Pirmadienį, o kai kuriuose Jurbarko daugiabučiuose ir kiek anksčiau, radiatoriai pūstelėjo ne tik malonią šilumą, bet ir visad gyventojams nerimą keliantį klausimą – kiek už ją reikės mokėti? Juo labiau kad dar prieš gerą mėnesį AB „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklų likimas buvo neaiškus ne tik eiliniams piliečiams, bet ir rajono vadovams.
Politikus nuramino pažadas
Liepos 30 d. į rajono tarybos posėdį pakviestas AB „Kauno energija“ generalinis direktorius dr. Rimantas Bakas nesulaukė didelio rajono politikų pasitikėjimo, nes jų klausimai turėjo tikslų taikinį – išsiaiškinti Jurbarko šilumos tinklų perspektyvą. Nerimą sukėlė ne tik Kauno miesto savivaldybės ir AB „Kauno energija“ vadovų vizitas Jurbarko šilumos tinkluose, bet ir po jo „Lietuvos ryte“ pasirodęs interviu su Kauno miesto savivaldybės meru Visvaldu Matijošaičiu, kuriame jis teigė, kad jurbarkiečiai šildosi Kauno gyventojų sąskaita. Kauno savivaldybė – pagrindinis AB „Kauno energija“ akcininkas, todėl išsakytos mintys Jurbarko rajono vadovus privertė ne tik sunerimti, bet paskatino išsiaiškinti tiesą, kad Jurbarkas tikrai netaptų kauniečių įkaitu.
Rajono tarybos posėdyje buvo paleista daug strėlių bendrovės adresu, išsiaiškinta, kodėl Jurbarkas negalėjo anksčiau dujų keisti biokuru. Svarbiausia – tarybos nariai išgirdo AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus R. Bako pažadą, kad Jurbarko šilumos tinklus pasieks planuotos investicijos ir biokuro katilinė bus statoma, tik reikia sulaukti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo. Generalinis direktorius patvirtino, kad bendrovės valdyba ir stebėtojų taryba nesvarsto galimybės atskirti filialą ar taikyti Jurbarkui atskirą tarifą.
Sprendimas palankus
AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R. Bakas Jurbarko rajono tarybą tikino, kad norėdama investuoti Jurbarke bendrovė turi sulaukti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pritarimo. Rugsėjo 29 d. VKEKK pritarė bendrovės planams už daugiau nei 2,1 mln. eurų įrengti biokuro katilą Jurbarko šilumos tinklų katilinėje.
AB „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka informavo, kad už šias lėšas bendrovė Jurbarko katilinėje ketina statyti 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Pirminiais skaičiavimais, šilumos kaina vartotojams vidutiniškai turėtų sumažėti 0,058 ct/kWh. Planuojama, kad per metus šioje katilinėje bus pagaminama apie 34000 MWh šilumos energijos.
Tačiau Ū. Staselka neslėpė, kad biokuro katilas greičiausiai bus pradėtas statyti tik kitais metais, nors kai kurie darbai jau yra padaryti: parengtas techninis projektas, nustatyta sanitarinės apsaugos zona. VKEKK pritarus projektui, šiemet turėtų būti pradėtos įrangos ir darbų pirkimo procedūros. Be to, bendrovė dairosi ir į europinę paramą, todėl bus įvertintos visos galimybės biokuro katilinei panaudoti ne vien savas, bet ir europines lėšas.
Lieka vienoda kaina
Jurbarko šilumos tinklai – AB „Kauno energija“ dalis, todėl šilumos kaina lieka ta pati, kokią bendrovė nustatė visiems vartotojams, neskirstant, kur jie gyvena – Kaune ar Jurbarke. Spalio 5 d. ELTOS paskelbtais duomenimis, patalpų šildymas, kai tam naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, spalį kainuos 4,58 ct/kWh (be PVM). Ši kaina 22,77 proc. mažesnė nei praėjusių metų spalį ir net 38,19 proc. mažesnė nei 2013 m. spalio mėnesį.
Gerokai mažesnę kainą lėmė AB „Kauno energija“ nuveikti darbai. Vien per dvejus pastaruosius metus bendrovė Kauno integruotame tinkle įdiegė ir pradėjo eksploatuoti net šešis naujus biokuro katilus. Kartu su nepriklausomų šilumos gamintojų gamybos šaltiniais praėjusį šildymo sezoną iš biokuro Kaune buvo pagaminta apie 46 proc. viso mieste integruotame tinkle suvartoto šilumos kiekio. Nešildymo sezonu visa suvartota centralizuotai tiekiama šiluma buvo pagaminta iš biokuro.
Šilumos energijos kaina mažėja, nors pastarąjį mėnesį 0,9 proc. padidėjo kuro ir 2,9 proc. iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kaina. Prasidėjus šildymo sezonui bendrovė ketina spalį dujinių katilų dar nejungti, nes gamtinės dujos gerokai brangesnės už biokurą ir žymiai padidintų šilumos kainą vartotojams. Tačiau AB „Kauno energija“ filialas Jurbarko šilumos tinklai tokios galimybės kol kas neturi – dūmai iš kamino rūksta deginant dujas ir gerokai didinant tiekiamos šilumos energijos savikainą. Jei planai bus vykdomi, o pažadai ištesėti, ateinančiais metais dujas turėtų pakeisti biokuras.
Jolita Pileckienė
