Spalio 6-osios rytą Eržvilko gimnazijos ir Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinės mokyklos mokiniai leidosi į 2 dienų kelionę po Dzūkiją. Ši kelionė – tai dalis projekto „Pažink save ir savo kraštą-4“. Prieš tai vykusioje konferencijoje pristatėme pranešimus apie lankytinas regiono vietas bei sudarėme kelionės maršrutą.
Įdienojus pasiekėme Merkinę. Ten mus pasitikusi Merkinės lankytojų centro darbuotoja aprodė miestelį: greta gimnazijos esantį paminklą V. Krėvei, Kryžių kalnelį, bažnyčią. Nuo piliakalnio grožėjomės nuostabiu vaizdu į Nemuno ir Merkio santaką.
Perloja – miestelis, kuriame bemaž prieš šimtmetį buvo paskelbta respublika. Pasigrožėję Vytauto Didžiojo paminklu patraukėme į vietą, kurioje buvo Perlojos ir Lietuvos respublikų siena. Perėję kabantį tiltą per Merkį atsidūrėme anapus tuometinės Perlojos respublikos.
Varėnoje apžiūrėjome geležinkelio stotį bei bažnyčią, pėsčiųjų bulvarą. Nieko nelaukę keliavome toliau – į etnografinį Zervynų kaimą. Unikaliame kaime ieškojome saugomų objektų – bičių drevių bei Zervynų ąžuolo. Pasigrožėję srauniąja Ūla patraukėme prie įsimintiniausio objekto tądien – Ūlos atodangos bei unikalaus šaltinio – Ūlos akies. Nustebę žiūrėjome, kaip iš gelmių skverbiasi tamsi medžiaga – aleuritas. Pabandžius išmatuoti šaltinio gylį vanduo nė kiek nesusidrumstė – aleuritas kunkuliavo neteršdamas skaidraus šaltinio vandens.
Vakarop pasiekėme Marcinkonių kaimą. Ten mus svetingai priėmė pagrindinė mokykla, kurioje nakvojome. Įsikūrę patraukėme apžiūrėti kaimelio, o sutemus smagiai leidome laiką atlikdami užduotis, kurias paruošė abiturientės Nerija ir Daiva.
Spalio 7-oji išaušo apniukusi, bet mūsų tai neišgąsdino. Sukome į Čepkelių rezervato muziejų. Gidas papasakojo apie rezervato augaliją bei gyvūniją. Eidami Zackagirio pažintiniu taku apžiūrėjome vienintelę gyvą žemyninę kopą Dzūkijoje – Gaidžio kopą, aukštapelkę, vadinamą Meškos šikna, bei seniai numelioruotą pelkę, apaugusią piktžolėmis.
Etnografiniame Margionių kaime miško takeliu leidomės prie skaidriausio Lietuvos upelio Skroblaus ištakų. Jos yra pelkėtoje vietoje, vadinamame „bobų daržu“, kuriame, anot dzūkų legendų, jaunos mergos rasdavo naujagimius.
Pakeliui į Druskininkus sustojome pasigrožėti nuostabia Latežerio panorama, užsukome į Grūto parką – ekspozicijos nežiūrėjome, tik pasigrožėjome ežeru.
Druskininkuose pirmiausia skubėjome į M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Paskui grožėjomės Druskonio ežeru, miesto centru, Nemuno pakrantėmis. Naujoji „Snoras Snow“ arena paliko milžinišką įspūdį.
Keliaujant geografijos mokytojas Alvydas Adomavičius vedė viktoriną apie Dzūkiją. Ją laimėti pasisekė man, antrąją vietą užėmė Neringa Barauskaitė (1Ga), trečiąją – Gytis Stankevičius (2Ga), 4-5-ą vietas pasidalijo Joana Anglickaitė ir Tadas Meškauskas (8 kl.), šeštas liko Kornelijus Neverdauskas (3Ga).
Jonė Šeštakauskaitė
