Didžiųjų prekybos centrų lentynose galima rasti kokios tik nori duonos – baltos, juodos, su grūdais, vaisiais, medumi, lietuviškos naminės ir svetimuose kraštuose kepamos. Tačiau kad ir kokią brangią benusipirktum, ji niekada nekvepės taip, kaip kvepia namuose kepta duona. Tokią duoną kepančios Juodaičių moterys tvirtina, kad ji skanesnė už skaniausią pyragą.
Madą kepti duoną lygiai prieš metus į Juodaičius parvežė seniūnijos socialinė darbuotoja Janina Marcinkienė, kurios brolienė duonelę namuose kepa jau kelinti metai. Ji ir anksčiau buvo siūliusi Janinai pabandyti, tačiau kol noro nėra – joks darbas, pasak juodaitiškės, prie rankų nelimpa. O praėjusį rudenį, perskaičiusi žurnale apie Panevėžio ūkininkės kepamą duonelę, Janina staiga ėmė ir panoro pati jos išsikepti. Kartu su receptu į Juodaičius ji parsivežė ir raugo.
Janinos šeimynai mamos kepta duona labai patiko. Vaikai nekantriai laukdavo karštų kepalėlių – riekdavo storą riekę, tepdavo sviestu ir valgydavo pasigardžiuodami. Surinkusi rytą iškeptos duonelės trupinius, Janina vakare jau maišydavo kitą duoną – o rytą namai ir vėl prisipildydavo kepamos duonos kvapo.
Pirmą kartą į viešumą sezamu apibarstyta, sėlenomis ir sėmenimis pagardinta Janinos duonelė išėjo po pernykščių Kalėdų, kai moterys į seniūniją pietums atsinešė po švenčių likusių vaišių. Duona buvo suvalgyta pirmiausia, o sužinojusi, kad nereikia jos nei minkyti, nei ilgai rauginti, pirmoji pabandyti kepti duoną pagal Janinos receptą užsimanė Juodaičių seniūnė Alvina Bunikienė.
Dabar duonos parduotuvėje neperka ne tik ji, bet ir abi Kaune gyvenančios Alvinos dukros. Italijon nutekėjusi Bunikių vyriausioji dažnai prašo mamos atsiųsti saulėgrąžų ir sėmenų – duona jai primena Lietuvoje likusius tėvų namus.
Po Joninių, per kurias seniūnė miestelio gyventojus vaišino duona, išsikepti skanėsto panoro ir bendruomenės primininkė Nijolė Jociuvienė. Atrodo, kad jai vienintelei nepavyko duonos iškepti iš pirmo karto.
„Maniau, koks skirtumas, kame kepti – supyliau į torto formą išrūgusią tešlą, o ji ėmė ir neiškilo. Dabar įsitikinau, kad geriausia duoną kepti specialioje formoje – nesvarbu, ar ji skardinė už kelis litus, ar brangi tefloninė”, – tikino Nijolė. Nors kaskart ji skrupulingai laikosi recepto, pripažįsta, kad tokią duoną kepti gali išmokti kiekviena. Svarbiausia nepamiršti pasilikti raugo.
Pardavėja Regina Mickuvienė duonelę kepa labai dažnai. „Kepti – pigiau nei pirkti, o tokios skanios ir nenusipirksi”, – juokiasi moteris, nuo vaikystės padėjusi mamai minkyti duoną.
Sunkus šis darbas, ne veltui anksčiau sakydavo, kad duoną minkant sienos turi išprakaituoti. Reginai užtektų jėgų duoną išminkyti, tačiau kam gaišti laiką, jei gali skanią duoną ir neminkytą išsikepti. R. Mickuvienė vienintelė nebijo eksperimentuoti – beria į tešlą ne tik saulėgrąžų, sėmenų ir sėlenų, bet ir kmynų, supylusi kvietinius miltus dar įmeta ir saują ruginių.
„Iš pradžių bandžiau kvietinius miltus perpus keisti ruginiais, bet duona iškepė pernelyg rūgšti. Dabar žinau, jog norint iškepti tamsesnę duoną, nereikia berti daug ruginių miltų, šaukštas cukraus duonai suteikia saldžiarūgštį prieskonį”, – pasakojo moteris, duoną kepanti ne orkaitėje, o senovinėje krosnyje. Kaip ir mama, kepalėlius ji uždengia rankšluosčiu, leidžia duonai pravėsti. Reginos šeima kepalėlį pasidalija vienu prisėdimu, o vaikai visada susipeša dėl kriaukšliuko.
Dabar beveik kiekvienos juodaitiškės namuose stovi balta drobule uždengtas kibirėlis, o šaldytuve – stiklainiukas su duonos raugu. Tie, kurie neišsikepa savo duonos, nepraleidžia progos jos paskanauti. Moterys juokiasi, kad duona didžiausią paklausą turėjo bendruomenės mugėje „Siūlome įsigyti”, o per kaimo vakarones nuo stalo ji dingsta pirmiausia.
„Duonos kepimas galėtų tapti net mūsų verslu, bet gal dar išmoksime kepti ir tikrą naminę duoną”, – brandina mintis Regina.
Ir, matyt, ne šiaip sau – duona ir darbas šią vasarą kaip niekada suartino bendruomenę. Įgyvendindami projektą „Bendruomeniškumo stiprinimas ir verslumo didinimas Juodaičių bendruomenėje” kaimo žmonės ne kartą rinkosi į talkas, tvarkė savo miestelį, sodino medžius ir gėles. Per vasarą ne tik Juodaičiai pasikeitė neatpažįstamai – šiltesni, artimesni tapo ir miestelyje gyvenančių žmonių santykiai. Dirbdamos moterys dalijosi valgių receptais, per pietus ar po talkos pasiūlydavo paragauti žiemai užkonservuotų daržovių ir mišrainių.
Po vieno tokio patalkio bendruomenės moterys nuspendė surengti mišrainių balių. Kokių tik patiekalų nebuvo – bendruomenės namų lūžo nuo valgių, moterys linksmai ir įdomiai papasakojo apie jų gaminimą ir ypatybes, o buvusi biologijos mokytoja Ona Vaitiekūnienė surengė paskaitą apie sveiką mitybą.
Ne veltui sakoma, kad kiekvienos šeimininkės, kaip ir kiekvienos tautos, virtuvė – skirtinga. Juodaičių moterys savo šeimas maitina pačių kepta duona, užaugintomis daržovėmis, savo tvartuose nušertų paršelių mėsa, šviežio pieno sūriais ir kitais naminiais skanėstais. Jų patiekaluose skonio stipriklius pakeičia meilė, kurios už jokius pinigus nenupirksi.
Daiva BARTKIENĖ
Juoda ruginė duona
1 kg ruginių miltų, 50 g kviečių sėlenų, 50 g linų sėmenų,
50 g avižinių dribsnių, 50 g saulėgrąžų, 100 g cukraus,
20 g kmynų, 2 arbatiniai šaukšteliai druskos, 1 l vandens,
2 šaukštai aliejaus, sezamo sėklų.
Visus sausus produktus sudėti į dubenį, supilti sūrų vandenį ir minkyti maždaug 5 min., kol tešla pradės blizgėti. Neužminkyti kietos.
Skardą patepti aliejumi, pabarstyti sezamo sėklomis, sudėti tešlą, sulyginti drėgna ranka, pridengti ir palikti šiltai kilti 12 val.
Dėti į šaltą orkaitę ir kepti 200 laipsnių temperatūroje 1 val. 15 min. Išėmus iš skardos kepalėlį padėti ant lentelės, viršų patepti šiltu vandeniu. Atvėsinti.
Juodaičių duonelė
1 kg kvietinių miltų, 0,6 stiklinės avižinių dribsnių, 0,6 stiklinės kvietinių sėlenų, 0,6 stiklinės saulėgrąžų, 0,6 stiklinės sėmenų, 1 arbatinis šaukštelis druskos, 1 l šilto vandens, 3 šaukštai raugo.
Visus sausus produktus suberti į indą ir sumaišyti. Tada supilti vandenį, sudėti raugą, uždengti ir padėti šiltai. Duona rauginama 8 val. Skardelė patepama aliejumi, pabarstoma sezamo sėklomis. Išrūgusi masė sudedama į skardą ir apibarstoma sezamo sėklomis. Skarda su duona dedama į šaltą orkaitę. 180 laipsnių temperatūroje duoną reikia kepti 1 val. 20 min.
Balta naminė duonelė
3 puodeliai kvietinių miltų, 2 šaukštai cukraus,
1 arbatinis šaukštelis druskos, 1 šaukštas aliejaus,
0,5 šaukšto sausų mielių, vandens.
Visus produktus gerai išmaišyti , kad tešla būtų tiršta. Puodą padėti 4–5 val. šiltai. Po to pabarstyti miltais, išminkyti ir dar sykį padėti šiltai, kad pakiltų. Dėti į šaltą orkaitę ir 200 laipsnių temperatūroje kepti 1 val. 30 min. tame pačiame puode. Kepant puodą uždengti dangčiu. Jei jo nėra, į orkaitę keletą kartų reikėtų šliūkštelti vandens, kad netrūktų drėgmės.
Balta duonelė bus skanesnė, jei į tešlą bersite saują sėlenų, sėmenų ar džiovintų vaisių.
