Vasario 11 d. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyrius rajono vadovus, politikus bei verslo atstovus supažindino su praėjusių metų veikla bei kartu aptarė situacijos darbo rinkoje problemas. Didžiausias dėmesys buvo skirtas verslo įmonėms, kurios įgyvendino Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus ir priėmė naujų darbuotojų, nes rajone nemažėjant nedarbo lygiui kiekviena nauja darbo vieta ypač svarbi.
Bedarbių skaičius mažėjo
Tauragės teritorinėje darbo biržoje 2015 m. vasario 1 d. buvo registruoti 8093 bedarbiai, tai yra 12,7 proc. darbingo amžiaus apskrities gyventojų, 2,1 proc. punkto mažiau nei prieš metus. Lietuvoje vasario 1 d. nedarbas siekė 9,6 proc., o Jurbarko rajone – 16,2 proc.
„Pagal nedarbo lygį, blogąja prasme, pirmaujame, – sakė darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė. – Tačiau bedarbių skaičius Jurbarko rajone, kaip ir visoje šalyje, turi tendenciją mažėti.“
2014 m. Jurbarko skyriuje buvo registruoti 2808 bedarbiai, tai 636, arba 19 proc., mažiau nei 2013 metais. Dar anksčiau, 2012-aisiais, bedarbių buvo 4012. Didžiausias bedarbių skaičiaus augimas tuomet, pasak R. Kliukienės, fiksuotas sausio mėnesį, kai užsiregistravus darbo biržoje iškart buvo skiriamos socialinės išmokos. Beje, ir vėliau šiame susitikime dar buvo kalbėta apie tai, kad ir dabartinė socialinių išmokų politika nepadeda mažinti šalyje nedarbo.
Seniūnijose bedarbių skaičius ir nedarbo lygis labai skirtingi. Jurbarke vasario 1 d. buvo 1190 bedarbių (nedarbo lygis 17,2 proc.), o priemiestinėje Jurbarkų seniūnijoje – 253 bedarbiai (13,4 proc.). Iš kaimiškųjų seniūnijų didžiausias nedarbas buvo Skirsnemunės – 18,3 proc. (221 bedarbis) , Smalininkų – 18,1 (142) ir Viešvilės – 17,7 (106) seniūnijose.
„Užimtumo suteikimas yra svarbiausias mūsų darbas“, – sakė darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja. 2014-aisiais užimtumas suteiktas 3798 darbo ieškojusiems asmenims: 1849 įdarbinti, veiklą su verslo liudijimais iki 6 mėnesių vykdė 964 asmenys, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nukreipti 985 bedarbiai.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti per metus panaudota 3,2 mln. litų. Didžiausia suma – 1,1 mln. Lt skirta įdarbinimui subsidijuojant, parama pasinaudojo 269 asmenys. Parama darbo vietoms steigti sudarė 0,8 mln. litų.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse kiekvieną mėnesį dalyvavo vidutiniškai 246 asmenys, nedarbą rajone šios priemonės padėjo sumažinti 1,5 procento. Net ir viešieji darbai, kurie laikomi neefektyviausiu programos lėšų panaudojimo būdu, kaip teigė R. Kliukienė, duoda naudos. Nors į viešųjų darbų programą dažniausiai nukreipiami bedarbiai, kurių nenori įdarbinti kiti darbdaviai, – ilgalaikiai bedarbiai ir nekvalifikuotas jaunimas, ir nemažai jų nutraukia dalyvavimą programoje, statistika rodo, kad apie 21 proc. atlikusiųjų viešuosius darbus vėliau įsidarbina. Viešiesiems darbams pernai panaudota 0,7 mln. litų, dirbo 437 asmenys.
Ilgalaikiams bedarbiams priskiriami asmenys, kurie nedirba ilgiau nei 12 mėnesių, tokių Jurbarko skyriuje vasario 1 d. buvo registruota 1124. Jiems, taip pat vyresniems nei 50 metų bedarbiams ir jaunimui iki 29 m. šiemet bus skirti specialūs darbo biržos projektai.
Daugiausia galimybių įsidarbinti pernai turėjo kvalifikuoti darbininkai – jiems buvo pateikta 54 proc. visų darbo biržoje registruotų darbo pasiūlymų. Bedarbių struktūros analizė rodo, kad dažniausiai darbo ieško profesinį išsilavinimą turintys asmenys – jie sudarė 42 proc. visų registruotų bedarbių. Beveik tiek pat – 41 proc. – neturinčių profesinės kvalifikacijos, o darbo pasiūlymų nekvalifikuotiems darbininkams buvo tik 27 proc.
Daugiausia rūpesčių dėl nenorinčių dirbti
Kaip vieną darbo biržos veiklos uždavinį 2015-aisiais Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė įvardijo jaunimo nedarbo mažinimą – metų pabaigoje jaunimo nedarbas turėtų būti ne didesnis negu 9,2 proc. To siekti padės jau visus metus pagal ES Tarybos rekomendacijas įgyvendinta Jaunimo garantijų iniciatyva (JUI).
Jurbarko skyriaus vedėjos pavaduotojas Egidijus Kulikauskas informavo, kad per metus jaunimo iki 29 m. nedarbas rajone sumažėjo 2,2 proc. punkto. Šių metų sausio 1 d. biržoje buvo registruota 520 jaunų bedarbių, jaunimo nedarbo lygis rajone siekė 10 proc.
Darbingo amžiaus gyventojų nuo 16 iki 29 metų Jurbarko rajone gyvena 5212 (2014 m. liepos 1 d. duomenys). Per 2014 metus biržoje registravosi 1050 jaunimo kategorijai priskiriamų bedarbių, tai sudaro apie 37 proc. visų rajono bedarbių.
„Daugiau nei pusė jaunų bedarbių – vaikinai, beveik 45 proc. – merginos. 15 proc. su aukštuoju išsimokslinimu, beveik 39 proc. su profesiniu. 54 proc. turi paklausias profesijas ir yra aktyvūs darbo paieškoje, todėl tikėtina, kad jų integracija į darbo rinką nebus sudėtinga. Tačiau per metus biržoje registruojasi apie 70 nekvalifikuotų jaunų bedarbių ir svarbiausias tikslas yra sugrąžinti juos į mokyklas. Apie 15 proc. – nemotyvuoti“, – jauno bedarbio portretą piešė ir problemas kėlė E. Kulikauskas.
Pirmaisiais Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo metais užimtumas suteiktas 584 bedarbiams – 375 įdarbinti, 209 nukreipti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Populiariausia priemonė – įdarbinimas subsidijuojant – 87, mokytis profesijos nusiųsti 37, atlikti viešųjų darbų – 33.
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus praėjusiais metais įgyvendinę verslininkai jauniems bedarbiams skyrė daugiau nei pusę sukurtų naujų darbo vietų.
Pelnė verslo pasitikėjimą
Nuo 2001 m. Jurbarke sėkmingai įgyvendinami Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektai, pasak vyr. specialistės Virginijos Štulienės, įgijo verslininkų pasitikėjimą ir praėjusiais metais buvo gauta net 13 paraiškų, iš kurių 9 skirtas finansavimas.
Įgyvendinus VUI projektus sukurta 21 nauja darbo vieta. Užimtumo fondas tam skyrė 670,9 tūkst. litų. Dar apie 395 tūkst. litų savo lėšų pridėjo įmonės – įrengimams ir darbo priemonėms įsigyti. Įmonių lėšos sudarė 37,1 proc. visų projektams įgyvendinti skirtų išlaidų. Į naujas darbo vietas įdarbinta 11 jaunų iki 29 metų, 5 vyresni nei 50 metų ir 3 ilgalaikiai bedarbiai, registruoti darbo biržos Jurbarko skyriuje.
Daugiausia – 6 darbo vietas įsteigė UAB „Eglėšakis“. Antrą VUI projektą įgyvendinusi Viešvilėje veikianti įmonė „Viešvė“ sukūrė 2 darbo vietas.
Antrą projektą įgyvendino ir tris darbo vietas sukūrė Eržvilko seniūnijoje veikianti įmonė „Spaisvilė“, o toje pat seniūnijoje veikianti „Autorovika“ – vieną darbo vietą. Kartu su įmonių vadovais į susitikimą atvykęs seniūnas Gintaras Kasputis džiaugėsi, kad mažindami nedarbą verslininkai gerina seniūnijos gyvenimą. Nedarbo lygis Eržvilke vasario 1 d. siekė 10,7 proc.
Po 2 darbo vietas įsteigė Jurbarko įmonės „Scanprekyba“, „AG“ autocentras bei Rolando Alksnio UAB. Vieną darbo vietą įsteigė „Jurbarko duona“ – ne pirmą projektą įgyvendinanti įmonė šįkart net 53 proc. jo vertės padengė savo lėšomis.
UAB „Ogiseta“ pirmąjį VUI projektą įgyvendino dar 2004-aisiais, o pernai – jau ketvirtąjį. Drabužių siuvimo įmonė pagal projektus Jurbarke jau yra įsteigusi 42 darbo vietas, o iš viso įmonėje dirba per 60 darbininkų. Susitikime dalyvavęs UAB „Gija“ generalinis direktorius ir Nacionalinės inovatyviosios tekstilės ir aprangos asociacijos viceprezidentas Valdas Pacevičius sakė, kad įmonės plėtra priklausys nuo sąlygų. „Kol kas visa „Ogisetos“ produkcija gaminama eksportui. Lietuvoje dar nėra tradicijos palaikyti vietos gamintojus perkant jų produkciją“, – sakė svečias. Be to, jis teigė, kad Jurbarke sunku rasti siuvyklai darbuotojų.
Naujas darbo vietas kuriantiems ir nedarbą rajone mažinantiems įmonių atstovams dėkojo rajono meras Ričardas Juška bei priminė, kad ir savivaldybė gali palengvinti jų naštą – Turizmo ir verslo informacijos centras gali padėti parengti paraišką, o Verslo rėmimo fondas – kompensuoti paraiškos pateikimo išlaidas.
Padėti gali birža
VUI projektų įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad įsteigtas darbo vietas įmonės turi išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo biržos atsiųstų asmenų įdarbinimo. „Nors verslininkams šie saugikliai nepatinka, gerai, kad jie yra, nes praktika rodo, kad visko būna“, – sakė Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė.
Meras R. Juška teigė, kad su darbo vietų išsaugojimo problema, rajone trūkstant ne tik darbuotojų, bet ir vartotojų, susiduria ir kitos įmonės. Mero manymu, šią problemą turtėtų padėti spręsti Vyriausybė.
R. Kliukienė priminė, kad ir darbo birža turi priemonių padėti išsaugoti darbo vietas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. „Ankstesniais metais ta priemonė buvo taikyta, tačiau nei pernai, nei užpernai nė viena įmonė nepareiškė noro“, – sakė skyriaus vedėja.
Danutė Karopčikienė
