Išaugus būsto paskolų palūkanoms, Estijoje ir Latvijoje veikiantis bankas „Swedbank“ ateinančius dvejus metus naujoms paskoloms siūlo netaikyti banko maržos ir taip padėti sutaupyti kelis tūkstančius. Lietuvoje veikiantys bankai, išskyrus vieną, tokios alternatyvos siūlyti neketina.
Dar praėjusių metų vasarą pradėjęs augti EURIBOR paskolų palūkanų Himalajuose vaikštinėjančius lietuvius įsodino į erdvėlaivį ir išskraidino į kosmosą.
Eurostato duomenimis, šių metų kovą vidutinė palūkanų norma būsto paskolai Lietuvoje sudarė 5,03 proc. – tai antras pagal dydį įvertis iš visų euro zonos šalių, mus lenkė tik latviai – 5,17 proc.
Žemiausios palūkanos fiksuotos Maltoje – 2,33 proc., o euro zonos vidurkis siekė 3,44 proc.
Padidėjusios palūkanos tuština skolininkų pinigines. Pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų paskolą 30 metų turintis žmogus dar praėjusių metų pradžioje banko įmokai išleisdavo apie 370 eurų (jei marža apie 2 proc.) per mėnesį, o šiandien įmoka siekia jau 567 eurus.
Siekdamas palengvinti finansinę naštą ir pritraukti klientų, Latvijoje ir Estijoje veikiantis bankas „Swedbank“ naujiems skolininkams įsigyjant A+ klasės būstą siūlo dvejus metus netaikyti banko maržos ir mokėti tik EURIBOR.
Jei banko marža klientui siektų apie 2 proc., o paskolos dydis – 150 tūkst. eurų, toks žmogus per dvejus metus sutaupytų apie 4,2 tūkst. eurų.
Prie kaimynų jungiasi Medicinos bankas
Panašiu keliu bando žengti ir Lietuvoje veikiantis Medicinos bankas, jis naujai išduodamoms būsto paskoloms vienus metus netaikys banko maržos.
„Medicinos bankas, siekdamas solidarizuotis su visuomene (…), pasirengęs mažinti finansinę būsto pirkėjų naštą savo sąskaita, jiems minėtą laiką palikdamas mokėti tik 6 mėnesių EURIBOR. Matome galimybių dalintis šį iššūkį su vartotojais, jų vienintelių apsisprendimas – investuoti į būstą ar ne“, – sako banko atstovas Mindaugas Maigys.
Jo teigimu, nuo balandžio 24 d., kada startavo ši kampanija, susidomėjusių klientų srautas, kurie kreipiasi į banką dėl konsultacijos ir pildo paraiškas, suaktyvėjo. „Yra ir tokių, kurie jau spėjo pasinaudoti pasiūlymu ir pasirašė būsto kreditavimo sutartį minėtomis sąlygomis“, – pažymi M. Maigys.
Medicinos bankas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Anot jo, klientas, prieš pasirašydamas būsto kredito sutartį, mato, kokio dydžio marža jam bus taikoma po metų, t. y. praėjus 12 mėnesių nuo kredito sutarties pasirašymo dienos.
„Visos sąlygos yra numatomos sutartyje dar prieš ją pasirašant“, – tikina jis.
Finansų ekspertas siūlo išsitraukti skaičiuotuvą
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad gestas netaikyti maržos gražus, tačiau svarbu, kad žmonės žiūrėtų, kokią maržą po metų pasiūlys bankas.
„Medicinos banke maržos būsto paskolai siekia apie 2 proc. Tačiau galbūt galima nueiti į kitą banką ir gauti 1,6–1,7 proc. palūkanas. Per vienus metus žmogus galbūt kiek ir sutaupys, bet vietoje to jis galbūt galėjo pasirinkti kitą banką su mažesne marža ir ilguoju laikotarpiu išlošti“, – svarsto M. Jansonas.
Jis skaičiuoja, kad, kitame banke gavus 0,4 proc. mažesnę maržą, per 30 metų laikotarpį 150 tūkst. eurų besiskolinančiam žmogui būtų galima sutaupyti 13 tūkst. eurų.
Nekilnojamasis turtas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Nors Medicinos bankas skelbia, kad paskolų maržos finansų įstaigoje siekia nuo 1,9 proc., anot M. Jansono, bankas istoriškai pasižymėdavo didesnėmis maržomis nei konkurentai.
„Anksčiau jis buvo vienas iš tų bankų, kurie skirdavo didžiausią maržą. Tačiau būtent dabar, skelbdami akciją, jie lyginasi su didžiaisiais bankais ir jų maržos panašėja“, – sako M. Jansonas.
Jo teigimu, padidėjus EURIBOR, bankai šiek tiek sumažino savo maržas ir perkantiems A++ klasės būstą siūlo nuo 1,6 proc. siekiančias palūkanas.
Pinigai / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Jei paskolos suma didesnė nei 100 tūkst. eurų, tikrai galima gauti 1,7–1,8 proc. siekiančias palūkanas“, – tikina M. Jansonas.
Vis dėlto, jo teigimu, bankai galėtų siūlyti ir dar mažesnes maržas, tačiau lietuvių pasyvumas suteikia galimybę to nedaryti.
„Bankai Lietuvoje, jei tikrai norėtų padėti gyventojams, galėtų fiksuoti mažesnes maržas. Tačiau godumas yra didelis. Bankai mato, kad gali daug užsidirbti, o Lietuvos bankas neturi įrankių, kaip tai suvaldyti. Aišku, yra ir mūsų žmonių kantrumas. Jei būtume aktyvesni, vaikščiotume į bankus derėtis, paliktume banką, kuris elgiasi arogantiškai, situacija pasikeistų. Bet mūsų žmonės kantrūs, jiems kelia palūkanas ir jie toliau kenčia, nors užsienyje žmonės eina ir aiškinasi, ką gali daryti, kad susimažintų banko maržą“, – tikina M. Jansonas.
Didieji bankai Latvijos ir Estijos išmintomis pėdomis neina
Nors bankas „Swedbank“ Estijoje ir Latvijoje maržų netaikys 2 metus, Lietuvoje veikiantis bankas tokiu keliu kol kas sukti nežada.
„Swedbanko“ atstovas Saulius Abraškevičius pažymi, kad kiekvienoje iš Baltijos šalių nuolatos įgyvendinamos skirtingos kampanijos, atsižvelgiant į konkrečios šalies konkurencinę aplinką, vartotojų lūkesčius, sezoniškumą ir kitus veiksnius.
„Šiuo metu Lietuvoje tvariems klientų pasirinkimams skatinti turime kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, speciali finansavimo produktų kainodara, nuolaidos sutarties sudarymo mokesčiui, įvairūs partnerių pasiūlymai.
„Swedbank“ / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Nulinės banko maržos naujoms būsto paskolų sutartims šiuo metu nesiūlome, tačiau aktyviai stebime ir analizuojame situaciją būsto paskolų rinkoje“, – LRT.lt teigė „Swedbank“ atstovas.
Savo ruožtu banko „Luminor“ Kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė pažymi, kad vertinant maržų būsto paskolų gavėjams politiką nereikia pamiršti, kad tokios paskolos paprastai imamos ilgam laikotarpiui – vidutiniškai 24–25 metams, todėl vienų ar kitų sąlygų poveikį reikėtų vertinti atsižvelgiant į jį.
„Vienus ar dvejus metus galiojančios lengvinančios sąlygos gali neatsverti likusį sutarties laikotarpį galiojančių įprastų sąlygų“, – tikina ji.
„Luminor“ / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Anot O. Kazanavičienės, bankas „Luminor“ ir toliau siūlo klientams palankias būsto pirkimo finansavimo sąlygas, o per kovą sudarė kiek daugiau nei 400 būsto paskolos sutarčių.
Bankas SEB irgi nesiūlo nemokėti maržos, o banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras taip pat pataria norintiems skolintis būstui vertinti ne vienų metų, o bendrą kredito kainos metinę normą.
SEB / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Pavyzdžiui, norintiems gyventi tvariau ir besidairantiems naujo būsto gyventojams SEB bankas gali pasiūlyti žaliąją būsto paskolą, skirtą palankesnėmis sąlygomis įsigyti aukščiausio energinio efektyvumo būstą, kai palūkanų normos marža nuo 1,65 proc. yra taikoma visam paskolos laikotarpiui“, – sako jis.
Panašu, kad bankai Lietuvoje neskuba lengvinti finansinės naštos naujiems klientams, nes paskolų apimtys būstui, šiek tiek sumažėjusios vasarį (138,1 mln. eurų), kovą šoko į viršų ir siekė 183,3 mln. eurų. Tai vienas istoriškai geriausių rezultatų.
Tikėtina, kad papildomos motyvacijos nesuteikia ir Lietuvoje įvestas bankų solidarumo mokestis, jis per ateinančius 2 metus iš bankų sąskaitų iškrapštys apie 400 mln. eurų.
Palūkanos dar gali šiek tiek didėti
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, paklaustas apie Medicinos banko taikomą pasiūlymą vienus metus nemokėti maržos, teigė, kad bet tokiu atveju, prieš išduodamas paskolą, bankas turės įvertinti skolininko galimybes grąžinti paskolą su vėliau pritaikyta marža.
„Nemokamas sūris yra tik pelėkautuose. Bet kokiu atveju gebėjimas grąžinti paskolą turi būti įvertintas su marža paskolos išdavimo metu. Tai, kad einamuoju metu nemokama marža, nereiškia, kad po metų ji nebus mokama, tačiau jeigu išduodama paskola atitinka atsakingo skolinimo nuostatas, tai aš nematau problemos. Tai tiesiog banko rinkodaros sprendimas“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas.
Gediminas Šimkus / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
LRT.lt primena, kad, Europoje išaugus infliacijai, ECB praėjusių metų vasarą ėmė kelti palūkanas. Iki šiol ECB palūkanas didino jau 7 kartus, o bazinė palūkanų norma, nuo kurios priklauso ir EURIBOR, šiuo metu siekia 3,25 proc.
Rinkos tikisi dar dviejų palūkanų normų padidinimo po 0,25 proc. punkto, o palūkanos piką turėtų pasiekti šių metų rudenį.
Apie tai, kad ECB ir toliau didins palūkanas, kalbėjo ir ECB vadovė Christine Lagarde.
6 mėn. EURIBOR prognozė (05–12) / „Chatham Financial“ nuotr.
Gyventojai, norėdami susimažinti finansinę naštą dėl išaugusių palūkanų, gali bandyti ilginti paskolos mokėjimo periodą (jei jis trumpesnis nei 30 metų), jei paskolos grąžinimo būdas linijinis – pakeisti į anuitetinį, derėtis su banku dėl mažesnės maržos ar bandyti refinansuoti paskolą, pasiimti 3 mėn. (kai kurie bankai leidžia 6 mėn.) trunkančias kredito atostogas.
