Pirmą kartą viešinami sovietmečio nomenklatūros skundai, kuriuose Maskvai skundžiami tuomečiai aukščiausi sovietų Lietuvos vadovai. Medžiagą archyvuose radęs istorikas Saulius Grybkauskas sako, kad iš skundų centrinė valdžia susidarydavo vaizdą apie padėtį sąjunginėse respublikose.
„…Elgiasi arogantiškai, išpuiko. Pats niekur nesilanko, į rajonus ir kolūkius nevažinėja. Labai ligotas ir dėl savo sveikatos būklės nepajėgus vadovauti…“ – taip apibūdinamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Petras Griškevičius viename anoniminių skundų Maskvai 1985-aisiais.
Tokius skundus sovietmečiu į Maskvą siuntė Lietuvos nomenklatūra – aukščiausiam politiniam sluoksniui priklausę asmenys. Šiuos skundus išslaptinus, prieš kelerius metus Rusijos valstybės naujosios istorijos archyve rado istorikas S. Grybkauskas. Lietuvoje pirmą kartą jie publikuojami ką tik pasirodžiusioje knygoje „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“.
„Ir kas yra labai įdomu, eina lyg paketas – yra pats skundas ir po to TSKP CK aparato darbuotojų išvados apie tą skundą, ką jie rado, kaip jie galvoja, kaip jie vertina. Tai tokios medžiagos Lietuvoje mes mažai turime“, – tikina istorikas.
Saulius Grybkauskas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Knygoje publikuojami skundai Maskvai iš Lietuvos nuo 1949 iki 1986 metų. Čia ir skundo originalas, vertimas, ir skundo patikrinimo rezultatas, jeigu toks buvo. Istoriko teigimu, žemesni pagal hierarchiją asmenys skundė aukštesnius sovietinės Lietuvos valdžios pareigūnus: Justą Paleckį, Algirdą Ferensą ir Petrą Griškevičių bei jų žmonas.
„Skunduose vyrauja, na, tokia, labai asmeninė informacija, pateikiama apie asmenį, apie elgesį, korupciją, dovanų priėmimą, kažkodėl ypač daug kalbama apie žmonas. Faktiškai apie visų Centro komiteto sekretorių žmonas, pasakojama, kad jos realiai valdo už vyrus sovietinę Lietuvą, kad jos valdo, kad jos daug lemia kadrų skyrimuose, pasirenkant, kurį paskirti žmogų ministru, kurį atleisti“, – pasakoja istorikas.
Sauliaus Grybkausko knyga / LRT stop kadras
Dar viename 1985 metų netikromis pavardėmis pasirašytame laiške Maskvai rašoma: „Mūsų respublikai vadovauja dvi moterys: Griškevičienė ir Songailienė. Jos niekaip negali pasidalinti, rungtyniauja, kuri pritrauks daugiau gerbėjų“. Nors dauguma skundų anoniminiai, į juos žiūrėta rimtai.
„Bet jie, tie skundų autoriai, jie prašydavo, kad tirtų Maskva, ir bandydavo įtikinti, kad tai yra verta dėmesio informacija, ir iš tikro, kai iš turinio pasižiūri, matyti, kad yra daug tokių faktų gana tikslių, pataikyta, aprašomas tas vaizdas santykių, ryšiai, daug dalykų yra pagrįstų“, – sako S. Grybkauskas.
Saulius Grybkauskas / LRT stop kadras
Gautus skundus tirdavo asmenys Maskvoje arba tai būdavo pavedama padaryti respublikų funkcionieriams. Jie turėjo išsiaiškinti, ar laiškuose minimi faktai – tikri, o po to parengti pažymą ir nutarimą, kurie formavo konkretaus skundo bylą.
„Vien 1977 metais laiškų gauta milijonas 200 tūkstančių ir didžioji jų dalis apie 600 tūkstančių buvo grynai į CK aparatą atsiųsta, o kita dalis – respublikų CK aparatams. Ir su tais laiškais reikėdavo dirbti, kai kuriuos imti į kontrolę, ten jau jie skaitydavo, persiųsdavo į ministerijas, kitoms institucijoms“, – detales pasakoja istorikas.
S. Grybkausko teigimu, tuometėje sistemoje skundai buvo reikšmingi, nes suteikdavo kompromituojančios informacijos apie vieną ar kitą asmenį, kuri, jeigu atitinka tikrovę, galėdavo būti panaudoti iš karto arba vėliau. Kai kurie skundai galėjo nulemti tolesnę sovietinės Lietuvos valdžios pareigūnų karjerą.
„Algirdui Ferensui tai turėjo įtakos, kadangi buvo skundai ir prieš jį, <…> kad jis yra grubus su gamyklų direktoriais, su kitais pavaldiniais, ir, kaip mes žinome, Ferensas iš tiesų 1977 metais buvo pašalintas iš CK sekretorių pramonei ir statybai ir tą postą užėmė Algirdas Brazauskas. Iš tiesų turėjo poveikį“, – teigia S. Grybkauskas.
Istorikas sako, iš skundų turinio galima suprasti šalies sovietizavimo mastą, kiek pasitikėta valdžia. Galimų skundų autorių tyrimo istorikas neatliko, nors hipotezių, kas galėjo parašyti vieną ar kitą skundą, turi.
Sovietmetis (asociatyvi nuotrauka) / Laidos „Istorijos detektyvai“ stop kadras
„Man tada pasirodė, kad čia yra visa architektūra nomenklatūros ryšių, santykių, buities, kadangi tema domiuosi daugiau kaip 25 metus, tai man pasirodė labai įdomu. Aš sužinojau pats iš jos daug, iš tos bylos, to dokumento, po to grįžęs į Lietuvą pradėjau kalbėti su žmonėmis, kurie paminėti toje byloje ir jie man sako – taip, taip buvo, iš kur žinai? Va toks klausimas buvo, ir aš pamačiau, kad įdomi medžiaga ir reikia ją publikuoti ir visuomenei atskleisti, parodyti“, – sako istorikas.
S. Grybkauskas sovietinės nomenklatūros tinklus ir ryšius nagrinėja daugiau kaip du dešimtmečius. Vis dėlto anksčiau ši tema tirta tik remiantis buvusių veikėjų prisiminimais, interviu su jais. Istorikas sako, kad rasti skundai užpildo trūkstamą tokių tyrimų grandį.
