Vis daugiau tėvų Lietuvoje nusprendžia savo vaikų neskiepyti nuo infekcinių ligų. Specialistams ypač didelį susirūpinimą kelia sumažėjęs vakcinacijos lygis nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.
2022 m. dėl šių ligų paskiepyta buvo apie 86,5 proc. vaikų, o norint užkirsti kelią pavojui reikia bent 95 proc.
Epidemiologai jau stebi pasekmes. Per kelis mėnesius raudonuke susirgo nėščioji ir 14 mėnesių kūdikis, o anksčiau šios ligos atvejai buvo ypač reti.
„Matome, kad virusai įsibėgėja, kelia galvą“, – antradienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
A. Dulkys: „Galime pereiti į rizikos zoną“
Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo 14 infekcijų. Tačiau dauguma vakcinų gyventojai naudojasi vis vangiau.
„Yra tik pora skiepų, kur yra augimas, o kitais atvejais rezultatas yra toks pats arba yra mažėjimas. Tai tam tikras signalas, jau turintis raudonų lempučių: yra ir 5 proc. ir 10 proc. mažėjimas.
Tai signalizuoja, kad galima pereiti į rizikos zoną, gali sugrįžti kai kurios ligos“, – antradienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, neteisinga būtų manyti, kad gyventojų pasitikėjimas skiepais krito tik dėl COVID-19 pandemijos.
„Tos tendencijos ir skaičiai yra jau mažiausiai pastaruosius 10 metų. Pandemija nėra pagrindinė priežastis“, – patikino ministras.
D.Razmuvienė taip pat pabrėžė, kad „lūžis“, kai vaikų skiepijimo apimtys ėmė mažėti, stebimas nuo 2010 m.
Žemėlapyje neliko žalios spalvos
Vakcinacijos nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės situacijai iliustruoti D.Razmuvienė pateikė Lietuvos žemėlapį.
Jei 2021 m. Utenos ir Alytaus apskrityse skiepijimas nuo šių ligų siekė kiek daugiau nei 95 proc., tai 2022 m. žemėlapyje nebeliko žalių savivaldybių t. y. tokių, kuriose vakcinacija atitinka rekomenduojamą lygį.
„Praėjusiais metais nebeliko žalios spalvos. Liko tik raudona, kur yra labai blogai ir geltona, kur skiepijimas yra tarp 90 ir 95 proc. (…)
Beveik kiekvienoje savivaldybėje padaugėjo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės neskiepytų vaikų.
Yra tik apie 30 proc. savivaldybių, kuriose skiepijimo apimtys siekia 94–95 proc.“, – nerimą keliančius skaičius komentavo D.Razmuvienė.
Blogiausia padėtis pernai buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, kur nuo minėtų infekcijų pasiskiepiję buvo atitinkamai 82,4 ir 82,7 proc. vaikų iki 2 metų. Raudonoje zonoje taip pat yra Kauno (87.7 proc.) bei Telšių (89,2 proc.) apskritys.
Kokią įtaką mažėjantis skiepijimas turi sergamumui? 2022 m. fiksuoti 11 „kiaulytės“, kitaip epideminio parotito atvejai. Susirgo 7 vaikai ir 4 suaugusieji.
„Negalima sakyti, kad tai vaikiška liga. Tai yra sukėlėjas, kuris ieško palankios terpės save realizuoti“ – pabrėžė D.Razmuvienė.
Specialistė pridūrė, kad nuo 2008–2018 m. laikotarpiu Lietuvoje nustatyti vos 5 raudonukės atvejai. Pastaruoju metu jie tapo daug dažnesni.
„Turėjome raudonukės atvejį. Praėjusį metų gruodį susirgo nėščia moteris. Šių metų vasario mėnesį turėjome 14 mėnesių vaiko raudonukės atvejį. Jam dar skiepai nepriklausė (…) Matome, kad virusai įsibėgėja, kelia galvą“, – įspėjo D.Razmuvienė.
Tymų atvejų 2022 m. Lietuvoje fiksuota nebuvo.
Neapsaugo nuo vėžio Jau šešerius metus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nemokamai skiepijimos mergaitės. Nuo šių metų vakciną gauti gali ir berniukai.
„Jeigu kalbėsime apie žmogaus papilomos viruso infekciją, tai yra virusas, kuris sukelia ypatingai sudėtingas vėžines ligas“, – įspėjo D.Razmuvienė.
Ji pridūrė, kad mergaitės nuo ŽPV vakcinuojamos ypač vangiai. Paskiepytos pernai buvo tik 59,37 proc. mergaičių iki 11 metų.
„Norėtųsi, kad skiepijimo apimtys būtų kaip Skandinavijos šalyse. Suomija apskritai pamiršo, kas tai yra gimdos kaklelio vėžys“, – sakė D.Razmuvienė.
Lietuvoje praėjusiais metais nežymiai padidėjo naujagimių bei kūdikių skiepijimas nuo hepatito B ir rotovirusinės infekcijos.