Uždarinėti įstaigas valdžia jau vengia, net ir mažas, kaip prieš metus uždarytoji Gricių biblioteka. Nors yra minčių apie bibliotekų jungimą steigiant daugiafunkcius centrus.
Turime 24 filialus. Bibliotekų tinklas yra patogus, nusistovėję santykiai su centrine biblioteka: mes aprūpiname, sutvarkome knygų apskaitą per automatizuotą sistemą, todėl filialams mažiau techninių darbų, jie atlieka savo vaidmenį bendruomenėje.
Baigiamąjame Bibliotekų metų renginyje kvietėte išbandyti elektronines skaitykles. Ar taip popopuliarinate skaitymą?
Turime 2 skaitykles ir 4 planšetes, bet jos – mažiausiai poveikio skaitymui darantis įrankis. Skaityklių paklausos nėra. Kas nori skaityti, čia skaito popierines knygas. Pas mus galima naudotis interneto skaitykla, kraštotyros fonde yra aklųjų bibliotekėlė – knygos Brailio raštu ir garsinės knygos, bibliotekininkei Jūratei Korsakaitei čia talkina jurbarkietis Valentinas Čyžas.
Yra viešas internetas su prieigomis prie duomenų bazių. Šiai skaityklai vadovauja Rasa Miliūnienė. Duodame nuotolines prieigas prie duomenų bazių – jos nurodytos mūsų interneto svetainėje. Bet mūsų gyventojams tai mažai reikalinga, tik vienetai tuo naudojasi. Bet internetu besinaudojančiųjų daug – elektroniniu paštu ir naršymu, žaidimais.
Eiliniam skaitytojui gali susidaryti įspūdis, o ir iš bibliotekininkių yra tekę girdėti, kad daugybė bibliotekose turimų knygų yra mažai arba visai niekieno neskaitomos, ir tik dalis – nuolat apyvartoje. Gal esate bandę suskaičiuoti, kuri dalis bibliotekos fondų yra nenaudojama?
Tokių tyrimų niekas nedaro – nėra nei laiko, nei metodikų. Kas dirba su fondais, mato, kiek kartų knyga buvo paimta. Bet tyrimus atlieka LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija), mokanti autoriams atlyginimą už jų knygų panaudą bibliotekose. Atrankiniu būdu jie tiria pagal bibliotekų informacijos sistemos LIBIS duomenis.
Taip, yra ir tokių leidinių, kurių niekas niekada nepaima. Bet tai nėra blogas kriterijus. Nors dabar bibliotekos įvaizdis kuriamas toks, kad ji nėra knygų saugykla, bet saugyklos funkcija visada buvo ir bus. Yra tokių leidinių, kurių skaitytojai nepaims, bet jie privalo išlikti ateities kartoms, kurie ne tik vartojimui, bet saugojimui. Saugykloje, atsarginiame fonde, turime daug ir grožinės lietuvių literatūros, sovietinio laikotarpio leidinių, kurių gal daugiau niekas nebeleis, pavyzdžiui, Baltušio romanų. Tik ideologiniai leidiniai visi seniai išimti.
Akcija „Knygų Kalėdos“ kasmet ragina dovanoti bibliotekoms knygas. Kokių dovanų norėtumėt gauti? Kokių knygų labiausiai trūksta?
Vienam trūksta vienų, kitam kitų. Labiausiai trūksta populiarios grožinės literatūros. Bet visiškai visko jau nebeimam iš žmonių, kurie nori išsivalyti savo bibliotekas. Imame populiarias, reikalingas, kurių neturime. Prašome ne senesnių kaip 5-6 metų, nes skaitytojai nori naujų knygų. „Knygų kalėdų“ dėžė šiemet labai pilna.
Jau minėjote, kad bibliotekose labai daug renginių. Bet daugiausia jie skirti vaikams ir vyresnio amžiaus skaitytojams. Paaugliai ir jaunimas lieka už bibliotekos durų?
Iš esmės taip ir yra. Dirbame su vaikais, nes mūsų tikslas išsiauginti skaitytoją, ir su suaugusiaisiais – jie mėgsta ir skaityti, ir renginius, tai jiems ir laisvalaikis, ir užimtumas. Paaugliai – ne tik mums sudėtinga grupė, skaityti jie nemėgsta. Juk žinot, ko jiems dabar reikia – daugumai ne knygų. Mes negalime išgydyti nuo šito, bet negalima sakyti, kad nedirbame. Interneto skaitykloje vyko programavimo pamokos – stengiamės nukreipti jaunimą ne tik į žaidimus. Bet pakviesti juos į susitikimą su rašytoju – tuščias reikalas. Tačiau jaunimas pas mus randa vietą, čia jų pilna – interneto skaityklose, ant sėdmaišių, poilsio kampeliuose. Į biblioteką jie ateina ir čia tiesiog būna. Pas mus daug kas randa vietą – ir kultūrininkai, ir sportininkai, ir Trečiojo amžiaus universitetas. Pas mus visada labai gyva.
Baigiamajame Bibliotekų metų renginyje skaitytojai pasakojo apie knygas, pakeitusias jų gyvenimą. Gal ir Jūs turite tokią knygą? Ką skaitote ir kiek?
Taip, skaitytojai pasidalijo savo mintimis. Apie knygas, kurios keičia gyvenimus, kalbėjo savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, jaunimo reikalų koordinatorė Rasida Kalinauskienė, savivaldybės tarybos nariai Stasys Makūnas ir Darius Virvilas, taip pat mūsų bibliotekos „Knygių“ klubo narė Nijolė Norkienė.
Buvau bandžiusi ir aš kalbėti, bet pritrūko laiko save susisteminti. Yra knygų, kurios man paliko įspūdį. Labiausiai iš vadybos srities, pavyzdžiui, amerikiečio Deilo Karnegio knygos. Grožinė literatūra – nuo vaikystės, bet dabar jau labai renkuosi, knyga mane turi stipriai užkabinti. O mano bibliotekos kortelė – pilna, nes imu knygas savo 89-erių metų mamai, ji skaito labai daug.
Gruodžio 20-ąją nuleista visus metus prie Jurbarko viešosios bibliotekos plevėsavusi Bibliotekų metų vėliava. O šiemet vėl planuojamos iškilmės – bus minimas bibliotekos 80-metis. „Jurbarke biblioteka įkurta 1937-aisiais. Tais metais Lietuvoje buvo priimtas Bibliotekų įstatymas, ir daug bibliotekų tada įkurta. Bibliotekos itorija yra surinkta ir šiemet bus papasakota. Šventę planuojam pavasarį, balandžio pabaigoje, Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose“, – sakė Jurbarko viešosios bibliotekos direktorė N. Masiulienė.
Danutė Karopčikienė
