Būsto palūkanoms ėmus kandžiotis, LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad yra būdų, kaip jas bent kiek sutramdyti, tačiau jie taip pat pabrėžia – reikėtų atidžiai įvertinti, ar tikrai tai yra naudinga. Kaip pastebi ekspertai, net ir iš santaupų sukrapščius kelis tūkstančius eurų, nauda gali būti menka. Be to, turint galimybių, kartais gali būti naudinga mėnesio įmoką kaip tik padidinti.
Norint sumažinti kiekvieną mėnesį sumokamą būsto paskolos sumą, galima ilginti turimos paskolos grąžinimo terminą arba atlikti papildomas įmokas, kitaip tariant, dalį pasiskolinto kredito grąžinti anksčiau. Vis dėlto tiek vienas, tiek kitas pasirinkimas turi savų trūkumų.
Pailginus paskolos grąžinimo terminą, per visą laikotarpį tektų sumokėti didesnę sumą. Be to, toks variantas tinkamas ne visiems – kai kurie kredito turėtojai to padaryti negalėtų dėl savo amžiaus.
Norint dalį pasiskolinto kredito grąžinti anksčiau, bankai gali taikyti papildomas sąlygas, o sumokėjus palyginti nedidelę sumą, įmoka reikšmingai nė nepasikeistų. Ekspertai skaičiuoja, kad, priklausomai nuo likusios kredito sumos, palūkanų bei kredito trukmės, net ir keli tūkstančiai eurų kasmėnesinės įmokos smarkiai nesumažintų.
Siūlo apsvarstyti du būdus, kaip sumažinti mėnesio įmokas
ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas LRT.lt teigia matantis dvi galimybes, kaip paskolų turintys gyventojai galėtų susimažinti kas mėnesį mokamą sumą.
„Vienas būdas yra pratęsti kredito grąžinimo terminą. Jeigu yra likę, įsivaizduokime, 10 metų kreditui grąžinti, iki 15 metų pratęsus terminą, mėnesio įmoka atitinkamai mažėtų. Aišku, bendra grąžinama suma – paties kredito, palūkanų – padidėtų, bet tai pašalintų šiandieninio biudžeto įtampą – sumažintų mėnesinę įmoką.
Kitas būdas, jeigu žmogus turi santaupų, jis tas santaupas gali panaudoti padengimui daliai kredito arba palūkanų. Asmuo galėtų kažkokią reikšmingą pinigų sumą įnešti ir tokiu būdu, išlaikydamas tą patį paskolos grąžinimo laikotarpį, sumažinti mėnesio įmoką už likusį laikotarpį. Bet čia yra papildomų sąlygų. Dažniausiai tai labai priklauso nuo to, kokia kredito sutartis sudaryta, ar taikomi kokie nors mokesčiai už kredito dalies grąžinimą prieš terminą, mokėjimų grafiko pakeitimą ir pan.“, – komentuoja T. Šarapovas.
Nekilnojamasis turtas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Anot jo, paskolų turėtojai turėtų atkreipti dėmesį, ar toks išankstinis sumos grąžinimas yra galimas, ar nėra apmokestinamas, ar nėra taikomos papildomos sąlygos. Jeigu papildomos sąlygos ar mokestis už išankstinį kredito dalies grąžinimą taikomas, reikėtų įvertinti, ar tai daryti finansiškai naudinga.
T. Šarapovas taip pat atkreipia dėmesį, kad paskolų turėtojai kredito dalies grąžinimui neturėtų skirti sukauptos finansinės pagalvės – pinigų, kurie skirti neplanuotoms didesnės išlaidoms, pavyzdžiui, netekus darbo.
Be to, sako ekspertas, reikėtų įvertinti ir tai, kad nedidelė įmokėta suma mėnesio įmokos reikšmingai gali ir nepakeisti, tam reikėtų skirti daugiau pinigų.
„10 tūkst. eurų, 15 tūkst. eurų galbūt ką nors pakeistų. Turbūt ir kokie 3 tūkst. eurų reikšmingai įmokos nepakeis, jeigu mes, tarkime, kalbame apie 80 tūkst. eurų kreditą 25-eriems metams ir tai yra kredito grąžinimo laikotarpio pradžia. Tikėtina, tik laikotarpio ilginimas iki, pavyzdžiui, 30 metų, jeigu paskolos turėtojo amžius tai leidžia, galėtų juntamai sumažinti grąžintiną mėnesio sumą.“, – sako profesorius.
Gyventojai / E. Blaževič / LRT nuotr.
T. Šarapovo nuomone, gyventojams, turintiems būsto paskolas, vertėtų pasikonsultuoti su paskolą davusia kredito įstaiga net ir tais atvejais, kai įmokėti didesnės pinigų sumos nėra galimybės. Konsultacijos metu galėtų būti modeliuojamos įvairios ateities perspektyvos, pavyzdžiui, kas nutiktų, jeigu šeimos pajamos sumažėtų ar jeigu palūkanos dar augtų.
T. Šarapovo teigimu, tai leistų žmogui susidaryti geresnį vaizdą, kokios situacijos galimos, ir planuoti į priekį.
„Situacijų gali būti įvairių. Turint įsipareigojimų, nuo kurių priklauso šeimos gerovė, manau, jas labai svarbu įvertinti ir turėti planą B, pavyzdžiui, keisti būstą į kažkokį mažesnį, pigesnį, o būstą, kurio paskolos galbūt negali išmokėti, parduoti. Tokių scenarijų nereikėtų atmesti ir apie juos reikėtų galvoti, ypatingai, jei išauga pajamų netekimo rizikos ir nėra galimybių refinansuoti kredito skolinantis iš kitų šaltinių palankesnėmis sąlygomis“, – sako T. Šarapovas.
Vilnius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Net ir 1 000 eurų mėnesio įmoką gali sumažinti vos keliais eurais
LRT.lt bankų atstovai teigė, kad paskolą kintamomis palūkanomis turintys gyventojai turi galimybę dalį ar visą likusį kreditą grąžinti iš anksto. Vis dėlto gali būti taikomos papildomos sąlygos.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė tvirtina, kad, jei būsto paskola suteikta su kintamomis palūkanomis, yra galimybė kredito dalį grąžinti ir be papildomo mokesčio. Vis dėlto, net ir tuo atveju, kai toks kredito grąžinimas papildomai nekainuoja, S. Strockytė-Varnė teigia, jog kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai.
„Ar turint laisvų lėšų verta grąžinti dalį būsto paskolos, labai priklauso nuo individualios gyventojo ar šeimos situacijos: kaip šeima jaučiasi dėl to, kad padidėjo įmokos, ar jos tapo sunkiai pakeliama našta, ar nėra kitų alternatyvų, pavyzdžiui, sumažinti vartojimą, atsisakyti kitų paslaugų, kad galėtų dengti paskolą, galiausiai, ar šeima turi santaupų, kurias galėtų panaudoti šiam tikslui“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Nekilnojamasis turtas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Ji pabrėžia – vadinamosios finansų pagalvės – pinigų, sukauptų nenumatytiems atvejams – naudoti tam, kad būtų sumažinta būsto paskolos įmoka, nerekomenduotų. Anot pašnekovės, išimtį būtų galima daryti tik tuo atveju, jeigu paskolos našta finansiškai yra nepakeliama ir kito būdo susimažinti įmoką nėra.
Tačiau bet kuriuo atveju, net ir turint lėšų, reikėtų atidžiai įvertinti, ar jų įmokėjimas turėtų realios naudos.
„Tarkime, jei šeimos būsto paskolos likutis siekia 80 tūkst. eurų, mėnesio įmoka dar 25-eriems metams su 5 proc. palūkanomis siekia apie 467 eurus. Iš anksto grąžinus, tarkim, 1 000 eurų, įmoka sumažėtų palyginti nedaug – iki 461 euro. Tokiu atveju veikiausiai 1 000 eurų suma vertingesnė sąskaitoje, nes užtikrina, kad, nutikus netikėtai situacijai, turėsite pinigų bėdai išspręsti“, – skaičiuoja S. Strockytė-Varnė.
Be to, jeigu yra galimybė įdarbinti pinigus ir gauti daugiau nei 5 proc. palūkanų, sako ekspertė, pinigus skirti kreditui grąžinti nebūtų racionalu.
SEB bankas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Bet jei 1 000 eurų mažesnis kreditas suteiks daugiau ramybės ir toks sprendimas yra didesnio plano dalis grąžinti būsto paskolą per trumpesnį laiką, negu iš pradžių planavote, sprendimas gali būti logiškas. Tačiau jį priimti reikia gerai apsvarsčius, nepasiduoti emocijoms, įvertinti, koks yra tikrasis tikslas: sumažinti mėnesio įmoką, iš principo sumokėti mažiau palūkanų, kuo anksčiau grąžinti paskolą ir pan.“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Primena – išleidus santaupas, vartojimo paskola kainuotų brangiau
Banko „Luminor“ kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė LRT.lt taip pat teigia, kad kiekvieno kliento sprendimas turėtų priklausyti nuo jo konkrečios situacijos.
„Rekomenduojame atsižvelgti į kelis faktorius – sukauptą finansinį rezervą, paskolos įmokų didėjimo įtaką biudžetui ir savo ateities planus. Visų pirma, priešlaikiniam paskolos grąžinimui nereikėtų panaudoti visų savo turimų santaupų, kad vėliau, patyrus nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, sugedus automobiliui, neprireiktų skolintis iš naujo už didesnes palūkanas. Būsto paskola visuomet yra pigesnė nei vartojamoji paskola, todėl, netikėtoje situacijoje pritrūkus pinigų, gali tekti skolintis brangiau“, – sako O. Kazanavičienė.
Luminor / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jeigu vis dėlto sukaupta pakankama finansinė pagalvė, tvirtina ekspertė, reikėtų kreiptis į banką ir kartu paskaičiuoti, kiek išankstinis paskolos dalies grąžinimas sumažins mėnesio įmokas.
„Pavyzdžiui, jeigu dar negrąžinta paskola yra gana didelė, o iki jos grąžinimo laikotarpio pabaigos dar gana daug laiko, tai net ir kelių tūkstančių eurų įmokėjimas anksčiau laiko mėnesio įmokas sumažins tik simboliškai“, – atkreipia dėmesį O. Kazanavičienė.
Jos aiškinimu, jeigu būsto paskola yra su kintamomis palūkanomis, išankstinio grąžinimo mokestis banke „Luminor“ netaikomas. Bet jeigu klientas turi pasirinkęs terminuotai nekintamas palūkanas laikotarpiui iki penkerių metų, bankas turi teisę taikyti išankstinio grąžinimo mokestį.
Miestas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Turintiems galimybių siūlo apsvarstyti mėnesio įmokos didinimą
Banko „Citadele“ Lietuvos padalinio vadovas Darius Budraitis LRT.lt sako, kad paskolų turėtojai gali apsvarstyti ir kitus variantus, ne tik kredito dalies grąžinimą.
„Ekspertai rekomenduoja įvertinti kelias galimybes, pavyzdžiui, galbūt norite įmokėti didesnę sumą, nes turite atliekamų pinigų – gavote premiją, pardavėte automobilį, nekilnojamąjį turtą ar pan.
Taip pat pasikeitus finansinei situacijai, galima apsvarstyti galimybę padidinti mėnesio įmoką ir taip sutrumpinti paskolos mokėjimo terminą. Be to, yra galimybė rinktis paskolos grąžinimo būdą – linijinį, kai mokate fiksuotą paskolos dalį ir kintamąją palūkanų dalį, ar anuitetinį, kai mokate daugiau palūkanų, bet kasmėnesinės bendros įmokos bus mažesnės ir pastovios“, – vardija D. Budraitis.
Citadele Bankas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Nors mėnesio įmokos padidinimas gali skambėti paradoksaliai, toks būdas padeda sutrumpinti paskolos terminą, o tai leidžia per visą laikotarpį sumokėti mažiau palūkanų, t. y. grąžinti mažesnę sumą.
D. Budraitis taip pat mini, kad derėtų įvertinti, ar turimų santaupų užtektų tiek finansinei pagalvei, tiek grąžinti dalį kredito. Finansinei pagalvei rekomenduojama turėti sumą, kuri leistų padengti 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas.
„Kita alternatyva – turimą pinigų sumą padėti į terminuotą indėlį ir taip iš dalies kompensuoti padidėjusias paskolos palūkanas“, – priduria D. Budraitis. Anot jo, dar kita galimybė – turimas laisvas lėšas investuoti į vertybinius popierius.
Dviratininkas / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Kiekvieno kliento situacija yra unikali, todėl bendras patarimas – pasitarti su ekspertais, kuris variantas žmogui yra priimtiniausias, įvertinus jo finansinę situaciją, ateities planus ir pan.“, – apibendrina D. Budraitis.
Esant nestandartinėms aplinkybėms, gali būti taikomos individualios sąlygos
Banko „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato atkreipia dėmesį, kad priešlaikinio paskolos grąžinimo sąlygos visada aptariamos būsto finansavimo sutartyje. Anot jo, bankas standartiškai sudaro galimybes klientams anksčiau grąžinti būsto paskolas.
„Kai paskolos grąžinimo prieš terminą momentu paskolai taikoma kintama palūkanų norma, kuri buvo nustatyta ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, priešlaikinį grąžinimą galima atlikti bet kada, taip pat netaikomas joks paskolos anksčiau laiko grąžinimo mokestis. Kai paskolos grąžinimo prieš terminą momentu paskolai taikoma fiksuota palūkanų norma arba ilgalaikė kintama palūkanų norma, grąžinant paskolą ar jos dalį anksčiau gali būti taikomi papildomi mokesčiai“, – atkreipia dėmesį P. Lodziato.
Swedbank / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jo teigimu, esant nestandartiniams individualiems klientų poreikiams ar konkrečioms situacijoms, su klientais aptariamos ir gali būti individualiai taikomos kitokios priešlaikinio paskolos grąžinimo sąlygos.
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė taip pat teigia, kad klientai gali atlikti papildomas įmokas. Tokiu atveju palūkanos skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, o tai leidžia sumokėti mažiau.
„Atkreipiame dėmesį, kad jei kliento sutartis yra sudaryta su kintamomis palūkanomis, palūkanų keitimosi dieną toks papildomas dengimas nieko nekainuoja, o kitu metu gali būti taikomas išankstinio dengimo mokestis. Koks jis gali būti konkrečią dieną, klientas gali sužinoti kreipdamasis į banką“, – nurodo D. Kalvaitienė.
Šiaulių bankas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Mokestis negali viršyti 3 proc., gali būti tikrinama pinigų kilmė
Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė-koordinatorė Jovita Krakauskienė pažymi, kad įstatymuose iš tiesų nustatyta teisė bet kuriuo metu grąžinti kreditą arba jo dalį prieš terminą. Konkreti tvarka ir sąlygos nustatomos kredito sutartyje, todėl kiekvienu atveju būtina skaityti sutarties nuostatas.
„Vartotojas, anksčiau termino įvykdęs finansinius įsipareigojimus, gali „sutaupyti palūkanų“, taip pat gali būti mažinami mokesčiai, įskaičiuojami į bendrą kredito kainą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išankstinio grąžinimo atveju kreditorius įgyja teisę į kompensaciją už galimus nuostolius, kurios dydis – ne daugiau kaip 3 proc. nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui grąžinamo kredito ar jo dalies sumos“, – atkreipia dėmesį J. Krakauskienė.
Ji priduria – įstatyme numatyta išimtis, kad kompensacijos iš vartotojo negalima reikalauti, jei jis kreditą ar jo dalį grąžina kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną.
Bankų ekspertai taip pat primena, kad, jei klientai norėtų iš anksto grąžinti 15 tūkst. eurų ar didesnę sumą per pusės metų laikotarpį, remiantis reikalavimais, bankas privalėtų įsitikinti, kokia yra tokių lėšų kilmė.
