2023-aisiais minimos kunigo, astronomo Antano Petraičio 90-osios mirties metinės, skelbiama Panemunės pileis socialinio tinklo profilyje.
Prie Skirsnemunės bažnyčios sienos pritvirtinta lenta kun. Antanui Petraičiui atminti. Lentoje parašyta: „Šioje bažnyčioje po altoriumi palaidotas kun. A. Petraitis (1861-1933), gimęs šiame krašte. Rūpindamasis jaunimo švietimu, pakvietė vienuolius iš Italijos į Lietuvą ir padovanojo dvarą Vytėnuose Saleziečių centrui įkurti.“
Jurbarko kraštas išugdė daug iškilių, tautai ir valstybei nusipelniusių asmenybių. Viena iš jų – kunigas, astronomas Antanas Petraitis. Kaip žymus tautinio atgimimo veikėjas, caro valdžiai buvo nepatikimas asmuo, todėl 1905 m. jis išvyko į JAV, kur Čikagoje 25 metus dirbo šv. Juozapo parapijos klebonu, domėjosi astronomija, įkūrė fondą Lietuvai remti. Būdamas didelis eruditas, astronomijos mokslo entuziastas, už Amerikos lietuvių suaukotus pinigus 1907 m. nupirko galingą teleskopą Lietuvos švietimui, didinantį 1100 kartų, ir ieškojo observatorijai tinkamos vietos Lietuvoje.
Grafienės Marijos Puslovskytės Tiškevičienės (1866-1939) iš tėvo paveldėta Panemunės dvaro sodyba su pilimi Lietuvos valstybei atiteko 1925 metais. Valstybė paskelbė dvarą su pilimi parduodanti varžytinėse. Kun. A. Petraitis nusprendė, kad pilies bokšte galima įrengti observatoriją, todėl nupirko dvarą su pilimi. Jis rašė: „Nupirkau varžytinėse per agentus už dosnias lietuvių aukas, mokėdamas didžiausią sumą dėl Lietuvos jaunimo švietimo”. Kun. A. Petraitis į Lietuvą grįžo 1930 m. Iki tol dvarą buvo pavesta prižiūrėti jo broliui Kazimierui, kurio iniciatyva atlikta nemažai pilies remonto darbų: uždengtas stogas, sudėtos grindys, lubos, padaryti laiptai į bokštą, o pačiame bokšte – atidaromas stogo langas pasižvalgyti po gražų Nemuno slėnį.
Nors pagal dvaro pirkimo dokumentus pilis kun. A. Petraičiui kartu su dvaru buvo parduota, 1926 m. dėl pilies priklausomybės vyko dideli nesutarimai vyriausybėje. A. Petraitis gavo iš vyriausybės raštą, kad pilis neįtraukta į dvaro pardavimo dokumentus, todėl jam nepriklauso. Netekus vietos observatorijai įrengti, teleskopą reikėjo parduoti. Jį nupirko tėvai jėzuitai Detroito Universitetui. O kun. A. Petraitis visą savo turtą testamentu padovanojo vienuoliams saleziečiams ir pakvietė šv. J. Bosko sukurtą vienuoliją iš Italijos į Vytėnus (taip buvo pervadintas Zamkaus (Panemunės) dvaras) kaip į tėvų namus su visu turtu ir pinigais keliuose užsienio valstybių bankuose, kad įsteigtų saleziečių centrą Lietuvoje našlaičių globai, vaikų ir jaunimo mokymui Lietuvoje, vedant jaunimą švietimo ir mokslo keliu. Turto dovanojimo vienuoliams saleziečiams testamente kun. A. Petraitis užrašė: „Minėtas turtas turi būti panaudotas Lietuvos tautos apšvietai, katalikų tikėjimo stiprinimui bei platinimui per dvare kuriamas mokyklas.” („Lietuvos saleziečių istorija”. Kaunas, 2000 m.).
Ilgai besitęsiantys sprendimai ir prarasta observatorija palaužė kun. A. Petraičio sveikatą. Kunigas mirė 1933 m. vasario 25 d. Buvo palaidotas Skirsnemunės bažnyčios šventoriuje.
Vienuoliai saleziečiai į kun. A. Petraičio padovanotą dvarą atvažiavo 1934 m. Per ketverius metus dvaro teritorijoje buvo pastatyta naujų pastatų, buvę – pritaikyti vienuolyno reikmėms.
1937 m., netoli pilies, ant kalnelio, apsupto tvenkinių ir upelio, saleziečiai pastatė itališkos architektūros koplytėlę (architektas A. Valavičius), į kurią, pagerbdami už jiems suteiktas dovanas, iš Skirsnemunės bažnyčios šventoriaus perlaidojo savo fundatoriaus – kun. A. Petraičio – palaikus. Karo metu kun. A. Petraičio palaikai kunigų rūpesčiu iš koplytėlės perkelti į Skirsnemunės bažnyčios požemį.
Saleziečių vienuolynas, SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rudenį buvo uždarytas, vienuoliai ir jų globojami našlaičiai buvo išvaryti, o jų vietoje įsikūrė Raudonosios Armijos dalinys, koplyčioje veikė kariuomenės valgykla, vėliau čia buvo rodomas kinas. Šalia, kitame vienuolyno pastate, buvo įsikūrusios mašinų ir traktorių stoties dirbtuvės.
Atgavus nepriklausomybę, vienuoliai saleziečiai pastatė bažnyčias Kaune (Palemone) ir Vilniuje. Kunigo Antano Petraičio kilnūs darbai ir siekiai neliko užmarštyje.
Parengta pagal Petrės Petraitienės knygą „Gyvenimo tikslas“, kuri pagrįsta Lietuvos centrinio archyvo dokumentais. 2007, Vilnius
