Dalyje savivaldybių šįmet bus bandomas pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigą ir iš jos projektas. Pavėžėjimą organizuos savivaldybės ir valstybė. Tikimasi, kad nauja sistema padės mažinti greitosios pagalbos tarnybų iškvietimus. Ar pacientui priklausys pavėžėjimo paslauga, turės nuspręsti šeimos gydytojai. Profesinė sąjunga sako, kad tai bus papildomas darbas. Ministerija ramina – sistema bus paprasta.
Įdienojus Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro kieme – tik vienas iš keturių turimų automobilių. Direktorė sako, kad jei reikia, atveža ir negalinčius atvykti pacientus.
Planuojama, kad šią vasarą dalyje savivaldybių, tarp jų – ir Jurbarko, bus pradėtas bandomasis pacientų pavėžėjimo modelis.
„Čia medicininių indikacijų bus labai daug, jos bus išdalytos visiems gydytojams, nes jie nuspręs, ar priklauso, ar nepriklauso, bet tikrai yra daug gyventojų, kuriems priklausys šita paslauga“, – įsitikinusi Jurbarko poliklinikos direktorė Remigija Mencienė.
Projektą rajone koordinuojančios Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius sako, kad prisijungia ir šalia esanti Tauragė. Reikės įdarbinti operatorių, papildomų automobilių pirkti neplanuojama, viliamasi, kad mokant arti 80 centų už kilometrą, vežti pacientus norės ir verslas.
„Galbūt visi bus išgirdę, kad tokia paslauga yra, tikėsis, kad ją gali gauti, tačiau ją gali gauti tik tie, kuriems priklausys dėl jų fizinės būklės arba dėl ekonominių, socialinių priežasčių“, – pabrėžia Jurbarko rajono meras.
Tikimasi, kad įdiegus pavėžėjimo paslaugą, mažės darbo greitajai, esą dabar kyla problemų pervežti ligonius po tyrimų iš didesnių universitetinių ligoninių į namus. Projekte to imsis valstybės rastas pavėžėtojas.
„Imant užsienio šalių patirtį, tai visų – ir specializuotų, ir nespecializuotų – pavėžėjimų Lietuvoje reikėtų iki pusės milijono per metus. Specializuoto pavėžėjimų iš jų, teoriškai skaičiuojant, apie 100 tūkstančių. Žinoma, kad pilotinio projekto metu tie skaičiai bus mažesnis, bet mums padės įsivertinti poreikį“, – sako Kauno GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
Skaičiuojama, kad pavežant pacientus, mažų savivaldybių gyventojai galėtų arčiau namų išspręsti apie 80 procentų sveikatos problemų.
„Tai bus vykdoma tik toms paslaugoms, kurios teikia Lietuvos nacionalinės sveikatos gydymo įstaigos, kurios yra finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Kitą kartą žmogus gal važiuodamas ir į privačias gali norėti pasinaudoti, tokių gali būti trūkumų“, – nurodo Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Tuo metu Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė sako, kad medikams sprendimai dėl pacientų pavėžėjimo – papildomas darbas.
„Pacientas pats arba jo artimieji, kurie prižiūri sunkesnius pacientus, patys turėtų nuspręsti, ar jiems reikia tos paslaugos ar nereikia. Tai gydytojas jau neturėtų čia dalyvauti“, – komentuoja šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Toma Kundrotė.
„Vis tiek yra išrašomas siuntimas, sukurta, kad tik reikėtų uždėti varnelę realiai. Jei tik žmogui reikia pavežėjimo paslaugos, reikės laiko, kad gydytojas suprastų, kaip tas indikacijas – ar čia reikia, ar čia nereikia – (nustatyti – LRT.lt). Tai čia dirbsime kartu“, – tikina sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė.
Bandomajam pacientų pavėžėjimo modeliui skiriami 7 milijonai eurų, projektas truks apie metus.
