Gal išduosime kieno nors paslaptį atskleisdami grybingiausią Jurbarko vietą – tokia yra „Ąžuoliuke”. Pirmieji grybai pievelėse po beržais šiemet išdygo neįtikėtinai anksti – gegužės 19-osios rytą rasota pieva buvo tarsi priberta mažutėlių ir didesnių geltonųjų kazlėkų, dar vadinamų makavykais.
„Ąžuoliuko” darželio-mokyklos direktorė Nijolė Blažaitienė pasakojo, kad grybai įstaigos kieme – ne naujiena. Jais pasidžiaugia darbuotojos, vaikai, o kartais kas nors iš gatvės atėjęs ir susirenka. Pati Nijolė irgi mėgsta grybus, bet grybauja ji miške.
Pažinti ir mylėti gamtą N. Blažaitienę išmokė seneliai, nes augo pas juos gražioje sodyboje, apsuptoje miško. Senelių sodyba Kalnėnuose ir dabar Nijolei – ramybės ir poilsio vieta. Vaikščiodama po mišką ji kaupia energiją visai darbo mieste savaitei, o į krepšelį prisirenka miško gėrybių.
„Pažįstu visus grybus, bet ne visus renku”, – sako N. Blažaitienė, ir patvirtina, kad ir pavasaris yra grybų metas. Pavasarį ji renka, paruošia ir ne tik pati valgo, bet ir drauges vaišina bobausiais. Tai labai gražūs ir skanūs grybai. Beje, kai kur rašoma, kad jie nuodingi, o Nijolė turi tuo klausimu savo nuomonę – bet kokiu grybu gali apsinuodyti, jei negerai paruoši arba persivalgysi.
Bobausius svarbu labai ilgai plauti tekančiu vandeniu, kad valgant smėlis tarp dantų negirgždėtų, ir labai gerai išvirti. Nijolė tris kartus keičia vandenį ir verda po dvidešimt minučių. Grybus nuvarvina ir sukrečia į puodą. Keptuvėje paspirgina smulkiai supjaustytų rūkytų lašinukų, prideda truputį sviesto ir pakepina daug svogūnų, supila juos ant grybų, įpila grietinėlės ir troškina. Pagardina druska, pipirais. Baigdama troškinti supila į puodą išplaktą kiaušinį ir viską gerai išmaišo. Troškintus bobausius lėkštėje papuošia svogūnų laiškais ir valgo su karštomis krapais paskanintomis bulvėmis. Skanu!
„Bet ne bobausiai yra pirmieji pavasario grybai, o briedžiukai. Tai vieni vertingiausių grybų. Jų auga prie karjero, tik labai nedaug, esu ragavusi jų tik kartą”, – pasakojo gamtą mylinti ir jos gėrybes vertinanti moteris ir sakė savaitgalį būtinai eisianti paieškoti briedžiukų.
Be šitų, pavasarinių, Nijolė į grybų krepšelį dar deda voveraites, baravykus, ūmėdes ir raudonviršius. Ji renka tik nedidelius, neperaugusius grybus – tokių ir pjaustyti nereikia, tik nupjauti kotelį. „Rudenį dirbu, daug neprisigrybauju”, – sako Nijolė, tačiau kasmet skanauja mėgstamiausių šviežių grybų, o žiemai – pasidžiovina ir pasiraugia. Konservuotų nepripažįsta.
„Ypač mėgstu voveraites, nes jos švarios ir nekirmija. Jas džiovinu kaime ant krosnies, sumalu ir dedu į padažus – labai skanu, kvapnu ir natūralu, kur kas vertingiau, nei parduotuvėje pirkti grybų padažai, – pasakoja Nijolė ir perspėja, – džiovintų grybų nereikėtų laikyti sandariuose stikliniuose induose, o tik drobiniuose maišeliuose, kad nesupelytų.”
Grybams rauginti labiausiai tinka ąžuolinė statinaitė, gerai ir molinė puodynė. Galima raugti vienos rūšies arba įvairius grybus viename inde. Grybų kepurėles išvirti truputį pasūdžius, įmetus lauro lapelių ir pipirų. Į indą, kuriame rauginsime, dėti vieną sluoksnį grybų, kitą – nesmulkintų su stiebais krapų. Susluoksniavus paslėgti ir 3-4 dienas laikyti šiltai. Grybams pradėjus rūgti indą statyti į šaldytuvą ar šaltą rūsį. Tinkamai įrūgę grybai būna švarūs, jų nereikia plauti. Valgyti paskaninus rūgščia grietine ir svogūno galvute, tinka su karštomis bulvėmis arba su duona.
Grybai yra tarsi Dievo duota dovana ir tinka visur – į cepelinus, mėsos suktinukus, į sriubas… Grybauti – didžiulis malonumas, ne tik nauda. Tačiau, pasak N. Blažaitienės, apmaudu, kad kai kurie grybautojai drasko samanas, šiukšlina, elgiasi taip, tarsi antrą kartą nebeateitų į mišką, kuris teikia grožį, maitina ir net leidžia užsidirbti.
Danutė Karopčikienė
