Stovyklavietė „Medaus slėnis“ Lietuvos turistinių gastronominių projektų rinkimuose užėmė septintą vietą. Dėl pripažinimo geriausiu varžėsi 16 kulinarinių projektų iš įvairių šalies vietovių. Paraiškas pagal Europos Komisijos nustatytus kriterijus vertino turizmo ekspertų komisija.
Populiarina kulinarinį turizmą
Daugiau nei dešimt metų Europos Komisija vykdo projektą „Europos turizmo traukos vietovės“ („European Destinations of Excellence“, EDEN), kurio tikslas – atkreipti dėmesį į turistinių vietovių įvairovę, vertę, originalumą bei skatinti naujų turizmo krypčių plėtrą. Kasmet išrenkama po vieną įdomiausią šalies turizmo traukos vietovę, atitinkančią tų metų projekto temą bei kriterijus. Šių metų tema buvo – turizmas ir vietinė gastronomija.
Valstybinio turizmo departamento kartu su Europos Komisija organizuotuose rinkimuose triumfavo šakotis. Lietuvos virtuvės vizitine kortele pripažintas kepinys gruodžio mėnesį bus pristatytas Briuselyje kartu su geriausiais kitų Europos šalių kulinariniais projektais.
Rinkimus laimėjo Jaskonių kaime netoli Druskininkų įsikūręs restoranas-kepykla „Romnesa“. Bendrovė lankytojams rengia edukacinę programą „Parodomasis šakočio kepimas“, čia veikia vienintelis Rytų Europoje šakočių muziejus, kuriame eksponuojamas rekordinis 3,72 m aukščio šakotis.
Apdovanojimų ceremonijoje Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė teigė, kad kulinarinis turizmas yra sparčiai populiarėjanti turizmo niša, tad šių metų tema aktuali visam šalies turizmo sektoriui. EDEN projektas tapo puikia galimybe garsinti savo krašto kulinarines ypatybes tiek vietiniams Lietuvos turistams, tiek svečiams iš užsienio.
Paraišką parengė TVIC
Paraiškas konkursui „Europos turizmo traukos vietovės“ galėjo teikti netradicinės vietovės, veikiančios arba teikiančios gastronominio turizmo paslaugas mažiausiai 2 metus ir siūlančios autentišką turistinę gastronominę patirtį, naudojančios vietos žaliavas.
„Medaus slėnio“ savininkas Ovidijus Jasinskas pasiūlymą dalyvauti konkurse gavo iš Turizmo departamento. Buvo vasara – bitininkui pats darbymetis, tad nesusidomėjęs. Bet kai dalyvauti primygtinai ėmė siūlyti ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC), nusileido. Juo labiau kad centro darbuotojai patys parengė paraišką.
„Per visą Lietuvą buvo pateikta 280 paraiškų. Komisija atrinko geriausias, liko žymiai mažiau, ir visus objektus aplankė. Konkuruoti man teko ne su kitų gaminamu medumi, bet su šakočiais, žuvimis, vynu ir kitais produktais. O pripažinimas – septinta vieta – ne tik mano verslui, bet ir visam Jurbarko kraštui naudinga“, – sakė O. Jasinskas rodydamas konkurso rengėjų išleistą Lietuvos gastronominį žemėlapį, kuriame ryškiai pažymėtas ir Jurbarkas, ir kelias į „Medaus slėnį“.
Stovyklavietė „Medaus slėnis“ įsikūrusi Šilinės kaime, Panemunių regioniniame parke, šalia yra Panemunės pilis ir Panemunės dviračių trasa. Kelią į stovyklavietę gražiame Nemuno slėnyje randa ne tik nakvynės ieškantieji. Dažnai čia suka norintys paragauti natūralaus medaus ir kitų bičių produktų. O. Jasinskio bityno medui, iš jo gaminamam midui ir kepamam meduoliui jau prieš šešetą metų suteiktas Kulinarinio paveldo fondo sertifikatas. Bitininkas pats rengia lankytojams edukacinius medaus ragavimo užsiėmimus.
Daugelis nustemba „Medaus slėnyje“ paragavę daugybę skirtingų ir neįtikėtinų rūšių medaus.
Kitoks požiūris – kitoks ir medus
Kasmet daugiau nei dešimt skirtingų rūšių medaus surenkantis bitininkas O. Jasinskas sako, kad šiemet medus buvo išskirtinis: „Šiemet buvo labai mažai lietaus. Kai augalams trūksta drėgmės, jie išskiria mažai, bet labai koncentruoto nektaro, todėl medus būna labai aiškus, išskirtinis.“ Būtent šis ypatingas sausros medus, pasak O. Jasinsko, ir buvo apdovanotas gastronominio turizmo konkurse.
Be to, šiemet bitininkui pavyko surinkti itin reto – usnių medaus. „Usnys šiemet žydėjo, kai jau beveik nebebuvo žydinčių augalų, todėl pavyko surinkti jų medaus. Taip būna retai, o ir usnių medaus iš avilio būna daugiausia tik apie 10 kilogramų, kai, pavyzdžiui, rapsų medaus iš avilio galima išimti iki 100 kilogramų“, – pasakojo O. Jasinskas.
Rapsų medus neblogai – jo daug prirenkama, nes rapsų pasėliai dideli, be to, rapsų medus nealergizuoja, kaip neretai būna su kitų rūšių medumi, todėl jis tinka net alergiškiems žmonėms. Pasak bitininko, net ir rapsų medus yra dukart saldžiau ir gal net penkis kartus geriau už cukrų. Tačiau su rapsų medumi išskirtinis nebūsi, todėl savo bityne O. Jasinskas renka klevų, aviečių, grikių, dobilų, miško, barkūnų, pievų ir kitokį medų. Šiemet, pavyzdžiui, be to ypatingojo usnių, buvo surinkęs šermukšnių, gudobelių medaus.
Net visiems labai įprastas liepų ar pavasarinis medus „Medaus slėnyje“ gali būti kitoks negu, sakykim, turguje. Liepų medus iš tiesų toks yra tik tuomet, jei ne mažiau kaip 60 proc. sudarytas iš liepų nektaro, tai nustatoma tiriant medų mikroskopu. Tik toks, pasak bitininko, medus yra grynas. Tas pats taikoma visų rūšių medui.
„Mano požiūris į medų kitoks – man svarbu ne gausa, o kokybė ir įvairovė“, – sako savo bitininkavimą su turizmu susiejęs skirsnemuniškis. – Mano medus – turistams, o mano tikslas, kad nusipirkę mažą indelį jie vėl sugrįžtų arba išreklamuotų kitiems ir visi kartu atvažiuotų.“
Panašiai ir yra – šiemetinio medaus jau ne kas belikę, nes žmonės, kuriems reikia ne tiesiog medaus, o ypač gero, kokybiško, kuris būtų ir vaistas, perka jį „Medaus slėnyje“, nors kokybiškas medus, žinoma, ir kainuoja brangiau.
Bet ir pagaminti tokį medų kainuoja daugiau.
Bitininkas – bičių bendradarbis
Seniau lietuviai sakydavo: bitės neša medų. Ir dabar jos tebeneša, nors nemažai priklauso ir nuo bitininko.
Projekto „Europos turizmo traukos vietovės“ O. Jasinskui įteiktame sertifikate – meniškoje keraminėje lentelėje – įrašyta: „Jurbarko krašte gaminamas ir degustuojamas natūralus medus“. Bitininko neglumina žodis „gamina“. Galima sakyti, kad medus tikrai yra gaminamas bendradarbiaujant bitėms ir bitininkui.
„Kur nuveši ir pastatysi avilius, tokį medų bitės ir rinks“, – sako O. Jasinskas ir neslepia, kad ir šito dar neužtenka. Jau trisdešimt metų bitininkaujantis vyras žino, kur, kaip ir kokio medaus gauti, bet ne visada ir jam viskas pavyksta taip, kaip norėtų. Pavyzdžiui, surinkti viržių medaus.
„Viržių medus skanus, kvapnus ir vertingas. Jis renkamas Anglijoje, Škotijoje, kur auga daug viržių, tik tokio ir esu ragavęs, o pačiam surinkti nepavyko. Sudėtinga todėl, kad pas mus viržiai žydi vėlai, kai bites jau reikia ruošti žiemai“, – pasakoja bitininkas.
Dabar bitės jau žiemoja, bet, pasak bitininko, jos niekada nemiega. Aviliuose juda, valgo joms paliktą medų arba cukrų, o šiltą ir saulėtą žiemos dieną išskrenda iš avilio dėl labai proziškos priežasties – išsituštinti.
Bitininkas Ovidijus irgi nemiega: jis tvarko korių rėmelius, vašką – laukia pavasario. O lankytojų „Medaus slėnyje“ laukia ir žiemą, juolab kad šaltuoju metų laiku itin verta pasmaguriauti medumi, kad būtum sveikas ir speigas nebaugintų.
Danutė Karopčikienė
