Jurbarke su verslais būna ir taip: įsikuria, pasireklamuoja, o netrukus, žiūrėk, – nė ženklo, kad čia ko nors būta. Bet šį kartą – susitikimas su dviem jaunomis moterimis, kurios per visą pokalbį nė karto neištarė frazės, kad mažame mieste sudėtinga daryti verslą.
Mokėsi sostinėje, verslauja gimtinėje
„Viskas priklauso nuo to, kokią sritį pasirenki, ką žadi įgyvendinti. Masažo salonai nėra labai užimta sritis, – sakė Silvija Gubliauskaitė, atidariusi Jurbarke masažo kliniką. – Be masažo, žinoma, galima išgyventi, – tęsia jaunoji verslininkė, – bet aš orientuojuosi į gydomąjį masažą, kuris yra žmogaus pagalba sau.“
Silvijos masažo klinika P. Cvirkos gatvėje, Jurbarke, atidaryta beveik prieš metus. Klinikoje atliekamas nugaros, pačių juostos, pėdų ir kojų, veido ir galvos bei viso kūno masažas, taip pat anticeliulitinis vakuuminis bei limfodrenažinis masažai. Į kliniką žmonės dažniausiai ateina ne atsipalaiduoti, bet norėdami išspręsti sveikatos problemas, atsikratyti skausmo, ir Silvija jiems padeda, nes tam yra pasirengusi.
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete S. Gubliauskaitė įgijo masažuotojos specialybę. Išmoko ne tik masažuoti, bet ir gavo daug žinių apie žmogaus organizmą ir patologijas, apie mediciną ir farmakologiją. Neturint tokių žinių, nepažįstant žmogaus organizmo, pasak Silvijos, masažas gali ne padėti, bet ir pakenkti.
Jurbarkas – ne pirmoji S. Gubliauskaitės darbovietė. Silvija dirbo Vilniuje, gydomojo masažo centre. „Paskui nusprendžiau, kad reikia dirbti sau. Esu jurbarkietė ir nesigailiu čia grįžusi. Sostinėje didesnė konkurencija ir savo verslą pradėti sunkiau. Nors nesvarbu, kokio dydžio miestas, svarbu būti geru specialistu“, – įsitikinusi masažuotoja. Silvija yra Lietuvos masažuotojų asociacijos narė, dalyvauja jos rengiamuose mokymuose, seminaruose, nes tai, ko išmoko kolegijoje – tik pagrindas, kurį nuolat reikia tobulinti. Kursai dažniausiai būna savaitgaliais, todėl sekmadienį Silvijos masažo klinika nedirba. Kitas dienas specialistė paslaugas teikia klientų pasirinktu laiku – tai vienas iš privataus verslo privalumų ir patogumų žmogui.
Su darbo biržos parama
Savo verslui Jurbarke pradėti S. Gubliauskaitė gavo paramą iš darbo biržos savarankiško užimtumo rėmimo programos. „Apie tą programą sužinojau dar Vilniuje iš bendradarbių, paskui darbo biržos Jurbarko skyriuje gavau visą informaciją. Darbo biržos specialistai man sakė: imk ir daryk. Padėjo ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai. Na, ir padariau“, – pasakojo Silvija.
Klinikai išsinuomotoje patalpoje prieš tai veikusi kirpykla paliko tvarkingas sienas, lubas, grindis – to keisti nereikėjo. Visa kita susikūrė pati verslininkė. „Už darbo biržos paramą pirkau įrangą – du aparatus ir masažinį stalą. Jie kainuoja nepigiai, vienas atsiųstas iš Prancūzijos. Jau turėjau patirties, buvau tokiais dirbusi, o Jurbarke, pavyzdžiui, tokio anticeliulitinio aparato dar neteko girdėti kad kas turi – tai mano klinikos išskirtinumas“, – pasakoja masažuotoja.
Pirmųjų klientų Silvija ieškojo įvairiais būdais – dėjo skrajutes į pašto dėžutes, vaikščiojo po įstaigas ir palikdavo ten reklamą, o gana greitai geriausia reklama tapo „iš lūpų į lūpas“– kas išbandė, rekomendavo kitam, kas nupirko dovanų kuponą, nes klinika buvo atidaryta gruodžio 15-ąją, prieš Kalėdas.
Jei ne darbo biržos parama, jaunam žmogui sukurti savo versliuką, pasak Silvijos, būtų sudėtinga, nebent turėtum lįsti į skolas. „Tos paramos nereikės grąžinti, bet esu įsipareigojusi išlaikyti šį verslą 3 metus. Jei bankrutuosiu, reikės grąžinti. Bet jau praėjo metai ir nė minties tokios neturi. Galvoju apie naujų aparatų įsigijimą – dabar jau už savo pinigus, nes negali stovėti vietoje“, – sakė jauna verslininkė.
Kai pradėjo rūpintis savo masažo klinikos steigimu, Silvijai buvo tik 22-eji. Jos nebaugino sunkumai ar rizika. Silvija mąstė taip: jei nepabandysiu, paskui gailėsiuos. Gali ir nepasisekti, bet bent būsiu pabandžiusi.
Silvija neslepia, kad pirmus mėnesius darbai užgriuvo, juk ji – viskas viename: ir vadybininkė, ir buhalterė, ir masažuotoja. Bet juk dirbdamas, pasak Silvijos, viską perpranti, o kai reikia patarimo ar pagalbos – ieškai ir gauni.
Pats svarbiausias dalykas, kai pati sau esi ir viršininkė, ir darbuotoja, pasak Silvijos, yra atsakomybė – sąžinė užgrauš, jei ko nepadarysi ar padarysi blogai. Ir niekam negalėsi suversti kaltės.
Silvijai tinka jos pasirinkta specialybė ir patinka tas darbas. Silvija ir pati mėgsta masažą, deja, pati sau jo neatliksi, užtat jai gerai žinoma, kodėl žmonės ieško profesionalių masažuotojų.
Prieš sukant į Silvijos masažo kliniką, verta užsukti į jos facebook paskyrą. Joje – visa informacija apie paslaugas, laisvas vietas, registravimą. Beje, facebooke masažuotoja Silvija kas mėnesį skelbia konkursėlį laimėti kurią nors savo klinikos procedūrą – gal laimingasis būsite jūs?
Klientų nestokoja
Grožio specialistė Rasa Rakštelienė pirmiausia pažeria komplimentą Jurbarkui – koks tai gražus miestas. Pasak kosmetologės-terapeutės specialybę įgijusios moters, gal užsienyje ir lengviau pradėti savo verslą, tačiau gražūs žmonės nori būti visur, o kai dirbi iš širdies, visada turėsi darbo.
Prieš penkerius metus Rasa ėmėsi verslo Jurbarke – ji teikia kosmetologės-terapeutės paslaugas grožio salone. „Mano misija ir vizija yra kurti ir skleisti grožį, dovanoti jį – iš visos širdies. Klientų šiame gražiame mieste nestokoja“, – sakė moteris.
Darbo vietą R. Rakštelienė susikūrė pati su šeimos palaikymu ir pagalba. Paklausta apie kokius nors sunkumus ar problemas veiklos pradžioje, grožio specialistė sako: „Nesusidūriau su jokiais sunkumais ir dabar viskas nuostabu!“
R. Rakštelienės kosmetologijos kabinetas – ne vienintelis toks Jurbarke ir ji ne viena teikia panašias paslaugas. Bet konkurencija, pasak pašnekovės, – labai sveika. „Pirmus klientus susiradau pati, net negaliu pasakyti kaip – kažkaip viskas vyko savaime. O geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas. Išmonės bendrauti nestokoju, klientai pamato mane, įvertina mano darbą ir vėl ateina. Pradžioje nebuvo tūkstantis ir vienas žmogus – ne, bet po truputį išsirutuliojo, užsitarnavau žmonių pasitikėjimą“, – pasakoja kosmetologė.
Į Rasos kabinetą klientai ateina veido procedūrų, depiliacijų, masažo, makiažo – paslaugų spektras platus ir įvairus. Rasa mielai pakonsultuoja kiekvieną atėjusįjį ir leidžia jam pasirinkti. „Pirmiausia – konsultacija, nes žmogus stokoja informacijos. Mes esame reklamos aukos – perkame tai, ką matome. Tai puiku, marketingas veikia. Bet jei klientas paklausia manęs, kaip specialistės, visada jam patariu“, – sako kosmetologės-terapeutės specialybę Kauno kolegijoje įgijusi Rasa.
„Pas mane ateina žmonės pasigražinti. Bet grožio specialistas ne visagalis. Aš esu kalcis, kuris geriamas, kad nelūžtų kaulai, o kai lūžta kaulai – tai jūsų raukšlės – jūs einate pas chirurgą. Negaliu panaikinti raukšlių, galiu jas tik užmaskuoti, ir nemeluoju žmogui. Nuo senatvės nė vienas nepabėgsime, taigi ir nuo raukšlių. Nieks nenori pasenti, o su specialisto pagalba galima senatvę pastumti“, – taip Rasa aiškina grožio specialisto misiją.
Facebook profilyje „Grožio Namai“ Rasa sugalvojo projektą „Pelenė“. Moteris sako, kad taip vadinosi jos vaikystės filmukas ir jai graži ta idėja, kad Pelenė gali virsti gražuole. Kas mėnesį išrinktai projekto dalyvei Rasa dovanoja grožio procedūrų, sukuria jos stilių ir surengia fotosesiją. Daugiausia dalyvauja jaunos moterys, bet būta ir vyresnių.
Ar projekto dalyvės tampa Rasos klientėmis? „Nežinau. Dalyvavimas projekte nieko neįpareigoja. Jos tiesiog sužino, kad aš esu ir kad jos gali būti gražios“, – sako grožio specialistė.
R. Rakštelienės kabinete ant sienos – daugybė tobulinimosi pažymėjimų, o klientų registravimo knygelėje – pilna įrašų. Grožio industrija nuolat kinta – tobulumui ribų nėra, grožiui – taip pat.
Danutė Karopčikienė
