Purvo trasa, pasivažinėjimas bagiais ir šarvuočiu – tokių pramogų siūlo Žirniškių kaime, Jurbarkų seniūnijoje, veikiantis tankodromas. Jam pradžią davė šarvuotis, kurį Alvidas Aleksandras Čiuldys nusipirko ekstremalių pramogų ištroškusiems turistams vilioti į Jurbarko kraštą.
Tačiau karinis šarvuotis FV432, žmonių vadinamas tanku, pirmiausia išgarsėjo tuo, kad buvo konfiskuotas kaip neteisėtai įvežtas, ir tik teismas išaiškino, kad jokios kontrabandos čia nėra. Taigi dabar iš Anglijos smalininkiečio parsigabenta karinė technika tarnauja turistams.
Žirniškiuose, įsukus porą kilometrų nuo Jurbarko-Tauragės kelio į mišką, įkurtame tankodrome lankytojai gali būti pavėžinti šia karine technika ir patys ją pavairuoti, pasivažinėti bagiais ir džipais, pažaisti šratasvydį, pėsčiomis įveikti purvo trasą bei apturėti kitokių aktyvių ir ekstremalių pramogų.
Reklama apie tankodromą kol kas skelbiama tik interneto puslapyje bei eina iš lūpų į lūpas – kas čia pabuvojo, pasiūlo atvykti ir kitiems.
Šratasvydžio žaidimui, pavyzdžiui, siūlomi net keli scenarijai: „Vėliavos pagrobimas“, „Bazės apgultis“, „Tvirtovės šturmas“, „Prezidento apsauga“ ir kt., o žaidžiama naudojant itin realistiškai atrodančias tikrų ginklų elektro-pneumatines kopijas, šaudančias plastikiniais rutuliukais.
Pasirinkusieji ekspediciją pelkėje susiduria su kvapą gniaužiančiais įspūdžiais ir sunkumais, grįžta purvini iki kaklo ir dar aukščiau, bet paprastai visiems būna labai linksma. Po tokio žygio gera išsimaudyti ir atsigaivinti čia pat, tankodromo teritorijoje, iškastame tvenkinyje, kurio dugno ir pakrančių smėlis nesiskiria nuo pajūrio.
Tokias pramogas, pasak A. Čiuldžio, itin mėgsta vaikai, paaugliai, bet ir suaugusiesiems tankodrome yra ką veikti.
Suaugusieji į tankodromą raginami atvykti švęsti dabar labai populiarių bernvakarių ir mergvakarių bei kitų švenčių, apsilankyti kartu su draugų kompanija ir aktyviai praleisti laiką.
Tankodrome yra galimybė ne tik patirti ekstremalių įspūdžių, bet ir papietauti ar pavakarieniauti itin neįprastoje aplinkoje – į septynių metrų aukštį iškilusioje dengtoje apžvalgos aikštelėje. Į namelį patenkama gana ilgu vadinamuoju beždžionių tiltu, kurio apačioje tyvuliuoja vanduo.
Žirniškių tankodromui vadovauja Alvido Aleksandro sūnus Irenijus. Vaikinas baigęs A. Romerio universitetą dirbo policijoje, tačiau paliko šį darbą ir rado naujos veiklos, o tėvas jam padeda.
Čiuldžių tankodromas – pirmasis Lietuvoje tokio tipo pramogų parkas.
„Nors Žirniškiuose įrengėme labai geras trasas – čia yra supiltų kalnų, užpelkėjusių ruožų ir technika gali parodyti visą savo pajėgumą, bet vieta verslui nelabai dėkinga. Žmonių čia mažai, ne kiekvienas nori ir gali sau leisti tokias pramogas, o turistų į Jurbarko kraštą užsuka ne tiek ir daug“, – samprotauja vyriškis, nusiteikęs dirbti, kad šis kraštas būtų keliautojams patrauklesnis.
Anot jo, reikia, kad tokių įdomių vietų, kokios keliaujantiems panemune yra pilys, atsirastų ir toliau už Jurbarko, kad iš Vilniaus ir Kauno važiuojantieji prie jūros suktų panemune ir rastų čia visokių atrakcijų.
A. Čiuldys turėjo ir daugiau sumanymų Smalininkuose. Prie Nemuno uosto jis planavo pastatyti namą-laivą.
„Turiu 1880 m. laivo kniedytą korpusą – ko gero, vienintelį tokį Lietuvoje, norėjau padaryti burinį laivą – jis trauktų turistus, ten būtų buvę galima pavalgyti. Bet iš Jurbarko rajono savivaldybės negavau išsinuomoti žemės prie uosto – sužaidė pavydas“, – įsitikinęs vyriškis.
Ko gero, tas laivas išplauks į Vilnių, nes Jurbarkui, pasak A. Čiuldžio, jo nereikia: „Pateikęs prašymą sulaukiau tik atsirašinėjimo, o kai kas pateikė ir neprotingų pasiūlymų. Dar bandau tempti, bet nebematau, kur kitur Smalininkuose tą idėją įgyvendinti.“
„Jei čia važiuotų daugiau turistų, daug kas iš to laimėtų – ir parduotuvės, ir verslininkai. Kai praeina žmonių srautai, didesnė tikimybė, kad ateis ir investicijos, kad atsiras įvairių idėjų, pasiūlymų. Bet mes mąstome kitaip – nedaryti ir kitam neleisti“, – ironizuoja A. Čiuldys.
Tačiau smalininkietis neatsisako minčių apie turizmo verslą. „Turim daug minčių, laukia daug darbų. Tik viena žinau gerai, kad paskolų savo sumanymams įgyvendinti niekada neimsime – tuomet iškart pražūtis“, – sakė šarvuočio savininkas, šią neįprastą techniką įsigijęs tam, kad Smalininkai keliautojams būtų įdomesni.
Danutė KAROPČIKIENĖ
































visada žavėdavausi tokiu archaišku išlikusiu Žirniškių kaimu,tokią ramybę ten jausdavau…Tai šitokiu bardaku paverstas jis?