Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 1 d. Lietuvoje buvo registruota 213,4 tūkst. bedarbių. Jie sudarė 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Balandžio mėn. į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 22,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Džiugi žinia: pirmą kartą po ilgo laiko darbo paklausa aplenkė pasiūlą – įregistruota net 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų.
Darbo rinkoje padėtis gerėja
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė džiaugiasi – registruotas nedarbas Jurbarko rajone sumažėjo nuo 18,1 iki 16,8 proc. „Dirbame nuoširdžiai ir daug. Esame probleminis rajonas – neturime daug stiprių darbdavių, nesulaukiame investicijų, bet galime pasinaudoti ir mums suteikiamomis didesnėmis galimybėmis – gauname šimtaprocentinį viešųjų darbų kompensavimą, galime efektyviau pasinaudoti įvairiomis nedarbo mažinimo priemonėmis“, – sakė vedėja.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje gegužės 1 d. įregistruoti 2938 bedarbiai, iš jų – 1286 moterys. Nors vyrų darbo biržoje įregistruota daugiau, jų nedarbas, lyginant su kovo mėn., sumažėjo net 9 proc., o moterų – tik 4,5 proc. Mažėja ir jaunų, nuo 16 iki 25 metų, bedarbių.
Per 10 gegužės mėnesio dienų įsiregistravo 47 nauji bedarbiai, bet įdarbinti 65 ir į priemones nukreipti dar 77 asmenys.
Balandžio mėnesį Jurbarke įsiregistravo 230 bedarbių. Tuo tarpu darbdaviai pasiūlė 234 laisvas darbo vietas. Tai net 69 darbo vietomis daugiau negu prieš mėnesį. Pavasarį daugėja darbų pagal terminuotas sutartis pasiūla – kovo mėn. jų buvo siūloma 41, o balandį jau 78 laisvos darbo vietos. Darbo vietų pagal neterminuotas sutartis taip pat padaugėjo: kovą buvo pasiūlyta 124, balandį – 156 darbo vietos.
Nuo metų pradžios Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyrius padėjo įsidarbinti ar pakvietė pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis net 1013 bedarbių.
Darbdaviai aktyvūs
Atsiradus sezoninių darbų suaktyvėja ir darbdaviai. Daug bedarbių įdarbino UAB „Eglėšakis“, UAB „Dangesta“, UAB „Klasmann-Deilmann Laukėsa“, Jurbarko miškų urėdija, Ž. Juškos įmonė. Paklausiausi buvo darbininkai, pardavėjai, traktorininkai, miško darbininkai, vairuotojai.
„Jei darbdavys nepareiškia kitokių pageidavimų, jam darbuotoją stegiamės surasti per penkias dienas. Dažniausiai tai padarome iš karto gavę pageidavimą, todėl laisvos darbo vietos ne visada matomos mūsų internetiniame puslapyje“, – teigė R. Kliukienė.
Moksleiviai nori dirbti
Vasarai artėjant darbo vietų pradeda dairytis moksleiviai ir studentai. Mažuose miesteliuose jiems darbo rasti sudėtinga, ypač nepilnamečiams. Praėjusių metų patirtis rodo, kad darbdaviai pageidauja vyresnių darbuotojų, bent jau pilnamečių. Pernai kelios įmonės buvo pasiūliusios darbą moksleiviams, bet šiemet tokių pageidavimų dar nesulaukta.
„Šiemet turime 20 vietų moksleiviams dirbti viešuosius darbus. Bet juos pirmiausia siūlome vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Kitiems mažuose miestuose darbo susirasti sunku“, – sako R. Kliukienė.
Ne visiems užtenka motyvacijos
Nuo praėjusių metų vidurio darbo biržos darbuotojai, pasinaudodami anketomis ir besiregistruojančiųjų darbo biržoje apklausomis, asmenis skirsto į pasirengusius darbo rinkai ir motyvuotus dirbti arba mokytis.
Tai daroma norint kuo geriau patenkinti darbdavių interesus ir padėti bedarbiams rasti savo vietą darbo rinkoje. Šiuo metu apie 50 proc. registruotų bedarbių yra motyvuoti, o trečdalis motyvuoti ir pasirengę darbo rinkai. Su tais asmenimis, kurie neturi motyvacijos dirbti ar mokytis, dirba darbo biržos konsultantai – jiems rengiami mokymai, konsultacijos, teikiama psichologo pagalba, jie siunčiami dirbti viešuosius darbus.
R. Kliukienė džiaugiasi, kad gali padėti darbdaviams rasti darbuotojų, o bedarbiams – pasiūlyti darbo ir kitų priemonių, padedančių integruotis į darbo rinką. Juolab kad nedarbo problema tampa ne tik darbo biržos rūpesčiu, tai svarbu ir seniūnijoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai”. Bendras rūpestis leidžia suteikti pagalbą tam, kam labiausiai jos reikia.
Jūratė Stanaitienė
