Tvankų ir karštą 352 m. rugpjūčio 5 d. rytą, romiečiai skubėjo savo akimis išvysti nematytą reginį, – ant vienos iš Amžinojo miesto kalvų (Eskvilino), spindėjo sniego kauburiai. Netrukus popiežių Liberijų aplankė kilminga pora, kuri neturėdama vaikų nusprendė savo turtus paaukoti bažnyčios Marijos garbei statybai, – sniegas jiems buvo ženklas duotas Dievo Motinos, kad Ji priima jų auką ir kartu nuoroda kur naujoji bažnyčia turinti stovėti.
Popiežius Liberijus nesipriešino Dievo Motinos norui ir netrukus ant Eskvilino kalvos iškilo pirmoji bažnyčia Vakaruose skirta Mergelei Marijai, rašoma Šiluvos šventovės pranešime.
Taip apie šios bazilikos atsiradimą pasakoja 13 a. legenda, istorikai sutaria, kad ji buvo pastatyta šimtmečiu vėliau, valdant popiežiui Celestinui I, o konsekruota popiežiaus Siksto III, 434 m. rugpjūčio 5 d. šią dieną ir yra minima Bazilikos pašventinimo liturginė šventė, o prisimenant sniego stebuklą, yra beriami baltų rožių žiedlapiai.
Ši bazilika vadinama Švč. Marijos Didžiosios (Santa Maria Maggiore) titulu, tačiau turi ir kitus vardus: Marijos Snieginės (stebuklo atminimui), Liberijaus (legendinio statytojo), Prakartėlės (nes čia saugomos Betliejaus ėdžių relikvija). Ji yra viena iš keturių pagrindinių Romos popiežiškųjų bazilikų ir viena iš septynių piligrimams būtinų aplankyti šventovių. Ši bazilika yra ženklas Dievo Gimdytojos kulto, kuris neįtikėtinu greičiu plito po Efezo Susirinkimo (431 m.), kuriame buvo leista Mariją šlovinti kaip Dievo Motiną.
„Basilica di Santa Maria Maggiore“ / Pranešimo rengėjų nuotr.
Ši bazilika yra seniausia ir didingiausia Dievo Gimdytojos garbei skirtoji šventovė Vakarų Krikščionybės pasaulyje, liudijanti Dievo Tautos nesibaigiančią meilę ir prisirišimą prie Mergelės Marijos. Čia saugomas ir gerbiamas legendomis apipintas Salus populi romani (romiečių sveikata arba gerovė) Dievo Motinos su kūdikiu atvaizdas, kurį visada aplanko popiežius Pranciškus, kuomet vyksta į apaštalines keliones.
Popiežius Pranciškus / AP nuotr.
Žinoma šis straipsnis turi tikslą paskatinti jus aplankyti šią neįtikėtiną meno ir tikėjimo šedevrą, tačiau ne vien tai. Nesenu laiku mus pasiekė žinia, jog patenkintas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventovės prašymas, susieti šias dvi Marijines bazilikas dvasinės giminystės saitais, būtent Šiluvos Bazilika tampa dvasine dukterimi „Santa Maria Maggiore“ bazilikos. Ši ypatinga privilegija teikiama toms šventovėms, kuriose yra gyvas pamaldumas Dievo Motinai ir kurios pasižymi dvasine šlove ir garsu.
Bazilikų susiejimo dokumentas / Pranešimo rengėjų nuotr.
Ši dvasinė giminystė pasireiškia atlaidų privilegija, – nuo šiol aplankiusiems Šiluvos Baziliką yra suteikiama galimybė pelnyti „Santa Maria Maggiori“ bazilikai skirtuosius atlaidus. Atlaidų skyrimo dekretas nurodo šias datas, kuomet teikiami visuotiniai atlaidai:
• Švč. Mergelės Marijos Didžiosios pašventinimo metinių liturginis minėjimas, – rugpjūčio 5 d.
• Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos titulo šventė – rugsėjo 8 d.
• Mergelės Marijos liturginėse iškilmės – sausio 1 d; kovo 25 d; rugpjūčio 15 d; gruodžio 8 d.
• Vienąkart per metus kiekvieno tikinčiojo laisvai pasirinktą dieną.
• Bet kuriuo metu į šventovę atvykusioms piligrimų grupėms.
Visuotiniams atlaidams pelnyti sąlygos yra įprastos: atlikti išpažintį (būti atlikus bent prieš kelias savaites), sudalyvauti Šventosiose Mišiose ir priimti Komuniją, pasimelsti Šventojo Tėvo intencija, sukalbant Tėve Mūsų ir Tikėjimo išpažinimą.
„Santa Maria Maggiore“ bazilika iškilusi kaip Dievo Tautos meilės Mergelei Marijai paminklas, mena didingus krikščionijos įvykius, prie kurių galime nuo šiol prisiliesti ir mes, aplankydami Šiluvos šventovę.
„Vatikanas paskelbė netoli Jurbarko esančią šventovę dvasine dukterimi”… kai neturi kuo pasigirt galima ir kaimynu nuopelnu pasinaudot.