Skirsnemunės teatras Šv. Baltramiejaus atlaidų dieną visus savo gerbėjus nudžiugino nauju spektakliu, ir ne bet kokiu! Mažo miestelio teatro mėgėjai ėmėsi prancūzų dramaturgo, garsiojo komedijos meistro Moljero kūrinio ir, vadovaujami režisierės Birutės Šneiderienės, puikiai susidorojo su savo pasirinkimu.
Moljero komedija „Tariamas ligonis“ parašyta XVII šimtmetyje ir atskleidžia ponų kvailumą ir gobšumą, o tarnaičių – apsukrumą ir gudrumą, bet ji įdomi ir netgi aktuali ir šiandien.
Pusšimčio puslapių veikalą režisierė patrumpino („ne mūsų pajėgoms viską suvaidinti“), bet Moljeras skirsnemuniškių spektaklyje tikrai liko – ir tema, ir intriga, kostiumai, butaforija ir muzikiniai intarpai.
„Moljero pjesei reikėjo daugiau aktorių, todėl mūsų teatras padidėjo. Pagrindiniam – pono Argono vaidmeniui pasikvietėme žinomą artistą Joną Tamošaitį – jis vaidina Jurbarko Konstantino Glinskio teatre, bet gyvena Skirsnemunėje. Jonas atsivedė savo žmoną Virginiją – mums kaip tik reikėjo puikios ponios, Virginija puikiai atliko daktaro žmonos vaidmenį. Prie mūsų šiame spektaklyje prisijungė Mindaugas Dilys – jis suvaidino Argono brolį Beraldą. Nauja artistė ir Albina Miliauskienė – žinoma Skirsnemunėje dainininkė, saviveiklininkė, kultūrininkė“, – pasakojo režisierė.
Kiti artistai – nebe naujokai, jie vaidino ir „Trijose mylimose“ – spektaklyje, su kuriuo pernai žiūrovams prisistatė vėl atgijęs Skirsnemunės teatras.
Moljero komedijoje „Tariamas ligonis“ Rasa Dilienė atliko ponios Belinos vaidmenį. Sonata Paulienė vaidino Argono dukterį Anželiką, o Edmundas Paulis – jos mylimąjį Kleantą. Tarnaitės Tuanetės personažą įkūnijo Raimonda Vaičaitytė. Ruslanas Baranauskas suvaidino daktarą Purgoną, o daktaro sūnų Tomą – Vytautas Norkus.
Muzikinius intarpus, be kurių Moljero laikų teatras – ne teatras, užpildė Skirsnemunės šokių grupė, vadovaujama Rūtos Plikusienės. Ne tik užpildė – šešios šokėjos labai išraiškingai atliko net du vaidmenis: pono kambarinių ir čigonių.
„Tariamas ligonis“ – pati tikriausia kostiuminė drama su gausybe butaforijos ir įmantriais sceniniais kostiumais. Į teatrinės atributikos gamybą buvo įtraukti ir Jurbarko kultūros centro dailininkas Zigmas Morlencas bei staliai Mindaugas Danupas ir Dainius Kairys.
Prieš premjerą savo darbo kabinete Jurbarke režisierė B. Šneiderienė dažydama spektaklio personažų batus džiaugėsi skirsnemuniškiais artistais: „Gražus yra tas žmonių noras vaidinti – ir vaidinti gerai. Jie ir mane paragina, kad mes turime padaryti dar geriau. Be galo džiugina tas suaugusių žmonių – meno mėgėjų noras ir atsakomybės prieš žiūrovus jausmas.“
Premjera įvyko pilnutėlėje žiūrovų salėje ir puikiai pavyko – visi šypsojosi, juokėsi, po vaidinimo gyrė artistus, dovanojo gėles. Labai gražiai artistus ir režisierę pasveikino Jurbarko kultūros centro direktorė Aida Bliundžiuvaitienė – visiems įteikė po gėlės žiedą, dovanojo gardų šakotį ir džiaugėsi Skirsnemunės kultūros atgimimu.
O režisierė B. Šneiderienė, paklausta praėjus gerai savaitei po premjeros, tikino dar tebesanti malonaus pakylėjimo būsenoje, kokią galima patirti tik po premjeros: „Dirbant nėra kada pasidžiaugti. Repeticijos – tik darbas. Ne tik man, ir aktoriams – jie kala žodžius tuščioje scenoje… O džiaugsmo momentas ateina po premjeros – tada pamatai to darbo rezultatą, ateina pasitenkinimas, esi laimingas. Tikiuosi, kad ir mano aktoriai jaučiasi taip pat.“
Ateinantį sekmadienį Jurbarko kultūros centre vyks mėgėjų teatrų apžiūra-šventė „Atspindžiai“. Skirsnemunės teatras apžiūroje dalyvaus su senuoju spektakliu „Trys mylimos“. „Tariamas ligonis“ kol kas pagulės, susigulės – ir, režisierė neabejoja, kad ši komedija dar suteiks ne vieną šventę ir vaidintojams, ir žiūrovams.
Danutė Karopčikienė
