Įsibėgėjant savivaldos rinkimų politinei kampanijai, beveik visos didžiosios partijos jau paskaičiavo, kiek lėšų skirs artėjantiems rinkimams. Daugiausiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimams skirs Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Biudžetą rinkimams žada didinti ir Darbo partija. Visgi, dar ne visi suskaičiavo planuojamas lėšas. Laisvės partija kol kas įvardija preliminarias sumas, tačiau tikina, kad iki švenčių numatytą lėšų planą patikslins. Jiems antrina ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), nors planuojamų finansų partija kol kas neatskleidžia.
TS-LKD kampanijai skirs daugiausiai lėšų
Praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų metu, TS-LKD skyrė dosniausią biudžetą rinkiminei kampanijai – Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, partija skyrė 826 958,2 eurus, kandidatai įnešė 142 179,4 eurus, rėmėjai suaukojo 59 659,66 eurus. Viso kampanijai skirta daugiau kaip 1 mln. eurų.
2023 m. rinkimams konservatoriai skirs kiek daugiau – kaip Eltai teigė TS-LKD centrinio rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas, partija numatė skirti 1 mln. eurų biudžetą, o atskirų kandidatų ir rėmėjų įplaukos bendrus finansus turėtų padidinti.
„Rinkimams skirsime apie 1 mln. eurų, taip esame nusimatę. Didžiąja dalimi ta suma yra didesnė todėl, kad mūsų skyriams pavyko labai gerai surinkti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, kurią galima skirti partijoms. Turime sparčiausią, unikalų augimą – suma viršija 600 tūkst. eurų. Dėl to yra gan reikšmingas biudžeto paaugimas, kadangi mes savo kandidatams skiriame tai, ką jie susirenka didžiąja dalimi dar papildomai“, – Eltą informavo TS-LKD narys.
Šią savaitę Vilniuje TS-LKD keliamam kandidatui, dabartiniam vicemerui Valdui Benkunskui iššūkį metė buvęs partietis Mykolas Majauskas. Politikas paskelbė taip pat kandidatuosiąs į sostinės mero postą.
Klausiamas, ar M. Majausko kuriama konkurencija ragina konservatorių vadovybę persvarstyti rinkiminio biudžeto dalybas, A. Vyšniauskas patikino, kad TS-LKD strategija nekinta.
„Tai niekaip nekeičia nei Vilniaus kampanijos strategijos, nei jokių nacionalinių klausimų – juo labiau, finansų. Esame susistygavę visas rinkimų kampanijas iki pat finišo. Neabejojame, kad mūsų kandidatas bus antrame ture, tą rodo ir apklausos“, – užtikrino jis.
Rinkimų biudžetą didina ir Darbo partija
Kiek didesnį biudžetą 2023 m. rinkimams žada turėti ir Darbo partija, 2019 m. skyrusi 225 780,2 eurų. Tada „darbiečių“ kandidatai atseikėjo 104 760 eurų, rėmėjai suaukojo 24 974 eurus. Viso kampanijai išleista 355 514,2 euro.
Artėjant kitų metų kovui partija žada išleisti apie 0,5 mln. eurų, Eltai teigė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Yra skyriams padalintas finansavimas – apie 250 tūkst. eurų. Dar apie 150 tūkst. eurų tokiai centrinei partijos programai ir užstatams apie 100 tūkst. eurų. Jeigu viską sudėjus – gautųsi iki pusės milijono, apie 500 tūkst. eurų, grubiai skaičiuojant“, – nurodė jis.
Kuriems „darbiečių“ skyriams bus skirta daugiausiai lėšų, partijos lyderis neatskleidė, tačiau patikino, kad vadovaujamasi vidine metodika.
„Pagal pasirodymą ankstesniuose rinkimuose, pagal gautų balsų skaičių, pagal narių skaičių. Yra tam tikra metodika, patvirtinta partijoje, pagal ją kurį laiką skyriams buvo tam tikros dotacijos, kurias jie susikaupę turi ir dabar galės panaudoti rinkimams“, – aiškino A. Mazuronis.
Kitų politinių partijų biudžetai – stabilūs
Prieš ketverius metus Liberalų sąjūdis rinkimams skyrė 363 293,5 eurus, kandidatai – 88 650,69 eurus, gyventojai paaukojo 14 823,77 eurus. Viso liberalai kampanijai atseikėjo daugiau kaip 466 tūkst. eurų.
Panašias lėšas planuojama skirti ir būsimiems savivaldos rinkimams, sakė Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Partija atseikės maždaug 320 tūkst. eurų, tačiau keliasdešimt tūkst. eurų savo kandidatams gali skirti pavieniai partijos skyriai.
„320 tūkst. eurų planuojame išleisti, skaičiuojant ir tarybų narių sąrašų paramą, ir kandidatams į merus. Toks yra partijos tarybos apsisprendimas. Tačiau yra ir kitas aspektas, kad mūsų skyriai subsąskaitose turi taip pat kažkiek pinigėlių – na, GPM pervedamas, žmonės deklaruoja arba partijai, arba konkrečiam šios partijos skyriui. Tada, jeigu žmogus deklaravo, pavyzdžiui, Vilniaus skyriui, tai tie skyriai turi savo sąskaitose po kažkiek tūkstančių eurų“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
„Kadangi keliame apie 50 sąrašų, tai yra 50 skyrių – manykime, kad dar apie 100 tūkst. panaudos savų pinigų, į kurių naudojimą partija nesikiša. Jie savo kandidatus, kandidatų sąrašus gali paremti. Tai būtų 420 tūkst. apytiksliai“, – prognozavo jis.
Be to, pridūrė jis, dalį lėšų suaukos gyventojai, tačiau tai prognozuoti sunku.
„Sunkiai prognozuojamas dalykas – nedrįstu sakyti, ar pasieksime pusę milijono, ar nepasieksime“, – pridūrė jis.
Tuo metu socialdemokratai kampanijos finansus suskaičiavo dar spalio pradžioje – tada LSDP komunikacijos vadovas Justinas Argustas Eltai teigė, jog partijos taryba yra nusprendusi rinkimams skirti apie 0,5 mln. eurų.
2019 m. LSDP kampanijai atseikėjo 518 913,1 eurus, socialdemokratų kandidatai prisidėjo 146 076,9 eurais, partijos rėmėjai suaukojo 57 486,06 eurus. Viso – daugiau kaip 722 tūkst. eurų.
Laisvės partija viliasi sulaukti aktyvios gyventojų paramos
Savivaldos rinkimuose debiutuosianti Laisvės partija dėl finansavimo diskutuoja jau kurį laiką, sako politinės jėgos narys Vytautas Mitalas. Visgi, akcentavo jis, artimiausiu metu „laisviečiai“ biudžetą planuoja tikslinti.
„Labai preliminariai, Laisvės partijos centralizuotai skiriama lėšų suma savivaldos kampanijai numatyta iki 200 tūkst. eurų. Bet ta suma, manau, dar keisis tikrai“, – nurodė V. Mitalas.
Politiko teigimu, pagal GPM skyrimą politinėms partijoms, „laisviečiai“ tapo antra didžiausia paramos gavėja, todėl partijos struktūros viliasi ir vėl sulaukti didelio gyventojų palaikymo.
„Labai priklausys nuo to, kiek pavyks pasitelkti ir į kampaniją pakviesti aukoti privačius asmenis. Laisvės partija visada pasižymi tuo įtraukumu ir gebėjimu pakalbinti ir pritraukti žmones aukoti“, – patikino jis.
„Valstiečiai“ finansų dar nesuplanavo
Nors spalį Eltos kalbintas LVŽS kandidatas į Kauno merus Aurelijus Veryga teigė, kad partijos taryba turėtų patvirtinti rinkimų biudžetą artimiausių savaičių metu, pasidomėjus finansiniais klausimais, politikas tvirtino, kad lėšos kampanijai vis dar planuojamos.
„Nebuvo taip, kad mes užsibrėžtume ir pasakytume, kad tikrai šitiek ar tiek skirsime“, – kalbėjo LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas.
„Yra vienas kitas skyrius, kurie pasidėliojo (sumas – ELTA), bet taip iš atminties nepasakysiu“, – tęsė jis.
Politikas neįvardijo nei preliminarios partijos skirtinų lėšų sumos, nei kiek lėšų planuojama skirti jo rinkiminei apygardai.
„Nenoriu jūsų suklaidinti ir prišnekėti“, – teigė A. Veryga.
Tuo metu 2019 m. LVŽS rinkiminei kampanijai skyrė 430 380 eurų partijos lėšų, 110 347,6 eurus skyrė kandidatai, 31 013,62 eurai surinkti rėmėjų. Viso kampanijai atseikėta kiek daugiau kaip 571 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad VRK skaičiavimu, visa 2019 m. savivaldybių merų ir tarybų rinkimų politinė kampanija kainavo 4,761 mln. eurų, iš kurių beveik 2,927 mln. eurų – politinių partijų lėšos, 1,308 mln. eurų atseikėjo patys kandidatai, maždaug 525 tūkst. suaukoti fizinių asmenų.
Lietuvoje rinkimų kampanijos šaltiniai gali būti politinės partijos lėšos, fizinių asmenų aukos, paskolos iš bankų, palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas. Kandidatai gali naudoti ir asmenines lėšas.
VRK pradėjo politinės kampanijos dalyvių registravimą 2022 m. spalio 7 d. Registracija tęsis iki gruodžio 12 d.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 d.
