Nuspręsti, ar nori kaupti antrojoje pensijų pakopoje, šiemet privalo beveik 68 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, kaip rodo „Sodros“ duomenys, kiek mažiau nei pusė šių gyventojų neperskaitė jiems siųstų pranešimų apie įtraukimą. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis LRT.lt teigia, kad tai gali lemti, jog bene visi įtrauktieji – jauni žmonės, kurie savo pensija dar nesirūpina, todėl ir nesusimąsto pasitikrinti paskyros.
Vis dėlto Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas tvirtina, kad būtent jauniems žmonėms į įtraukimą reikėtų pažvelgti atidžiau ir nepriimti skubotų sprendimų – sutikus ar tiesiog neatsisakius kaupti, vėliau pasitraukti iš kaupimo nebebus galimybės.
Įtrauktieji turi tris pasirinkimus
Šiemet į pensijų kaupimą įtraukti beveik 68 tūkst. gyventojų. „Sodros“ duomenimis, likus maždaug pusantros savaitės iki galutinio apsisprendimo, pranešimus apie įtraukimą savo „Sodros“ paskyrose buvo perskaitę kiek daugiau nei pusė įtrauktųjų.
„Sodra“ primena, kad nauji dalyviai sulaukia reguliariai siunčiamų priminimų asmeninėse paskyrose, o tiems, kas nurodo elektroninio pašto adresą, informacija siunčiama ir el. paštu. „Sodra“ daugeliui į pensijų kaupimą įtrauktų gyventojų išsiuntė ir registruotus laiškus.
„Sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus. Tam skiriamas pusmetis. Sau tinkamiausią variantą galima pasirinkti iki birželio 30 d. Svarbu prisiminti, kad praleidus šį terminą ir neatsisakius pensijų kaupimo, galimybės iš jo pasitraukti nėra“, – primena „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
„Sodra“ / E. Blaževič/LRT nuotr.
Įtrauktieji į antrąją pensijų pakopą turi tris pasirinkimus: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas, sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
„Prašymas asmeninėje „Sodros“ paskyroje yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“, – pažymi M. Kozič.
Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti tie gyventojai, kurie 2020 m. nepanoro tapti kaupimo dalyviais.
Senjorai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau, nepriklausomai nuo amžiaus, gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.
Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus darbo užmokesčio popieriuje ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.
T. Gudaitis: jauni žmonės turi įvertinti, ar nori gyventi kitaip nei jų seneliai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, kad šiemet į pensijų kaupimą įtraukti iki šiol nedirbę gyventojai bei pakartotinai, praėjus trejiems metams, įtraukiami tie, kurie kaupti atsisakė. Visi jie, sako T. Gudaitis, jauni žmonės, todėl pašnekovas nesistebi, kad dalis jų dar neperskaitė pranešimo savo „Sodros“ paskyroje.
Pinigai / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Tikėtina, kad jauni žmonės, užsiėmę, turintys kitų prioritetų, galbūt neperskaitė jiems skirtų žinučių. Bet jeigu kalbėtume apie tuos jaunus asmenis, kurie dabar pradėjo dirbti ir mokėti įmokas į „Sodrą“, dabar jau pradėjo ruoštis ar užsidirbti (nors gal ir ne pats geriausias žodis) pensijai, tai tikrai reikėtų tai padaryti ir įsivertinus pagalvoti, ar „Sodros“ pensijos užteks“, – komentuoja T. Gudaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu 35-erių metų darbo stažą turintys pensininkai vidutiniškai gauna 540 eurų pensiją.
„Tikriausiai kalbame apie tų jaunų žmonių senelius. Jeigu jie norėtų gyventi kitaip, nei gyvena jų seneliai, leisti sau daugiau, turėti daugiau galimybių ir pasirinkimų, tikrai siūlyčiau neatidėlioti ir pradėti tai daryti dabar, kai žmogus pradėjo mokėti „Sodros“ įmokas“, – sako T. Gudaitis.
Pasiteiravus, ar apsispręsdami gyventojai turėtų kreipti dėmesį į tai, kad jau dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo koreguoti antrąją pensijų pakopą, T. Gudaitis tvirtina – tokių pasikeitimų bus visada.
„Sodra“ / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Tikrai yra dalykų, kurie keičiasi ir kurių mes negalime kontroliuoti. Tie sprendimai šiuo atveju priklausomi nuo politikų. Bet tai neatleidžia mūsų nuo to, kad turime galvoti apie papildomus šaltinius, kad sulaukę „Sodros“ pensijos turėtume papildomą pajamų šaltinį ir gautume jį iš lėšų, kurias sukaupėme antrojoje pensijų pakopoje. <…> Kiek mes įmokėjome su grąža, tiek ir turėsime sukaupę“, – sako T. Gudaitis.
Jis pateikia ir palyginimą – dabartiniai pensininkai taip pat patyrė daug pasikeitimų, susijusių su pensijų sistema, tačiau dėl to nenustojo mokėti „Sodros“ įmokų.
„Siūlyčiau panašiai žiūrėti ir šiandien. Tikrai per 30 metų dar bus tų pakeitimų. Sistemoje norėtųsi stabilumo. Bet tai neatleidžia mūsų nuo pareigos sau papildomai sukaupti, užsitikrinti papildomų šaltinių. Gaunant reguliarias pajamas, skiriant 3 proc. nuo savo bruto atlyginimo kas mėnesį, dar gaunant kas mėnesį 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo, tikrai galima sukaupti per ilgą laiką solidžias sumas“, – teigia T. Gudaitis.
Euras / E.Blaževič/LRT nuotr.
Paklaustas, kokios tendencijos išryškėjo per pastaruosius metus, ar gyventojai patys pasirūpina sudaryti kaupimo sutartis su konkrečiais fondais, nelaukdami, kol bus įtraukti ir pasibaigs apsispręsti skirtas laikotarpis, T. Gudaitis teigia, kad pensijų fondų klientai – įvairūs.
Anot Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, jauni, neseniai dirbti pradėję gyventojai apie kaupimą pensijai dažnai nė nemąsto – jie rūpinasi artimesniais finansiniais planais ir įsipareigojimais nei pensija.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus pirmąjį darbą gavo dar studentas, tarkime, 21-erių metų, jiems gana sunku konstruktyviai galvoti apie pensiją, kuri bus už 40 metų, kai tas žmogus turi savo gyvenime patirti dar daug kitų įvykių, kurie yra arčiau ir svarbesni. Gali būti, kad žmogus gali mąstyti „man dar ne laikas“. Todėl į automatinio įtraukimo sistemą žiūriu kaip į tam tikrą draugišką pastūmėjimą, paraginimą“, – sako T. Gudaitis.
Senjorai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
M. Jansonas ragina nepriimti skubotų sprendimų
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas LRT.lt teigia, kad sprendimą turintys priimti gyventojai pirmiausia turėtų nesielgti skubotai.
„Jie turėtų įvertinti – jeigu dabar dalyvaus antrojoje pakopoje, tai iš jos išeiti nebegalės“, – pabrėžia pašnekovas.
Anot jo, sprendimą itin atidžiai turėtų priimti jauni žmonės, planuojantys kurti šeimą, skolintis būstui ar turėti kitų didelių įsipareigojimų. Taip pat, rekomenduoja M. Jansonas, turintys skolų pirmiausia turėtų jas grąžinti ir tik tuomet imtis bet kokio investavimo.
Jo pastebėjimu, pasirinkusieji kaupti kartais neįvertina, kiek sumažės jų į rankas gaunamos pajamos. Pavyzdžiui, jeigu asmuo uždirba 2 000 eurų popieriuje, jo darbo užmokestis į rankas siekia kiek daugiau nei 1 200 eurų. Pasirinkus pensijai skirti 3 proc. pajamų, kas mėnesį toks gyventojas į pensijų fondą pervestų 60 eurų, o per metus – 720 eurų.
Euras / E.Blaževič/LRT nuotr.
„Žmonės, nedalyvaujantys antrojoje pakopoje, nesuvokia, kad jų alga sumažės. Kad reikia kaupti pensijai, tai yra faktas. Niekas dėl to nesiginčija, bet visokiems investavimams, kaupimams visada reikia turėti ilgalaikį strateginį finansinį planą. Kai žmonės jo neturi, jie tampa pensijų fondų, gyvybės draudimų, kitų investavimo įrankių, pavadinkime, planais. Pensiniai fondai patys planuoja, kiek jie uždirbs, kiek surinks mokesčių. Išeina, kad žmonės vykdo kitų planus“, – komentuoja M. Jansonas.
Jis taip pat pabrėžia, kad ketinantys kaupti pensijai turėtų pirmiausia pasirūpinti vadinamąja finansine pagalve – lėšomis, kurios būtų laikomos nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, netekus darbo ar įvykus nelaimei.
„Pirma taisyklė, galvojant apie investavimą, yra finansinė pagalvė ir dar kartą finansinė pagalvė. Žmonės iš pradžių turi išmokti taupyti ir sukaupti tą finansinę pagalvę, o tik tada rinktis kažkokius finansinius įrankius – ar imti paskolą, ar investuoti“, – sako M. Jansonas.
Ekspertas pastebi, kad vyrauja klaidingas požiūris, jog pensija pasirūpinti turi ne pats žmogus, o kažkas kitas. Anot M. Jansono, patys būsimieji pensininkai ir turi kaupti savo pensijai ir tam, jo teigimu, reikėtų turėti net ne vieną pensijų pakopą, o pasirūpinti keliais pensijos šaltiniais. Tik tokiu būdu, sako pašnekovas, galima užtikrinti tokį patį pragyvenimo lygį, išėjus į pensiją.
Visaginas / E.Blaževič/LRT nuotr.
Čia M. Jansonas taip pat atkreipia dėmesį, kad antroji pakopa turi ir savų trūkumų. Kaip vieną iš jų investavimo ekspertas nurodo tai, kad į kaupimą įtraukti gyventojai iš jo pasitraukti negali, nepaisant aplinkybių.
„Antra pakopa nėra draugiška žmogui. Pavyzdžiui, dėl to paties, pavadinkime, arešto. Tai areštuota pensija. Gyvename laisvoje valstybėje ir atsiranda tokie prieštaraujantys dalykai – kodėl mes negalime patys rinktis? Pavyzdžiui, aš noriu kaupti, bet gal atsirado geresni produktai? Bet aš negaliu išeiti, esu priverstas kaupti. Ta prievarta, man atrodo, dabar visus erzina“, – pastebi M. Jansonas.
M. Jansonas taip pat kritikuoja tai, kad nėra tiksliai apibrėžta, kada gyventojai turėtų išeiti į pensiją, nors antrojoje pakopoje esančias lėšas kaupiantysis gali atgauti tik išėjęs į pensiją.
Miestas / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Kalbama apie tai, kad mes šią antrąją pakopą kaupsime iki pensijos, o kada mes į ją išeisime? Ar 65 metų, ar 75 metų? Jeigu aš esu investuotojas, aš noriu žinoti, nuo kada ta pensija jau galiu naudotis. (…) Kodėl negaliu su pensijų fondu susitarti, kad savo tuo pensiniu fondu jau galėsiu naudotis, pavyzdžiui, nuo 60 metų, jeigu, tarkim, sukaupsiu 200 tūkst. eurų? (…) Išeina, kad esi priverstas dirbti, nors galbūt sąskaitoje turi 0,5 mln. eurų. Yra daug tokių nesąžiningų dalykų“, – sako M. Jansonas.
Investavimo eksperto vertinimu, daugiau lankstumo suteikia trečioji pensijų pakopa.
Nenorintys kaupti privalo atsisakyti
LRT.lt primena, kad į kaupimą šiemet įtraukiami tie gyventojai, kurie 2023 m. sausio 2 d. buvo pilnamečiai, dirbantys ir iki šiol nebuvo įtraukti. Taip pat pakartotinai įtraukti tie, kurie kaupti atsisakė prieš trejus metus – 2020 m.
Apie tai, kad yra įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, gyventojai informuojami elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) paskyroje.
Fiksavus, kad su sistemoje pateiktais pranešimais gyventojas nesusipažino, jam siunčiamas ir registruotas laiškas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Į kupimą įtraukti ir jame dalyvauti norintys gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų kelių – savarankiškai sudaryti sutartį su pasirinktu pensijų fondu arba nieko nedaryti. Pasirinkus pastarąjį variantą, gyventojui atsitiktine tvarka priskiriamas pensijų fondas ir kaupti jis pradės nuo liepos 1-osios.
Jeigu kaupti vis dėlto gyventojas nenori, jis privalo išreikšti nesutikimą tai daryti per EGAS ar gyvai „Sodros“ padalinyje iki birželio 30 d. To nepadarius, bus laikoma, kad gyventojas kaupti sutinka ir tai pradės daryti nuo liepos 1 d., kas mėnesį mokėdamas įmokas į jam priskirtą pensijų fondą.
Kaupiantieji kiekvieną mėnesį nuo savo darbo užmokesčio popieriuje į pensijų fondą skiria 3 proc. Dar 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio prideda valstybė. Tai šiais metais siekia 28,38 euro.
LRT.lt primena – pradėjus kaupti, pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos galimybės nėra.
Sukauptus pinigus gyventojas gali atgauti tik išėjęs į pensiją. Kaip šie pinigai bus išmokėti, priklausys nuo sukauptos sumos.
Jeigu ji sieks iki 5 403 eurų, lėšas gyventojas galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką.
Jeigu gyventojas sukaups nuo 5 403 iki 10 807 eurų, jis gaus periodines išmokas.
Sukaupusiems daugiau nei 10 807 eurus bus privalu įsigyti anuitetą.
O sukaupus dar daugiau – daugiau kaip 64 841 eurą – pinigus, viršijančius šią sumą, gyventojas galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką.
Išmokų ribos indeksuojamos kas trejus metai, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją.
LRT.lt taip pat primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos tvarką. Siūloma, kad pakartotinai atsisakiusieji kaupti būtų įtraukiami tik vieną kartą. Taip pat siūloma, kad gyventojai iš kaupimo galėtų pasitraukti net ir po to, kai kaupti jau pradėjo. Tam būtų numatytas tam tikras terminas. Ministerija siūlo, kad galėtų būti nustatytas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį net ir pradėjusieji kaupti iš antrosios pakopos galėtų pasitraukti ir atgauti sumokėtus pinigus.
Taip pat siūloma, kad iki 10 807 eurų gyventojams būtų leista pasirinkti, kaip bus išmokėti pinigai, bei kiti pakeitimai.
Dėl visų šių pakeitimų galutinį sprendimą turėtų priimti Seimas.
