Gegužę Algirdas Paleckis už šnipinėjimą Rusijai nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, tą patį mėnesį jis sulaikytas ir išvežtas į pataisos namus. Rugsėjį Estijoje už antivalstybinę veiklą Harju apygardos teismas penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausme nuteisė prorusišką veikėją Sergejų Seredenko (jo byla šiuo metu dar nagrinėjama aukštesnės instancijos teisme). Latvijoje vasario pradžioje Rygos teismas kaltu dėl tautinės neapykantos kurstymo ir veiksmų, nukreiptų prieš Latviją, kaltu pripažino dar vieną prorusišką veikėją – Aleksandrą Gaponenką.
Tačiau šiuos tris asmenis sieja ne tik panašiu metu vykę teisminiai procesai, bet ir koordinuotai veikiantis prorusiškų šalininkų tinklas.
Šio tinklo veikėjai kviečiami stebėti pseudoreferendumų ar rinkimų, susitinka ir tuose pačiuose renginiuose, kuriuose kartoja tuos pačius Kremliui naudingus teiginius – apie nacizmą, rusakalbių persekiojimą, politinius kalinius, sovietinių paminklų griovimą neva naikinant istorinę atmintį, vykdomą Baltijos šalių ukrainizaciją. Tinklo veikėjai vieni kitiems rengia ir palaikymo akcijas, jų metu laiko identiškus plakatus.
LRT ir užsienio kolegų tyrimas rodo, kad visa tai nėra tik sutampančios pavienių asmenų iniciatyvos. Už Kremliaus „darbotvarkę“ atitinkančią veiklą atsidėkojama kelionėmis po tarptautinius renginius ar į Rusiją.
Nuo „trenkto diedulės“ iki oficialių vizitų į Maskvą
2018 metų kovas. Kazimieras Juraitis – tuo metu viešosios įstaigos „Kaisakas“, valdančios internetinę televiziją „PressJazz TV“, vadovas. Jis pasiskelbia, kad į Rusijos ambasadą neš laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir prašys „atstovauti Lietuvos visuomenės interesams Jungtinėse Tautose tuo atveju, jeigu nusikalstama Lietuvos valdžią užgrobusi grupuotė bandytų čia sukelti riaušes, įvairias karines provokacijas, teroristinius aktus“. Tų metų kovo 20 dieną laišką iš K. Juraičio priima ambasados sekretorius Sergejus Abramkinas.
Penkios dienos prieš tai, kovo 15-ąją, Rusijos propagandinio portalo „RuBaltic“ steigėjas Sergejus Rekeda susirašinėja elektroniniais laiškais su Vladimiru Balobajevu, Rusijos prezidento kanceliarijos tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėju, taip pat Aleksandru Nosovičiu, rusų apžvalgininku. Laiškas pavadinimas „Įdomūs lietuviai“, kalbama, kad reikia iš K. Juraičio paimti interviu.
V. Balobajevas rašo: „Yra toks trenktas lietuvis… Kazimieras Juraitis. Dėdė atsirado beveik iš niekur (atrodo, kažkaip susijęs su Vaišvila). Turi studiją, žalią ekraną, mikrofoną, jo tekstai paremti Nosovičiaus straipsniais, tik su padidintu vulgarumu ir nešvankybėmis, nuolat kuria vaizdo įrašus“.
Jis prideda ir nuorodų į K. Juraičio vaizdo įrašus.
Tai fragmentas iš nutekintų „RuBaltic“ redaktoriaus S. Rekedos elektroninių laiškų ir projekto, žinomo kaip „Dossier Chernov“.
S. Rekeda rašo A. Nosovičiui: „Reikia detaliau apie jį parašyti. Reikia parašyti tokiu stiliumi – kas yra ponas Juraitis? Jis iš esmės kalba teisingus dalykus, kaltina Gribovą (prezidentę Dalią Grybauskaitę, – red. past.), Landsbergius ir co. Iš kitos pusės, daro tai nebaudžiamas – ar galima šitai šiuolaikinėje Lietuvoje? Žinoma, kad ne, todėl kad… pilna pavyzdžių ir tu juos pats žinai.“
Laiške priduriama: „Tik nieko nerašyk apie jo ryšius su Rusijos ambasada. Apie tai parašyk rytoj.“
Iš nutekinto susirašinėjimo galima suprasti, kad propagandinio portalo redakcija į K. Juraitį tuo metu žvelgia su nepasitikėjimu. Kelios dienos po lietuvio vizito į Rusijos ambasadą „RuBaltic“ pasirodo straipsnis „Juraičio atvejis: ar galima būti radikaliu valdžios kritiku Lietuvoje?“ Tekste rašoma: „Biografija labai įdomi, tačiau neatsako į svarbiausią klausimą: kodėl Juraitis gali nebaudžiamas pasakyti tai, ko negali nebaudžiami pasakyti Lietuvoje kiti? Klausimas: „Kas jūs, pone Juraiti?“ – lieka atviras.“
Tačiau situacija pasikeičia, kai K. Juraitis prisijungia prie A. Paleckio. Pastarasis pernai vasarą paskelbia apie judėjimo „Aušra“ startą, šių metų gegužę, kelios dienos prieš A. Paleckio teismo verdiktą, įsteigiama asociacija „Teisingumo aušra“, o birželio pabaigoje įregistruojamas ir „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ (TGKF), dėl kurio likvidavimo dabar sprendžia teismas.
Nuo šių metų pradžios TGKF nariai mažiausiai šešis kartus apsilankė Baltarusijoje, vasarą Rusijos visuomeninių rūmų kvietimu vyko Maskvą. Rusijos ambasadoje Lietuvoje K. Juraitis lankėsi mažiausiai triskart. Minėtą 2018 m. kovą, taip pat šių metų gegužės pabaigoje bei rugpjūtį kartu su kitais TGKF nariais – Erika Švenčioniene ir Ediku Jagelavičiumi. Pastaruosius kartus čia juos pakvietė ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Sergejus Riabokonas.
O šiemet K. Juraitis rugsėjo pabaigoje apsilankė ir Varšuvoje, čia kasmet vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žmogaus teisių susitikime.
Nors K. Juraitis, įsikišus buvusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui, iš pradžių buvo išprašytas iš renginio, vėliau jis gavo progą tarti žodį. O kalbėjo apie esą Lietuvoje varžomą žiniasklaidos laisvę, pabėgėlių segregaciją, sovietinių paminklų griovimą, priminė ir „politinį kalinį“ A. Paleckį, kuris nuteistas už šnipinėjimą Rusijai.
Tyrimas rodo, kad TGKF nario K. Juraičio kelionė į Varšuvoje vykusį ESBO renginį taip pat nebuvo atsitiktinumas.
Kremliaus siųsti ESBO pranešėjai
Grįžkime prie nutekintų S. Rekedos laiškų. 2019 metų rugpjūtį vyksta susirašinėjimas tarp „RuBaltic“ redaktoriaus S. Rekedos ir Kremliaus finansuojamos naujienų agentūros „Rossija segodnia“ („Rusija šiandien“) darbuotojų.
„Ruošiamės dalyvauti ESBO Žmogaus teisių konferencijoje Varšuvoje. Šiais metais planuojame ten kalbėti tema „Politinės represijos Baltijos šalyse: baudžiamoji justicija politinių režimų sargyboje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“. Šiuo metu baigiamas rengti atitinkamas analitinis pranešimas, kurį ten pristatysime, tiek plenarinėje sesijoje, tiek atskiro apskritojo stalo metu. Pranešime, manome, reikės kalbėti apie Baltijos šalyse daromą spaudimą „Sputnik“, „Baltnews“ ir su šiomis žiniasklaidos priemonėmis bendradarbiaujančių žurnalistų projektams.“
S. Rekeda agentūros „Rossija segodnia“ redakcijai siūlo „sujungti pastangas“, kad būtų „koordinuotai kalbama plenarinėje sesijoje“, „geriau reklamuojama reikiama informacija žiniasklaidoje“. Siūloma susitikti asmeniškai ir aptarti detales: temą, ekspertų sąrašą, organizacinius klausimus.
Netrukus sudaroma ir persiunčiama ir apskritojo stalo diskusijos programa. Remiantis šiuo nutekintu dokumentu, pagrindinis dėmesys diskusijoje – Jurijui Meliui, Lietuvoje nuteistam Sausio 13-osios byloje. Paaiškėja ir suderinti „ekspertai“: į renginio programą įtraukiamas ir lietuvis Giedrius Grabauskas, A. Paleckio bendražygis, dabar jau likviduojamo Socialistinio liaudies fronto pirmininkas.
2019 metų rugsėjį G. Grabauskas Varšuvoje pasirodo su Donatu Šulcu, dabar jau išregistruotos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos lyderiu. Čia jie įsiamžina ir su palaikymo plakatais A. Paleckiui, skleidžia dezinformaciją apie Lietuvoje vykdomas represijas, politinius kalinius. Jų pasisakymus netrukus aprašo ir propagandinė Rusijos žiniasklaida.
G. Grabauskas ir D. Šulcas ESBO renginyje 2019 m. / „Facebook“ / Juozo Jablonskio nuotr.
G. Grabauskas šiuo metu slapstosi Rusijoje, čia yra pasiprašęs politinio prieglobsčio (Lietuvoje jam iškelta baudžiamoji byla už neapykantos skatinimą prieš pokario Lietuvos partizanus). Su juo susisiekti LRT nepavyko. D. Šulcas teigė, kad į ESBO renginį vyko savo iniciatyva, o kelionės išlaidas dengė pats.
Tačiau kaimyninių šalių pavyzdžiai rodo, kad Kremlius už jų „darbotvarkę“ atitinkančias kalbas atsiskaito.
Tais pačiais 2019 metais ESBO renginyje Varšuvoje pasirodė ir estas Sergejus Seredenko, teisiamas dėl antivalstybinės veiklos. S. Seredenko yra organizacijos „Nemirtingasis pulkas“ narys, dirbo sargu Mardu vidurinėje mokykloje.
Kolegų iš „Delfi Estija“ turimoje bylos medžiagoje teigiama, kad ESBO renginyje Varšuvoje S. Seredenko skleidė Rusijai palankią dezinformaciją. Surinktais duomenimis, išlaidas jam tąkart apmokėjo Antonas Šeremetjevas, Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos darbuotojas. Tąkart S. Seredenko už tai sumokėta 2000 eurų.
Estijos žvalgybos informacija rodo, kad 2019 metais S. Seredenko savo dukrai pasakė, kad jo kelionės į Varšuvą išlaidas padengia FSB. Paprašė dukros padėti įforminti jo vizito Varšuvoje ataskaitą ir nunešti ją į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją. Šias išlaidas kompensavo Užsienyje gyvenančių tautiečių teisių apsaugos ir rėmimo fondas („Pravfond“).
Bylos duomenimis, estas už dalyvavimą ESBO atlygį gavo ir 2013 metais. Tuomet minėtas fondas jam sumokėjo 700 eurų. Pinigai sumokėti esą už asociacijos „Estija be nacizmo“ projektą.
Identiška asociacija, suburta A. Paleckio, nuo 2011 metų veikė ir Lietuvoje, ji vadinosi „Lietuva be nacizmo“. Tai – Prancūzijoje įsteigtos asociacijos „Pasaulis be nacizmo“ padalinys.
Sutapimas ar ne, vos tik A. Paleckis su bendražygiais įsteigė šį padalinį, jau tais pačiais 2011 metais registravosi į ESBO renginį Varšuvoje. Asociacijos „Lietuva be nacizmo“ atstovai buvo įtraukti ir į 2012 bei 2013 metų ESBO žmogaus teisių matmens renginių programas.
2011, 2012, 2014, 2015 metais į ESBO programą įtrauktas Vaigutis Stančikas, „Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos“ atstovas. Jis taip pat priklausė ir A. Paleckio asociacijai „Lietuva be nacizmo“.
Kaip rodo LRT surinkti duomenys, karo veteranų organizacija gauna solidžias sumas iš Rusijos, taip pat ir minėto „Pravfondo“. Remiantis finansinėmis ataskaitomis, nuo 2016 metų Rusijos skirtas finansavimas organizacijai sudarė per 120 tūkst. eurų (ataskaitų iki 2016 metų nėra pateikta). Ataskaitose yra nurodoma, kad šie pinigai yra skirti pagal projektą (renginių organizavimas, interneto svetainė, filmavimas ir kt.), tačiau LRT kalbintas V. Stančikas teigė, kad tai yra „materialinė pašalpa“ karo veteranams. Paklaustas apie vizitus į ESBO, jis teigė, kad ten vyko, nes Lietuvoje tuo metu matė atgimstančio neonacizmo apraiškų. O už kelionę jam niekas nemokėjo. „Netoli juk ta Varšuva“, – sakė jis.
Beje, 2012 metais į Varšuvos renginį kaip Tarptautinio Baltijos instituto atstovas registravosi ir Jevgenijus Kostinas, verslininkas, siejamas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis (jo pavardė skambėjo ir buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos skandale dėl ryšių su Rusija).
ESBO Varšuvos renginio dalyviai: G. Grabauskas, D. Šulcas, K. Juraitis, A. Blincova, S. Seredenko, A. Gaponenko / Juozo Jablonskio, A. Blincovos, A. Gaponenkos „Facebook“nuotr., Kazimiero Juraičio Youtube vaizdo įrašo stop kadras
Estijos žvalgybos 2021 metų ataskaitoje teigiama, kad Rusijoje veikiantis „Tėvynainių, gyvenančių užsienyje, rėmimo ir teisių gynimo fondas“ asmenims, teisiamiems dėl antivalstybinės veiklos, siūlo padengti bylinėjimosi išlaidas. Mainais Kremlius reikalauja vadinamųjų aktyvistų užtikrinti platų jiems palankių temų nušvietimą žiniasklaidoje ir tarptautinėse organizacijose, tarp jų – ne tik ESBO, bet ir Jungtinėse Tautose, Federalinėje Europos tautybių sąjungoje.
Kaip ataskaitoje teigia Estijos saugumo pareigūnai, Rusijos imituojama tarptautinė kova už žmogaus teises iš tiesų yra tik kitų šalių kaltinimas rusakalbių gyventojų teisių pažeidimu. Ukrainos atveju tai baigėsi karine agresija.
Rinkimų stebėtojas iš Lietuvos
Prorusiškus veikėjus iš įvairių šalių Kremliaus režimas išnaudoja ne tik tarptautiniuose renginiuose, tačiau ir kviesdami stebėti rinkimų ar referendumų Rusijoje ar okupuotame Kryme.
Rugsėjo pabaigoje TGKF pirmininkė Erika Švenčionienė paskelbė kartu su bendražygiu Ediku Jagelavičiumi vyksianti stebėti „referendumo“ į Donbasą. Tačiau iki Donbaso ši delegacija taip ir nenuvyko.
Vis dėlto, kaip rodo LRT tyrimas, E. Jagelavičius, „tarptautinio stebėtojo“ patirties Rusijos kvietimu sėmėsi jau anksčiau, tačiau to niekur neviešino. LRT duomenimis, Dūmos rinkimų stebėtojų keliones, apgyvendinimą apmokėjo kviečianti šalis, t. y. Rusija.
2021-ųjų rugsėjo viduryje Maskvoje vyko pirmoji mokslinė-praktinė konferencija „Pilietinės visuomenės vaidmuo užtikrinant demokratinius rinkimų organizavimo ir vedimo standartus“. Ją organizavo Rusijos politologų draugija ir Rusijos visuomeniniai rūmai. Beje, pastarųjų kvietimu TGKF nariai šių metų liepą taip pat vyko į Maskvą.
Į pernai rudenį vykusią konferenciją sukviesti „ekspertai“ iš viso pasaulio – Libano, Namibijos, Meksikos, Sirijos, Europos šalių, tarp jų – ir Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos. Vėliau konferencijos dalyviai veikė kaip Dūmos rinkimų, vykusių rugsėjo 18 dieną, stebėtojai.
Tarp tokių stebėtojų – ir estė Alisa Blincova. Ji – nevyriausybinės organizacijos „Estijos rusų mokykla“ valdybos narė, buvusi prorusiškos Estijos vieningosios kairiųjų partijos (EÜVP) narė, dabar besišliejanti prie Estijos „Liaudies sąjungos“ („Norodnij Sojuz“). A. Blincova savo socialinio tinklo paskyroje pasidalija nuotrauka iš renginio.
Iš kairės: Erikas Jagelavičius, estė Alisa Blincova, latvis Ruslanas Pankrotovas / „Facebook“ / Alisos Blincovos nuotr.
Greta jos – latvis Ruslanas Pankratovas, jis šiemet rugpjūtį buvo sulaikytas Latvijos valstybės saugumo tarnybos. R. Pankratovas – ne tik buvęs Rygos miesto tarybos narys ir Veiksmo partijos narys, bet ir organizacijos „Rusų pasaulis Latvijoje“ vadovas. Latvijos saugumo pareigūnai jį sulaikė dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir palaikymo Rusijai kare prieš Ukrainą.
Šalia estės A. Blincovos – ir lietuvis E. Jagelavičius. Jis ne tik TGKF narys, bet ir A. Paleckio suburto „Teisingumo aušros“ judėjimo pirmininkas.
E. Jagelavičius ne tik dalyvavo konferencijoje, bet ir buvo stebėtojas 2021 m. rugsėjį vykusiuose Dūmos rinkimuose.
Remiantis pranešimais rusiškoje žiniasklaidoje, lietuvis rinkimus stebėjo Sibire kartu su jau minėtu latviu R. Pankratovu. E. Jagelavičius pristatomas kaip ekspertas, Socialistinio liaudies fronto atstovas. Duodamas interviu vietos žiniasklaidai, jis negailėjo pagyrų Rusijos rinkimų sistemai: „Tai, ką čia pamačiau, yra įspūdinga. Šiuolaikiški, kūrybingi, profesionalūs, gerai koordinuoti – toks darbas turėtų suteikti rinkimų procesui patikimumo.“
Tuo metu minėta estė A. Blincova, Maskvoje įsiamžinusi su E. Jagelavičiumi, jau kuris laikas kaimyninės šalies žvalgybos akiratyje. Dūmos rinkimai Rusijoje nebuvo vienintelis šios moters susitikimas su Kremliaus propagandą skleidžiančiais veikėjais iš Lietuvos.
2018-ųjų spalį A. Blincova apsilankė Lietuvoje. Nuotraukose įsiamžino su G. Grabausku. Tuo metu jis buvo Socialistinio liaudies fronto pirmininkas, šias pareigas perėmęs iš A. Paleckio. Estų politikę jis pakvietė į Vilniuje surengtą konferenciją, skirtą paminėti 100-ąsias Lietuvos komunistų partijos metines.
A. Blincova ir G. Grabauskas Vilniuje / Baltnews.com / G. Grabausko nuotr.
Kai lankėsi Lietuvoje, A. Blincova priklausė prorusiškai Estijos vieningajai kairiųjų partijai. Sakydama kalbą G. Grabausko renginyje ji siūlė „bendradarbiavimą ir pagalbą Europos kairiųjų platformoje“.
Šis prorusiškų kairiųjų bendradarbiavimas nenutrūko.
Surinkti duomenys rodo, kad už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio telkiami asmenys palaiko ryšius su prorusiškais kaimyninių šalių judėjimais – Estijos „Liaudies sąjungos“, Latvijos rusų sąjungos, Veiksmo partijos nariais. Ryšiai išsiplėtė ir iki Moldovos prorusiškų radikalų.
Ryšiai, karštas palaikymas ir identiški plakatai
Bičiulystė užsimezgė dar 2010 metais, kai įsteigta jau minėta organizacija „Pasaulis be nacizmo“, kurią įkūrė Pasaulio rusakalbių žydų kongreso prezidentas Borisas Špigelis (Rusijos oligarchas, artimas V. Putino aplinkai). Ši organizacija skelbėsi, kad siekia denacifikuoti Rytų Europą.
A. Paleckis priklausė organizacijos „Pasaulis be nacizmo“ prezidiumui. Jam priklausė ir vadinamojo Latvijos antifašistų komiteto vadovas Jozifas Korenas, iš „Estija be nacizmo“ Andrejus Zarenkovas. Su šią organizacija siejama ir Latvijos rusų sąjungos narė, europarlamentarė Tatjana Ždanoka, taip pat Lenkijos „Zmiana“ partijos įkūrėjas Mateušas Piskorskis, jau minėtas latvis A. Gaponenko. Šių asmenų keliai ne kartą susikirto ir vėliau.
Pavyzdžiui, A. Gaponenko ir J. Korenas 2011-ųjų balandį, kai A. Paleckis, tuomet Socialistinio liaudies fronto lyderis, Vilniaus apylinkės teisme buvo teisiamas už Sausio 13-osios neigimą, atvyko jo palaikyti į Vilnių.
Sergejus Caulinas 2012 m. Vilniuje palaiko A. Paleckį / Stop kadras iš „Youtube“ / Algirdo Paleckio paskyros
2012 metais Vilniuje prie teismo vyko dar viena A. Paleckio palaikymo akcija. Čia su „Pasaulis be nacizmo“ plakatu stovėjo ir estas Sergejus Caulinas, S. Seredenko bendražygis. S. Caulinas – taip pat jau kuris laikas Estijos tarnybų akiratyje. Jis ne kartą lankėsi Ukrainos okupuotose teritorijose, dalyvauja Estijoje registruotos „Dobrosvet“ nevyriausybinės organizacijos veikloje. Ši organizacija po Krymo aneksijos 2014 metais rinko vokiečių, prancūzų, britų, italų, latvių ir kitų šalių paramą ir vežė į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas. Humanitarinė pagalba, prisidengiant siekiu gelbėti Donbaso vaikus, buvo gabenama talkinant Maskvos baikerių klubui „Naktiniai vilkai“, remiančiam Vladimirą Putiną.
S. Caulinas, kuris taip pat yra ir „Rusų tėvynainių“ organizacijos valdyboje, buvo vienas iš palaikymo A. Paleckiui akcijos prie Lietuvos ambasados Estijoje organizatorių 2019 m.
Čia su plakatais taip pat stovėjo ir S. Seredenko.
Šie asmenys susiję su jau minėta „Liaudies sąjunga“, kuri kaip politinė partija nėra registruota, tačiau kaip rinkimų komitetas pernai nesėkmingai dalyvavo savivaldos rinkimuose. Anksčiau jie priklausė Estijos vieningajai kairiųjų partijai. Dėl vidinių rietenų dalis partijos narių pasitraukė ir susibūrė į naują judėjimą.
Prie šio judėjimo šliejasi ir Estijos žvalgybos ataskaitose figūruojanti A. Blincova.
Ne tik estų prorusiški veikėjai demonstruoja palaikymą „bičiuliams iš Lietuvos“. Štai pernai rugpjūčio 9-ąją, dieną prieš prie Seimo vykusias riaušes, grupelė A. Paleckio palaikytojų su plakatais susirinko prie prezidentūros. Čia pasirodė ir tuomet dar visuomenėje plačiai nežinoma E. Švenčionienė. Susirinkusieji reiškė palaikymą ir estui S. Seredenko. Taip pat ir latviui A. Gaponenko, kuris nuo 2018 metų – Latvių rusų sąjungos narys.
Algirdas Paleckis 2021 m. prie prezidentūros palaiko estą S. Seredenko / Stop kadras iš „Youtube“ / Algirdo Paleckio paskyros
Būtent šios politinės partijos Latvijoje nariai pastaruosius kelerius metus reiškė stiprų palaikymą A. Paleckiui.
2019 metais, kai jis buvo suimtas dėl šnipinėjimo Rusijai, kaimyninių šalių prorusiški veikėjai surengė piketus prie ambasadų. Su plakatais įsiamžino Latvijos rusų sąjungos nariai, tarp jų – ir T. Ždanoka.
Latvijos rusų sąjungos nariai palaiko A. Paleckį Rygoje / Latvijos rusų sąjungos nuotr.
Pernai rudenį T. Ždanoka ir kiti Latvijos rusų sąjungos nariai, pavyzdžiui, M. Mitrofanovas ir I. Pagorsas palaikyti už šnipinėjamą teisto A. Paleckio atvyko į Vilnių. Dalyvavo mitinge prie LRT, o vėliau – Lukiškių aikštėje. T. Ždanoka A. Paleckį palaikančias kalbas rėžė ir Europos Parlamente.
/ LRT Tyrimų skyriaus schema
Draugai Moldovoje ir Lenkijoje
Partijos „Moldovos patriotai“ nariai palaiko A. Paleckį, A. Greičių ir S. Seredenko / „Facebook“ /Artiomo Gurjevo nuotr.
Nuotraukoje – Rusijos agresiją Ukrainoje palaikančios „Moldovos patriotai“ partijos nariai. Tarp jų centre – ir Artiomas Gurjevas, kuris taip pat vadovauja asociacijai „Mano tėvynė – Moldova“, yra jos prezidentas.
2019 metais jis organizavo palaikymo akciją A. Paleckiui, o dar anksčiau – 2019 metų sausį –parašė laišką Lietuvos ambasadai Moldovoje, reikalaujantį išlaisvinti A. Paleckį, taip pat už Sausio 13-osios byloje nuteistą buvusį sovietų karininką Jurijų Melį, užbaigti Viačeslavo Titovo teisinį persekiojimą (jis tuo metu buvo teisiamas dėl partizanų vado Aldolfo Ramanausko-Vanago niekinimo).
Partija „Moldovos patriotai“ dar 2021 metais siūlė surengti referendumą dėl šalies prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Šių metų kovo pabaigoje jau minėtas A. Gurjevas ir partijos lyderis Mikhailas Garbuzas surengė spaudos konferenciją, kurioje ne tik palaikė karą Ukrainoje, bet ir kaltino Vakarus kišantis į konfliktą, kalbėjo apie Rusijos neva vykdomą „Ukrainos denacifikaciją“.
Tiesa, šis politinis judėjimas neturi populiarumo tarp moldavų – 2021 metų parlamento rinkimuose „Moldovos patriotai“ surinko vos 0,06 proc. balsų.
Prorusiškų veikėjų ryšių voratinklyje – ir lenkas Mateušas Piskorskis. Jis dar 2016 metais buvo sulaikytas prieš pat NATO viršūnių susitikimą. Lenkijos vidaus saugumo agentūra jį kaltino už atlygį bendradarbiaujant su Rusijos žvalgybos tarnybomis ir vykdant operatyvines jų užduotis. 2019 metais M. Piskorskis už užstatą paleistas į laisvę.
M. Piskorskis yra Lenkijoje veikiančio „Europos geopolitinės analizės centro“ ir prorusiškos partijos „Zmania“ („Pokyčiai“) steigėjas. 2014 metais vadovavo Krymo „referendumo“ „tarptautinių stebėtojų“ komandai.
Kai M. Piskorskis 2016 metais buvo sulaikytas, paramą viešai jam reiškė Socialistinis liaudies frontas. Dabar, nuosprendžio laukdamas laisvėje, jis toliau palaiko ryšius su latviais ir lietuviais. Pernai rudenį T. Ždanoka surengė vebinarą, skirtą A. Paleckio „teisiniam persekiojimui“ aptarti. Jame M. Piskorskis A. Paleckį vadino savo draugu, apgailestavo, kad dėl jam iškeltos bylos negali keliauti ir susitikti gyvai su kaimyninių šalių bendraminčiais.
A. Paleckis ir M. Piskorskis T. Ždanokos inicijuotoje diskusijoje / Stop kadras iš „Youtube“ / Latvijos rusų sąjungos paskyros
K. Juraitis pernai metų pabaigoje, trys mėnesiai iki karo, M. Piskorskį kalbino „PressJazz“ laidoje. Kalbėta apie NATO ir Rusijos santykius, situaciją Ukrainoje ir Baltarusijoje.
A. Paleckio ir M. Piskorskio keliai susikirto ir 2013 metais įkurtame tarptautiniame klube „Sofija“. Šį klubą įkūrė Latvijos europarlamentarė T. Ždanoka kartu su italų politiku Giulietto Chiesa (kuriam 2014 m. nurodyta išvykti iš Estijos). Klubas esą vienijo Europos parlamentarus, politikus, visuomenės veikėjus ir ekspertus, pasiruošusius su Rusija kurti Europos ateitį. Klubas, kurio susitikimai vykdavo, pavyzdžiui, Rusijos pergalės Antrajame pasauliniame kare išvakarėse, jau tada skelbė apie neva neonacizmo atgimimą Europoje, bandymus sumenkinti SSRS vaidmenį pergalėje prieš Hitlerį.
Šiame tyrime minimi K. Juraitis ir E. Švenčionienė atsakyti į LRT jiems prieš mėnesį pateiktus klausimus atsisakė. Teigė, kad tai gali padaryti tik tiesioginio eterio metu. A. Paleckiui klausimai buvo perduoti per Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojus, šis, juos perskaitęs, pareiškė, kad „atsakymų nebus“. Klausimai prieš kelias savaites išsiųsti ir E. Jagelavičiui, tačiau į juos neatsakė, telefono ragelio nekėlė.
Estui S. Seredenko klausimai pateikti per jo advokatą, iš A. Blincovos, T. Ždanokos, A. Gaponenko, S. Caulino, A. Gurjevo, R. Pankratovo atsakymų taip pat nesulaukėme. Su J. Kostinu LRT susisiekti nepavyko. Gavę atsakymus, papildysime tekstą.
