Oleksandrui Voronenko – 40 metų. Jis – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras. Fronte – nuo 2014 metų. „Azovietis“ – Mariupolio „Azovstal“ gamyklos gynėjas, einamųjų kovinių veiksmų komandinio punkto karininkas, buvęs 56-osios Mariupolio brigados vadas. Sužeistas keturiomis kulkomis ir, galima sakyti, tik per stebuklą išgyvenęs, pateko į rusų nelaisvę ir ten laikytas pusę metų, kol Ukraina jį, kartu su maždaug 230 karininkų, seržantų ir eilinių karių grupe iškeitė į Ukrainos saugumo suimtą V. Putino numatytą statytinį okupuotoje Ukrainoje Viktorą Medvečiuką.
Gydomas Lietuvoje
Dabar Oleksandras Voronenko Lietuvoje. Paramos teikimo į frontą sambūrio „Kariai-kariams“ rūpesčiu pakviestas į Lietuvą gydytis Vilniaus Santariškių kardiologijos klinikose. Atvykęs istoriniu momentu, dar gerokai prieš Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą ir gavęs gydytojų leidimą, draugų lietuvių padedamas, dalyvavo keliuose svarbiausiuose renginiuose ir stebėjosi, kaip Lietuva palaiko kovojančią Ukrainą.
Birželio 28-ąją – Ukrainos Konstitucijos dieną – kartu su iniciatyvos „Kariai-kariams“ organizatoriumi Antanu Kliunka, lankėsi Jurbarke ir dalyvavo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kieme surengtame minėjime, susitiko su šauliais, rajono meru Skirmantu Mockevičiumi.
Fronto kasdienybė
Nuoširdus pokalbis Jurbarke su majoru O. Voronenko atskleidė fronte besikaunančių Ukrainos karių kasdienybę. Visus jaudina, kada gi baigsis jau daugiau kaip penkis šimtus dienų tebesitęsiantis karas?
Majoras O. Voronenko sako, kad yra tik vienas žmogus, kuris tai žino. „Tai Putinas, tai Kremlius. Jis tą karą pradėjo ir be jo pabaigti karą Rusijai bus labai sudėtinga. Rusija – didelė šalis, milžiniški resursai, tai dabar į karą jie meta viską, ką turi. Suprantama, mes turim laimėti, nes mums kitos išeities paprasčiausiai nėra. Ir mes laimėsim!“ – įsitikinęs O. Voronenko.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą
