Kiek save pamenu, tiek ir kuriu. Žmogus labai įdomus sutvėrimas, turintis didžiulį potencialą kurti
ir griauti.
Gimiau Panevėžyje. Buvau pirmas vaikas, bet apsuptas jau paaugusių dėdžių ir tetos. Tai ir augau
keistai, lepinama ir erzinama vyresnių ir pati būdama atsakinga už jaunesnes seseris ir brolį. Niekas
labai su vaikais nesicackino, bet niekas ir netrukdė daryti ką nori.
Daug sirgau, ligoninė buvo antri namai, todėl anksti išmokau skaityti. Istorijos nunešdavo iš tos baltos lovos ir lašelinių, leisdavo ištverti ilgus ligos mėnesius. Jau paauglystėje ir ligoninėse atsirado galimybė piešti, lankstyti.
Projektuodavau ištisus miestus, sekdavau pasakas. Kažkaip anksti užaugau, aplink visada būdavo
mažesnių, kurie pasiduodavo mano mokymams.
Baigiau ir tiksliuosius metalo apdirbimo mokslus ir muzikos pedagogiką. Bedarbystės laikotarpiu įgyjau keramiko-lipdytojo specialybę.
Esu smalsi, visada įdomu sužinoti kaip viena ar kita padaryta, arba ką galima padaryti kitaip. Tai
padeda kultūriniame darbe. Dirbu Ramygalos kultūros centre. Kūrybai savo malonumui ar
tobulėjimui laiko nedaug. Labai myliu savo darbą, bet jis niekada netelpa į normalaus darbo
valandas ar rėmus, jis nesibaigia uždarius kabineto duris, ar nusilenkus žiūrovui. Viską perleidžiu
per širdį ir jokie patarimai atsiriboti, streso valdymo kursai čia nepadeda. Nes suvaldytos emocijos
nepasiekia žiūrovo, o jei nepasiekia, tai reiškia ne taip dirbame.
Ir kai jau būnu visa perpildyta, kai širdis užspaudžia plaučius ir tiesiog nebegaliu įkvėpti, ieškau
kaip tai iškrauti. Vieni griauna, kiti kuria. Aš pasirinkau kurti.
Keramikos darbai gaminti iš šamotinės (akmens masės) molio masės. Nors kuriu daug taikomosios
dailės darbų, vis dėl to mieliausi tie, kurie dovanoja šypseną ir mielas emocijas. Tai ir pristatau
vaikų skulptūrėlių kolekciją – lėliukus. Kartais atrodo, kad jie patys sugalvoja kokie bus, o man
tereikia juos išlukštenti iš molio masės. Kurdamas vaiko veidelį, negali nesišypsoti ir tada pasaulis
tampa šviesesne vieta. Dalinuosi savo kūryba, tikėdamasi, kad bent dalelę tos geros nuotaikos
pavyks dovanoti ir jums.
Su pagarba žiūrovui, Loreta Kubiliūnienė
