Senasis lietuvių dainius Maironis gali būti įdomus ir šiuolaikiniam žmogui – įsitikinusi Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė, vedžiodama po Pasandravyje esančią poeto gimtinę. Jei joje lankėtės tik mokyklos laikais – užsukite pažiūrėti, kaip ši vieta pasikeitusi.
Negirdėta idėja
„Užmirš mano giesmes! Poetai kiti Ieškos įkvėpimo brangaus; Ir jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti; Bet vėl kaip mane ji apgaus!“ – Maironio eilėraščio eilutes, parašytas XIX a. pabaigoje deklamuoja Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė. Ir teigia: idėjos, kurios buvo naujos ir maištingos Maironio laikais tarpukario Kaune, jau nugrimzdo į praeities šešėlius. Bet verta pakeliauti laiko lygiagretėmis ir paieškoti susikirtimo taškų, kuriuose lyriška ar net sentimentaliai patriotiška Maironio poezija gali įdomiai suskambėti ir mums – šiuolaikiniams žmonėms.
O vieną tokių susikirtimo taškų šiandien galima rasti Pasandravio istoriniame draustinyje įsikūrusioje poeto tėviškėje. Siekiant pagerinti joje teikiamų kultūros paslaugų kokybę, užmegzti diskusiją tarp lankytojo ir kultūros paveldo objekto, muziejaus direktorei kilo visiškai netikėta mintis: šimtametėje sodyboje pasitelkti išmanius meninius sprendinius, papildyti ją konceptualiais meno kūriniais.
„Esu labai dėkinga Raseinių savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjai Indrei Antanaitienei, kuri šia idėja patikėjo“, – džiaugėsi muziejaus direktorė. O pati I. Antanaitienė tvirtina, kad dabar Maironio tėviškė tapo išskirtiniu objektu visame Raseinių rajone. „Labai kviečiu atvykti į čia vykstančius renginius, stebėti instaliacijas, kur modernūs aplinkos sprendimai atsiskleidžia visu savo grožiu. Taip panaudoti inovacijas pristatant praeitį yra labai netikėtas ir įdomus dalykas, kuriuo išties didžiuojamės“, – kalbėjo I. Antanaitienė.
Idėjas paversti tikrove Raseinių krašto istorijos muziejui pavyko 2018–2019 m. įgyvendinus projektą, finansuotą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. „Taip buvo sukurtos visiškai naujos kultūros paslaugos vietovėje, kurios dvasia yra Maironis“, – tvirtino B. Kulpinskaitė.
Erdvėje išnyranti praeitis
Įgyvendinus projektą ant išlikusių dvaro pamatų iškilo meninė instaliacija „Pasandravio dvaras“, atkurianti prarasto dvaro aplinką. Pagal archyvuose surinktus ikonografinius duomenis unikaliai atkurtas tikslus gimtojo Maironio dvaro pastato kontūras. „Šis dailininko Sauliaus Valiaus kūrinys atspindi istoriškumo ryšį su gamta, skatina mąstyti ne tik apie gyvenusių savininkų nuveiktus darbus, šeimų istorijas ir likimus, bet ir apie mūsų visų dabarties laikinumą“, – kalbėjo B. Kulpinskaitė. Reginį papildant muziejininkų pasakojimams galima įsivaizduoti, kaip ši vieta atrodė prieš daugelį metų, kai nesudėtingo plano Pasandravio dvaro rūmų prieangį puošė keturios kolonos, didelis apvalus gėlynas, sodas ir parkas…
„Šiandien Pasandravio aplinka yra idėjų bankas savitiems projektams. Galbūt ir mažajam Maironiui dar gimtajame dvare užsimezgė gyvas istorijos jausmas, patirtas iš piliakalnių, milžinkapių ir žmonių pasakojimų“, – svarstė B. Kulpinskaitė ir pasakojo, kad dvarvietėje sutvarkytas akmeninis XIX a. svirnas (pakinktinė), restauruotas įspūdingo dydžio akmens mūro šulinys. „Meninių videoprojekcijų pagalba svirne „atgimsta“ susimąstęs Maironis, iškyla ir išsisklaido jo poezijos posmai, jaukiai buriasi Mačiulių šeima“, – pasakojo muziejaus direktorė.
Pasandravį ir poeto tėviškę – Bernotus jungia takas tarp šimto šešiasdešimties žaliuojančių ąžuolų, jame įrengtos sūpynės – atokvėpio vietos. Bernotus iš tolo žymi sodybos kryžius. Muziejuje puoselėjamas kiekvienas poeto numylėtas kampelis. Stoginė Luknės slėnyje saugo net poeto brangintą mažą vandens telkinėlį-šaltinėlį, prie kurio medžių paunksmėje jis taip mėgo ilsėtis.
Jono Mačiulio Maironio tėvų namai Bernotuose sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą. Dabar ten įkurdinta meninė instaliacija „Maironio tėvų namai“. Unikali plieno stygų konstrukcija ant kertinių pamato akmenų atveria buvusio namo planinę sandarą, siluetą, tūrį. „Tarp ritmiškų elementų matomas lietuviškas peizažas, šešėliai žymi saulės kelią, o apniukusią dieną viskas liejasi minorinėje migloje. Būnant menamoje verandoje atsiveria visas sodo vaizdas, tolumos, kuriomis taip grožėdavosi į namus sugrįžęs poetas“, – pasakojo muziejaus direktorė.
Senojo Bernotų sodo centre gera prisiglausti prie šimtametės pušies. „Maironio tėvas Aleksandras Mačiulis ją parnešė iš miško ir pasodino, kai gimė sūnus – Jonukas. Maironis pušį buvo apsitvėręs tvorele ir augino gėles šiurpes. Pušies paunksmėje sukurtas ne vienas „Pavasario balsų” posmas. O dabar prie senosios Maironio vaikystę menančios pušies sukurta instaliacija „dainuojantis suolelis“. Atsisėdusį pailsėti svečią apgaubia dainų „Lietuva brangi“, „Už Raseinių“ melodijos, Maironio lyrikos posmai“,- pasakojo B. Kulpinskaitė.
B. Kulpinskaitė kviečia atrasti Maironio gimtąsias erdves kaimyninių rajonų gyventojus, pavaikščioti poeto takais ir pasisemti įkvėpimo. Kas žino, gal šios vietos turi ypatingą galią – juk išaugino vieną didžiausių Lietuvos poetų. Daugiau apie organizuojamas veiklas galite sužinoti feisbuko tinklalapyje „Maironio tėviškė – Pasandravys“, svetainėje www.raseiniumuziejus.lt
