Jurbarko rajono moksleiviai savo atstovu Lietuvos mokinių parlamente išsirinko Gytį Stankevičių – Eržvilko gimnazijos 3Ga klasės mokinį. „Žvilgsnis“ Gytį kalbino netrukus po rinkimų. Klausimų skaitytojams nepateikiame, tik atsakymus – juk jie yra svarbiausi (kaip beje, kartą sakė vienos mokyklos, direktorius: man nesvarbu jūsų klausimai, man svarbu mano atsakymai).
Gimiau Jurbarko ligoninėje balandžio 6 dieną. Gyvenu Kartupių kaime.
Mėgstamiausias metų laikas – ne pavasaris. Visi metų laikai savotiškai gražūs. Svarbiausia, kad laiko ratas sukasi, pats kitimas yra labai smagu ir gražu.
Šiandien negavau jokio pažymio, o paskutinis, kurį gavau, – iš lietuvių kalbos, ir tai buvo dešimtukas.
Dvejetą? Ne, neatsimenu. Jeigu ir buvo, tai labai seniai, gal 5 ar 6 klasėje O gal ir visai nebuvo? Nerenku dvejetų.
Neseniai perskaičiau Donelaičio „Metus“, dar – Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ – tai programinė literatūra. Planuoju perskaityti „Tristaną ir Izoldą“. O geriausia, ką esu skaitęs, – Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. Ta knyga labai patiko.
Be to, kad esu vienuoliktokas, dar groju roko grupėje gitara, paorganizuoju renginius – labiausiai mėgstu tokius, kur susitinka įvairių mokyklų mokiniai.
„Facebook“e turiu gal 500 draugų. O kitur? Žiūrint, ką vadini draugu. Mano vertinimas šiuo požiūriu griežtas – tikrų draugų negali būti daug.
Idealas? Žmogus, kuris imponuoja? Hm… Anksčiau buvo toks, dabar…
Valso šokti nemoku, užtat moku net keletą tautinių šokių.
Išvirti sriubos nemoku, užtat moku iškepti blynus – esu šioje srity savamokslis. Bet jei labai reikėtų, išvirčiau ir sriubą.
Politiku savęs neįsivaizduoju. Bent kol kas. Na, nebent vieną kadenciją Seimo nariu, kad pamatyčiau, kas ten darosi.
Tikėjausi formalesnių klausimų. Bet ir pats sau būčiau uždavęs panašius.
Kur, kaip, su kuo sutiksiu Naujuosius, dar nežinau. Gal su draugais. Bet planuoji planuoji…
Sau švenčių proga linkiu ištvermės, užsispyrimo, pastovumo. O visiems – laimės!
