Karantinas, uždaręs mus namuose, apribojo gyvenimo tempą, o daug įprastų mums veiklų perkėlė į virtualią erdvę.Vieni džiaugiasi atsiradusia galimybe daugiau laiko praleisti šeimose, kiti pripažįsta, kad visą dieną būti kartu ir vaikams, ir tėvams – didelis iššūkis
Atostogų ritmu
Jei ir anksčiau padejuodavome, kad to nenorime, o ano negalime, kad tam trūksta laiko, o šitą atidėsime vėlesniam, dabar turime pripažinti, kaip vis dėlto patogiai gyvenome iki pandemijos.
Dabar neapribota tik virtualioji erdvė, kurioje dominuoja viena tema, o realybė įrėminta: namai – „Maxima“.
„Visi dabar išėjom iš komforto zonos ir visiems yra iššūkių – ir vaikams, ir suaugusiesiems“, – sakė Svietlana Mickuvienė.
Su Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos socialine pedagoge susitikome virtualiojoje erdvėje ir „susėdome“ pakalbėti apie iššūkius, su kuriais karantino sąlygomis susiduria šeimos, auginančios vaikus.
„Dabar mokiniams atostogos ir jie gyvena įprastu atostogų ritmu – ilgai miega, ilgai sėdi prie kompiuterio.
Žinoma, ir susitinka, būriuojasi. Jiems reikia šito, taip įprasta.
Gerai, jei susitinka lauke, jei ne dideliais būriais. Jie nebijo, jie nemano, kad tai yra pavojinga.
O namuose tėvams dar daugiau atsakomybės – būtina imtis visų atsargumo priemonių“, – pasakoja S. Mickuvienė, pati turinti septyniolikmetį sūnų ir žinanti, kaip sunku išlaikyti paauglius. Bet ir tėvams sudėtinga su vaikais visą dieną išbūti namie?
Nuostabu. Nepaisant visų laikinų sunkumų jurbarkiečiai stengiasi judėti, vežti vaikučius į pavasarišką saulę. Matau tai, nes pats daug judu. Pristabdys šitos bėdos, bet gyvenimas tęsiasi. Man džiugu, kad jurbarkiečiai nepasiduoda. Tai laikina. Sveikatos visiems!