Miesto ir verslo dienų išvakarėse kaimo turizmo sodyboje „Bebirva“ surengtame seminare „Tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybės. Klasterizacijos potencialas Jurbarko rajone“ išaiškėjo, kad turizmo srityje dirbantiems paslaugų teikėjams trūksta susikalbėjimo ir pasitikėjimo, tačiau net ir tokioje aplinkoje savaime atsiranda klasterio – jungtinės veiklos užuomazgų.
Pranešimas – „dėl pliuso“
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro surengtas seminaras lyg ir turėjo tapti tradicijos prieš šventę apžvelgti rajono verslo aplinką tąsa, tik jau senų seniausiai šios įstaigos direktorė Gaiva Mačiulaitienė nieko nepadaro iki galo. Ir šįkart kaimo turizmo sodyboje „Bebirva“ susirinkę turizmo paslaugų organizatoriai nekantriai klausėsi prastai parengto, neišsamaus, atskirais teiginiais net klaidinančio direktorės pranešimo apie 2013 m. verslo aktualijas. Pavyzdžiui, niekaip negalima būtų pritarti direktorės G. Mačiulaitienės teiginiui, kad rajone yra 70 proc. darbingo amžiaus gyventojų, o 30 proc. visuomenės sudaro pensininkai.
Pasak G. Mačiulaitienės, pernai pirmą kartą įsisteigė daugiau juridinių asmenų, nei išsiregistravo, tačiau nekonkretizavo, kad dauguma įsisteigusių įmonių – daugiabučių namų bendrijos ir kitos visuomeninės organizacijos, o faktą, kad nuo 2011-ųjų įmonių skaičius tik mažėja, išvis paliko neanalizuotą. Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės vertinimu, verslo padėtis rajone „nei gera, nei bloga – panaši kaip kituose rajonuose, nėra nieko tragiško, kaip dažnai mes save nuvertiname“.
Pranešime apie verslo padėtį direktorė atsiminė šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką dėl Jurbarko nepasiekiančių investicijų, pripažino, kad tai yra tiesa, ir vieną po kitos paleido kritikos strėles seminare nedalyvavusiems rajono vadovams. „Buvo keletas investitorių, bet jiems buvo pasakyta, jog neturės darbo jėgos. Tačiau aš būčiau taip nesakiusi, nes jeigu ateis stiprus investitorius, kuris pasiūlys geras darbo sąlygas, tai darbo jėgos atsiras“, – įsitikinusi Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė.
G. Mačiulaitienė apgailestavo, kad iš rajono, kur nedarbo lygis 17,3 proc. (pateikti 2014 m. kovo mėnesio duomenys) investitoriai pasitraukė. „Mūsų užduotis – ir verslo centro, ir savivaldybės – tokių klaidų nedaryti. Turime užtikrinti sąlygas ir padaryti viską, kad darbuotojų būtų, nes manau, kad ir iš tų, kurie registruojasi darbo biržoje, eina padaryti žmones juos motyvuojant, kad jie nebūtų biržos klientai“, – painiai aiškino pranešėja.
Nors verslo padėtis buvo iliustruojama skaidrėmis, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė jas aptarė abstrakčiai, neįvardydama skaičių. Pavyzdžiui, teigė, kad „Jurbarke pridėtinę vertę, panašiai kaip ir kituose rajonuose, daugiausia sukuria transporto, statybos ir prekybos įmonės“. Paklausta, kokia dalis priklauso turizmo sektoriui, G. Mačiulaitienė informavo, kad Lietuvoje turizmo įmonės sukuria 4 proc. bendros naudos, o Jurbarke – „kažkur tik 0,01 proc.“
„Bet turizmas yra labai gerai mūsų pačių gyvenimo kokybei. Būtinai reikia jį plėtoti, kad mus matytų ir žinotų, tačiau krašto ekonomikos pakelti jis negali“, – įsitikinusi Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė.
Tokiam teiginiui iškart paprieštaravo viešnia iš Anykščių – turizmo klasterio valdybos pirmininkė Sonata Veršelienė, įsitikinusi, kad sumaniai tvarkomas turizmo sektorius gali įdarbinti daug žmonių ir prilygti gerai dirbančiai vidutinei įmonei.
Pajuto poreikį bendradarbiauti
Pakviesta pasidalyti patirtimi anykštėnų komanda tikino kol kas negalinti savo veiklos prilyginti garsioms sėkmės istorijoms, nors prieš metus sukurtas pirmasis šalyje turizmo klasteris jau duoda nemažai naudos.
Anykščių sveikatingumo kompleksui „Banga“ vadovaujanti Anykščių turizmo klasterio valdybos pirmininke išrinkta S. Veršelienė savais žodžiais apibūdino klasterį: tai įmonių, susijungusių ir bendradarbiaujančių pagal geografinę padėtį, visuma. Jungtis į klasterius rekomenduojama smulkioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms keistis informacija, kartu reklamuoti ir parduoti savo produktus, naudotis naujausiomis technologijomis.
„Poreikis jungtis į klasterį atsiranda tada, kai turizmo paslaugų teikėjai pajunta būtinybę bendradarbiauti“, – tikino viešnia iš Anykščių.
Anykščių turizmo klasterio užuomazgos atsirado tuomet, kai sveikatingumo kompleksas „Banga“ išleido lojalumo korteles, suteikiančias nuolaidų dar 25 įmonėse. Tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad kortelių neužtenka, nes atvykstantys į Anykščius kolektyvai norėtų gauti kompleksines paslaugas: iškart nusipirkti ir nakvynę, ir maitinimą, ir aktyvias laisvalaikio pramogas.
Pusmetį diskutavę anykštėnai rado išeitį: nusprendę, kad bendrai dirbti bus ir patogiau, ir pigiau, įkūrė visuomeniniais pagrindais dirbančią asociaciją „Anykščių turizmo klasteris“ – tarpusavyje nekonkuruojančių 18 įmonių pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Jų paslaugas – viską, ko reikia atvykstantiems žmonėms – už komisinį mokestį pardavinėja operatorius – specialiai sukurta maža įmonė.
„Taip dirbant svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas ir paslaugų kokybė, kad vieniems nereikėtų raudonuoti dėl kitų apsileidimo“, – tikino viešnia iš Anykščių.
Klasterio naudą anykštėnai netruko pajusti. Susėdę prie bendro stalo metų pradžioje jie parengė keletą paslaugų pasiūlymų, išspausdino bendrą lankstinuką ir plakatus ir visą šią medžiagą išvežiojo į šešių aplinkinių rajonų mokyklas. Septynių valandų pramoginė programa, siūlanti apsilankymą baseine, šaudykloje, menų inkubatoriuje, kainuoja 95 Lt. Tokių programų siūloma net keletas – ir pigesnių, ir brangesnių. S. Veršelienė tikina, kad jos sulaukė didžiulio jaunimo susidomėjimo.
„Bet labai svarbu suprasti, kad kiekvienas klientas turi teisę rinktis – tipinis paslaugų paketas jam gali būti visiškai nepriimtinas, todėl reikia per kelias minutes pasiūlyti žmogui tai, ko jis nori. Net jei pramogoms gali skirti tik 20 Lt – galima suderinti jo norus su galimybėmis, nes yra muziejai, rengiamos edukacijos“, – aiškino viešnia.
Bijo pasitikėti vieni kitais
Jurbarko rajono turizmo paslaugų teikėjų organizacijai vadovaujanti Kristina Vančienė sakė, kad tai ne pirmas šios organizacijos narių pokalbis apie klasterį. „Jo naudą mes suprantame, net dirbame pagal tuos pačius principus – žinome, kur kreiptis, jei reikia žirgų, muitininkų sutikimo ar kokio koncertinio pasirodymo. Tik pasitikėti vieni kitais dar bijome“, – pripažino K. Vančienė.
Vis dėlto, pasak Turizmo paslaugų teikėjų organizacijos vadovės, jungtis anksčiau ar vėliau tikriausiai reikės, tik tai nebus masinis įmonių jungimasis. Klasteris – Europos Sąjungos rekomenduojama veiklos forma, tad jei turizmo srityje dirbančioms įmonėms bus siūloma parama, ji lengviau bus prieinama dirbantiems bendrai.
Antra vertus, ne visiems to ir reikia. Neseniai veiklą pradėjusios kaimo turizmo sodybos „Bebirva“ savininkai tikina, kad jau rado savo vietą po saule: sodybai vos atvėrus vartus pasipylė užsakymai jubiliejų, vestuvių pobūviams, konferencijoms. Vaizdingoje vietoje atkurti Bebirvos dvaro pastatai siūlo kokybišką poilsį, tad norinčių čia atvykti netrūksta, o savininkai jau planuoja plėsti savo valdas ir kuo greičiau pasirūpinti pramogomis.
Kiekvienas gali laisva valia nuspręsti, ko jam reikia veiklos plėtrai, tačiau neneigiantys liaudiškos išminties žino, kad viena sėdyne visų kėdžių neužsėsi. Kol kas jurbarkiečiai į klasterį žiūri labai nepatikliai – kaip ir į viską, ką siūlo Europos Sąjunga. Kapstymasis savo jėgomis kol kas neduoda didelės naudos turizmo sektoriuje dirbantiems žmonėms, tad Turizmo ir verslo centro užmojis parodyti klasterio naudą sveikintinas visomis prasmėmis.
Daiva BARTKIENĖ
